Kauno rajone, Ringovės kaime gyvenanti Stasė Adelė Laurynavičienė, vaikščiodama miške ir radusi didžiulį leisgyvį paukštį, neprarado nuovokos. Pasikvietė sutuoktinį, abu parnešė skrajūną namo ir kreipėsi pagalbos į veterinarus. Deja, nepaisant visų pastangų, jūrinio erelio patelė išgyveno vos parą. Jos skeletas papildys Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus saugyklas.
Visos pastangos – veltui
„Apžiūrėjusi erelio sparnus labai apsidžiaugiau – jie buvo sveiki ir stiprūs. Dažniausiai pas mus paukščiai pakliūva sulaužytais sparnais. Tačiau ši patelė labai sunkiai kvėpavo, buvo smarkiai sulysusi. Iš pradžių normalizavome kvėpavimą, vakare pavalgydinome. Bet antradienio rytą paukščio būklė labai pablogėjo. Ko tik nedarėme, bet erelis neišgyveno“, – apgailestavo Gyvūnų globos asociacijos vyr.specialistė Lolita Grėblikienė.
Kaip pasakojo didingą paukštį radusi S.A.Laurynavičienė, jo dydis pensininkę iš pradžių baugino – jūrinis erelis yra vienas stambiausių pasaulyje ir didžiausių Lietuvoje perinčių plėšriųjų paukščių. Jų ištiestų sparnų ilgis siekia 2,5 m. Todėl moteris į pagalbą pasikvietė sutuoktinį.
„Jos vyras – visai senučiukas, bet jie abu sugebėjo paukštį parsitempti namo. Buvau labai nustebusi. Kiti žmonės bijo net žvirblį paliesti, o čia tokį „žvėrį“ parsinešė“, – gyrė senukus L.Grėblikienė, pridūrusi, kad šie elgėsi labai teisingai.
Negalima girdyti
„Pamačiusi, kad erelis labai sunkiai kvėpuoja, puoliau klausti, ar tik nedavė jam gerti. Jie atsakė: „nejuokaukit, mes mylim gamtą, žinom, kad negalima duoti vandens". Radus paukštį, svarbiausia yra jo negirdyti. Dažniausiai sužeistas paukštis verčiamas gerti, tačiau lengva skysčio pripilti ne į skrandį, o į plaučius. Tuomet paukštis net ir už 15 minučių ar pusvalandžio gali kristi ant šono, ir jo nebėra“, – įspėjo gyvūnų globėja.
Pasak L.Grėblikienės, radus paukštį, reikėtų elgtis pagal situaciją. „Jeigu nepasitikite savo jėgomis, geriau iš karto telefonu susisiekite su Gyvūnų globos asociacija bendruoju visoje Lietuvoje telefonu 8 686 48828", – patarė ji.
Kuo šalčiau, tuo geriau
„Paprastai erelio patelės sveria apie 5-6 kg. Ši buvo tikrai suvargus – svėrė tik 4,6 kg. Tačiau kuo sunkesnė ir šaltesnė žiema, tuo jūriniams ereliams geriau. Tokią žiemą krenta daug gyvūnų, o gaišenos ereliams – puikus maistas. Be to, jeigu ereliai yra gerai įmitę iš rudens, jie gali išgyventi net mėnesį badaudami“, – sakė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis, jūrinius erelius tyrinėjantis jau daugelį metų.
Jis atmetė versiją, kad rasta patelė galėjo žūti dėl žiemiško šalčio. Tačiau išorinių sužalojimo žymių ant paukščio taip pat nesimatė.
„Paukštis dabar yra muziejaus šaldiklyje. Skrodimo metu tikrinsim, gal jis kažkada buvo pašautas. Bet greičiausiai nugaišo nuo senatvės ar dėl apsinuodijimo. Jūriniai ereliai lesa dvėselieną, maisto ieško šiukšlynuose. Sulesęs ūkininko nunuodytą graužiką, paukštis galėjo nuo nuodų kristi ir pats, arba nudvėsti nuo parazitų sukeltos ligos“, – svarstė ornitologas.
Įrašyti į Raudonąją knygą
Jūriniai ereliai taip pat minta žuvimi, vandens paukščiais, vidutinio dydžio žinduoliais, pavyzdžiui, gali pasigauti mažesnę lapę, katiną, šerno jauniklį.
Šie paukščiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. S.Rumbučio duomenimis, Kauno rajone peri keturios jūrinių erelių poros: viena – prie Girionių, kita – šalia Kulautuvos, trečia blaškosi netoli Novaraisčio, o likusi gyvena tai Raželių, tai Pajesio miškuose, tai prie Išlaužo žuvininkystės tvenkinių Prienų rajone.
Visoje Lietuvoje peri apie 100 šių paukščių porų. Prieš 30 metų Lietuvoje nebuvo žinoma nė viena perinti pora.
