Išlikimo istorija

Šią unikalią relikviją Istorinei Prezidentūrai padovanojo Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA). Konektikuto valstijoje, JAV veikiančiame archyve monetos buvo saugomos net 35-erius metus. Sidabrinė 10 litų moneta ir jos unikali sesuo – auksinė suvenyrinė moneta buvo nukaltos nepriklausomybės 20-mečio proga.

Minint A.Smetonos vardines, relikviją prezidentui įteikė "Spindulio" spaustuvės ir Kauno monetų kalyklos atstovai. Vienoje monetų pusėje vaizduojamas prezidento portretas, kitoje – Gediminaičių stulpai.

Moneta yra neįkainojama, nes negalime jos vertinti kaip paprasčiausio aukso gabalo.

ALKA pirmininkė Mirga Girniuvienė pasakojo, kad, atsitiktinai atradus paslėptas monetas, archyvo valdyba nusprendė, jog tai puiki dovana Kaunui. "Jau esame svarbiomis relikvijomis gausiai apdovanoję Vilnių. Tačiau tarpukariu būtent Kaunas buvo svarbiausias Lietuvos miestas. A.Smetona gyveno ir dirbo šiame mieste, tad jam dovanotų monetų namai yra čia", – sakė ji. Archyvo atstovai džiaugėsi, kad nuo šiol visi lietuviai galės pamatyti monetas. Jos nebebus paslėptos tolimoje Konektikuto valstijoje.

Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė išreiškė padėką ALKA dėl tokio geranoriško sprendimo. "Laišką iš M.Girniuvienės gavau šių metų kovą. Be galo nudžiugau, kad archyvas nusprendė grąžinti Lietuvos istorijai svarbią relikviją į jos namus. Juk būtent čia monetos ir buvo įteiktos pirmajam mūsų valstybės prezidentui", – sakė ji.

A. Kapčiaus nuotr.

Pasak R.Mikalajūnaitės, monetų išlikimo istorija yra gana įdomi. ALKA archyve relikvija buvo saugoma 35-erius metus, o prieš tai ji priklausė Smetonų šeimai.

"M.Girniuvienė rado laišką, kuriame archyvo vicepirmininkas kunigas Rapolas Krasauskas dėkoja A.Smetonos dukrai, poniai Marijai Valušienei už dovaną. Būtent Smetonų dukra archyvui saugoti patikėjo prezidentui dedikuotas 10 litų monetas, – atskleidė Istorinės Prezidentūros vadovė. – Matome, kad Smetonų šeima ir jų palikuonys labai rūpinosi svarbiu palikimu. Jie nepardavė šių objektų, nors JAV gana sunkiai gyveno, ir galėjo tai padaryti, norėdami išmaitinti vaikus. Smetonos suprato šių relikvijų svarbą ir vertę ateities kartoms. Tikriausiai šeima taip ir neprarado vilties, kad nepriklausoma Lietuva atgims, ir jie galės grįžti į gimtinę."

Vertė kultūrai

Anot pašnekovės, auksinė relikvijos moneta yra visiškai unikali, kadangi ji vienetinė.

"Moneta yra neįkainojama, nes negalime jos vertinti kaip paprasčiausio aukso gabalo. Eksponato vertę sudaro jo unikalumas, gimimo istorija ir tai, su kokiais žmonėmis objektas yra susijęs. Kadangi moneta tiesiogiai surišta su mūsų pirmuoju prezidentu, ilgiausiai Lietuvoje prezidentavusiu žmogumi, ji labai svarbi", – tikino R.Mikalajūnaitė.

A. Kapčiaus nuotr.

Jai pritarė ir numizmatikos ekspertas Stanislovas Sajauskas. Dar dirbdamas M.K.Čiurlionio muziejaus Numizmatikos skyriuje, vyras svajojo, kad relikvija vieną dieną sugrįš namo. "Turėjau nemažai baimės, kad šis svarbus objektas gali patekti į juodąją rinką. Didžiulė pagarba Smetonų šeimai, kad jie jį išsaugojo. Šios monetos turi ne tik piniginę vertę, bet ir istorinę bei kultūrinę. Jos atspindi mums svarbų laikotarpį, pradedant nepriklausomybės paskelbimu, baigiant prezidento emigracija ir galiausiai relikvijos sugrįžimu namo", – šypsojosi jis.

