Iki 2020 m. Aleksotas turėtų sužvilgėti, nes tikimasi, kad Europos pinigais bus finansuota daug šios seniūnijos projektų. Vis dėlto bendruomenės prioritetai nebūtinai sutampa su miesto strateginiais tikslais.

Prasimušė aktyvumu

Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigia, kad kai kurie finansavimui Aleksoto pasiūlyti projektai atitinka miesto strateginius tikslus, o kai kurie nėra pirmos svarbos. Tiesa, projektai rengti su savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriumi, tad ne vien aleksotiškiai ar Žaliakalnio atstovai rengė sąrašą finansuotinų objektų sąrašą, kuris jau išsiųstas svarstyti į Vilnių.

Rengiantis naujoms ES pinigų dalyboms, Aleksoto seniūnija parodė didžiausią iniciatyvą ir jai suteikta galimybė siūlyti projektus Europos struktūrinių fondų 2010–2020 m. finansavimo programai. Miesto politikų sprendimu, žalia šviesa uždegta ir Žaliakalnio seniūnijos projektams.

Aleksotiškiai didžiuojasi savo aktyvumu, dėl ko, pasak jų, nuspręsta siekti Europos pinigų Aleksoto, o ne, pavyzdžiui, Vilijampolės ar Šančių seniūnijų objektams.

Bendruomenės centras ar teismas?

Neseniai surengtoje savivaldybės atstovų, Aleksoto bendruomenės ir architektų diskusijoje Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė ir jos vyras, Kauno bendruomenių centrų asociacijos vadovas Ramūnas Navickas, tikino, kad labiausiai Aleksotui reikalingas objektas yra bendruomenės centras. Jie norėtų,  kad toks statinys iškiltų  Europos pr., netoli Mokesčių inspekcijos. Čia stovi senas, sovietmečiu kariškių statytas pastatas.

Taigi siūloma rekonstruoti šį statinį į daugiafunkcį mikrorajono centrą su SPA kompleksu, šalia suformuojant Aleksoto centrinę aikštę ir daugiafunkcį sporto aikštyną. Tam tikimasi gauti 10 mln. litų.

Diskusijoje kalbėjęs N.Valatkevičius užsiminė, kad šiame sklype yra ketinimų pastatyti teismo pastatą, į kurį būtų sukelti visi Kauno teismai, o sporto miesteliui, jo įsitikinimu, čia ne itin tinkama vieta. Tam geriau tiktų kita erdvė – buvusios aviacijos gamyklos teritorija prie Lakūnų pl., netoli Botanikos sodo.

Ne vienas sklypas laisvas

Tai vienas iš pavyzdžių, kad nėra bendros nuomonės, kur ką geriau planuoti ir statyti. "Turi būti suderinamumas, reikia daugiau dirbti su savivaldybe, jos padaliniais. Planuojami statyti objektai turi apsišlifuoti", – "Kauno dienai" komentavo N.Valatkevičius.

Pasak jo, reikia atrinkti projektus, kuriems tikrai turi būti teikiamas pirmumas atsižvelgiant į jų įgyvendinimo galimybes ir tolesnę naudą miestui. "Galbūt reikėtų kažko atsisakyti dėl tikrų daiktų? Kol kas – tik pradžia, visiškai neaišku, kaip finansavimas klostysis toliau", – svarstė savivaldybės atstovas.

Aleksoto seniūnijoje, pasak N.Valatkevičiaus, yra ne vienas žemės plotas, kuriame gali atsirasti ne vien seniūnijai, bet visam miestui svarbūs objektai.

"Padėkime ant svarstyklių teismą ir bendruomenės namus. Dydžiu jie labai panašūs. Teismas – valstybinė įstaiga, garantuotai bus pastatyta, savivaldybei nereikės pridėti nė cento nei statant, nei išlaikant. Suprantu, kad bendruomenei reikalingi namai.  Bendruomenės namams pinigų reikės ne tik jiems statyti, bet ir jiems išlaikyti. Ar bendruomenės namai bus išlaikomi iš visų miestiečių pinigų?" – į priekį mėgino žvelgti N.Valatkevičius. Pasak jo, 3 ha sklypas Europos pr. bendruomenei nėra paskirtas, tai turėtų nuspręsti miesto taryba.

Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad šalia mokesčių inspekcijos geriau dera teismas, o ne poilsiui, sportui, bendruomenės susitikimams skirta įstaiga.
"Gerai, kad Aleksoto bendruomenė kažką daro. Tegu išlupa pinigų. Kaune visą laiką  būdavo pinigų panaudojimo problemų dėl teritorijų planavimo dokumentų, žemės turėjimo", – komentavo pašnekovas. Siekis sutvarkyti Nemuno pakrantę gali atsimušti į tai, kad didelė dalis žemės yra privati ir savininkai, o ne bendruomenė sprendžia, ką su ja daryti.

Kongresų rūmai – realiausi

Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo nuomone, racionaliau plėtoti projektus tose vietose, kur yra rengiami ar jau parengti teritorijų planavimo dokumentai.

"Galima kalbėti ir apie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kur yra parengtas detalusis planas, o jo pagrindu – specialusis planas. Nauja statyba ten leidžiama, tik ji turi būti tikslinė. Ir aerodromui reiktų mėginti pritraukti lėšų", – pridūrė savivaldybės atstovas, tikindamas, kad prioritetus, ką statyti mieste, reikėtų atrinkti vadovaujantis jau priimtomis Kauno strategijomis.
N.Valatkevičiaus nuomone, realiausias projektas – kongresų rūmai. Gavus lėšų, būtų galima spėti jas panaudoti, nes jau yra įvykęs architektūrinis konkursas, rengiamas teritorijos detalusis planas. Šis objektas, manoma, padėtų gaivinti Aleksotą. Aleksoto bendruomenės atstovai teigė, kad kongresų rūmai – ne jų idėja.

Projektų vertė – dešimtys milijonų

Aleksoto vietos, kuriose savivaldybės lėšomis yra rengiami planavimo dokumentai:

Europos pr. 105, 107 – apie 3 ha teritorija netoli Mokesčių inspekcijos. Prašoma 10 mln. litų, kad čia būtų galima statyti Aleksoto bendruomenės centrą su SPA kompleksu.

Julijanavos g. 1 – buvusio mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija, užimanti apie 8 ha. Prašoma 20 mln. litų verslo inkubatoriui su eksperimentine baze šioje vietoje įkurti, aplinkos infrastruktūrai sutvarkyti.

Nemuno pakrantė H. ir O.Minkovskių g., netoli Vytauto Didžiojo tilto, – čia planuojamiems kongresų rūmams prašoma 70 mln. litų.

Buvusios aviacijos gamyklos teritorija prie Lakūnų pl., sudaranti apie 40 ha. Šiame sklype finansuoti projektus kol kas neprašoma.