S.Sajauskas atskleidė ir monetų gimimo istoriją. Anot jo, 1938 m., nepriklausomybės 20-mečio proga, buvo nutarta dalį 10 litų monetų pagaminti su A.Smetonos atvaizdu. Iki tol šio nominalo monetas išskirtinai puošė Vytauto Didžiojo portretas. Monetos buvo nukaldintos Kauno monetų kalykloje, įsikūrusioje "Spindulio" spaustuvėje. Šiai spaustuvei tuo metu vadovavo rašytojas Kazys Puida, o kalyklai – Jonas Karys-Kareckas. Būtent "Spindulio" bendrovė Finansų ministerijai pasiūlė nukalti jubiliejinę sidabrinę 10 litų monetą su A. Smetonos atvaizdu. Bendrovė apsiėmė savo lėšomis apmokėti šios monetos spaudus. O A.Smetonos portretą sukurti buvo patikėta Juozui Zikarui. "Monetų kalykla Kaune buvo atidaryta 1936 m. Tada nupirkti du presai: vienas gamino sidabrines monetas, o kitas – bronzines. 1938 m. K.Puidai kilo mintis pagaminti ne tik jubiliejines sidabrines monetas, bet ir nukalti vieną unikalią auksinę monetą su A.Smetonos atvaizdu. Šiam tikslui lėšos buvo surinktos iš kalyklos ir spaustuvės darbuotojų. Suvenyras prezidentui A.Smetonai galiausiai buvo įteiktas jo vardo dienos proga", – atskleidė S. Sajauskas.

Pranašystė išsipildė

Pasak eksperto, auksinė relikvijos moneta nėra pinigas, bet unikalus suvenyras. "1924 m. išleistas monetų įstatymas numatė auksinių monetų gamybos reglamentą. Tokia moneta turėjo būti 50 litų nominalo vertės, o jos svoris turėjo sudaryti tik 7,9 gramo. Ši relikvija yra kur kas sunkesnė, tad ji neatitinka nei numatytos išvaizdos, nei svorio, nei nominalo. Tai yra suvenyras, turintis istorinę vertę", – paaiškino S.Sajauskas.

A. Kapčiaus nuotr.

Pašnekovas pasakojo, kad, A.Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, niekas nežinojo, kokius tiksliai daiktus jis pasiėmė su savimi. Vardinių proga dovanotų monetų likimas kurį laiką nebuvo aiškus.

"Kai dirbau M.K.Čiurlionio numizmatikos skyriuje, vieną kartą buvo atvykęs režisierius Rimtautas Šilinis. Su juo kalbėjomės apie Kauno kalyklą, joje gamintus centus ir sidabrines monetas, – atskleidė S.Sajauskas. – Tada aš netikėtai prisiminiau šią relikviją. Spontaniškai į kamerą pasakiau, kad nežinau, kur ji yra, tačiau tikiu, kad prezidento dovana nėra pražuvusi. Išreiškiau viltį, kad monetos anksčiau ar vėliau sugrįš į Lietuvą."

Kai filmas buvo parodytas per televiziją, S.Sajausko draugas, akademikas Algimantas Miškinis nurodė, kad relikvija yra išlikusi ir saugoma ALKA archyve. "Iškart parašiau archyvo valdybai ir paprašiau atsiųsti kokybišką monetų nuotrauką. Tuo metu kaip tik rengėmės leisti knygą, tad pravertė bet kokia informacija. Taip sužinojome, kad monetos yra sveikos ir saugomos gerose rankose. Džiugu, kad mano pranašystė išsipildė – jos galiausiai grįžo į Lietuvą", – šypsojosi S.Sajauskas.

Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovana Istorinėje Prezidentūroje bus eksponuojama nuo liepos 6 d. Muziejaus atstovai žada, kad ekspozicija bus nuolatinė, tad visi kauniečiai ir miesto svečiai netrukdomai galės pamatyti relikviją.