Atslūgus visuotiniam džiaugsmui, kad pagaliau tiesiogiai rinksime merus, susigriebta: o ką gi tas meras galės daryti ir už ką jis bus atsakingas? Politologai įspėja, kad visagalio miesto vadovo nebus.

Vertina skirtingai

"Jei kas nors tikisi visagalio mero, tokio tikrai nebus ir neturėtų būti. Pagal naujai patvirtintus teisės aktus, bus daugiau pusiausvyros tarp mero ir tarybos galių, nei buvo iki šiol", – pastebėjo politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Nors viešumoje pasigirsta svarstymų, kad tiesiogiai išrinktas meras ne ką tegalės nuveikti, politologas neabejoja, kad tiesiogiai iš rinkėjų mandatą gavęs miesto vadovas bus gerokai stipresnis nei tas, kurį iki šiol rinkdavo miesto ar rajono taryba.

"Lietuvoje Prezidentas neturi labai plačių konstitucinių įgaliojimų, bet vien dėl to, kad renkamas tiesiogiai, prezidentas yra vienas populiariausių politikų nacionaliniu mastu, turintis nemažai neformalių galių. Manau, kad panašiai bus ir su tiesiogiai išrinktais merais", – palygino A.Krupavičius.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pastebi, kad visuomenė tikisi iš tiesiogiai išrinkto mero daugiau galių ir sistemingesnės veiklos savivaldoje, tačiau abejoja, ar dabar tinkamas metas tas galias didinti.

"Suteikus daugiau galių ir išrinkus netinkamą asmenį, turėtume dar daugiau problemų. Tol, kol rinkėjas nebus atsakingas, suteikti kažkam pernelyg didelių galių yra labai rizikinga", – įspėja politologas L.Bielinis.

Kitas VDU profesorius Mindaugas Jurkynas įsitikinęs, kad didžiausia problema slypi ne mero galiose, nors pripažįsta, kad tiesiogiai išrinktas meras jų daug neturės.
"Pagrindinė problema – išrinkto mero santykis su tarybos dauguma. Jeigu šios pozicijos sutampa, viskas gerai. Bet jeigu jie bus priešingose pozicijose, tada galimas politinių interesų konfliktas. Ar tai prisidės prie savivaldybės darbo efektyvumo, nesu dėl to labai tikras", – savo nuomonę dėstė M.Jurkynas, neslepiantis, kad tiesioginius mero rinkimus vertina skeptiškai.

Prof. L.Bielinis mano, kad tokia priešprieša duos naudos: "Meras, priimdamas sprendimus, turės atlaikyti nemažai kritikos. Jeigu jis bus silpnas arba jo projektai nerealūs, taryba kels daugiau reikalavimų ir sąlygų, tad manau, kad tai situaciją pagerins."

Vis dar bijome laisvės?

Viešai paskelbti visuomenės nuomonių apklausų rezultatai rodo, kad nemažai piliečių skeptiškai vertina tiesioginius mero rinkimus ir kokių nors ypatingų pokyčių valstybės gyvenime nelaukia.

Akivaizdu, kad į vietos valdžią pretenduosiantiems politikams naujovės taip pat kelia nerimą. Lietuvos savivaldybių asociacija jau paskelbė inicijuosianti viešas diskusijas apie tiesioginių merų rinkimų ypatumus ir sieksianti, kad žmonės aiškiau suprastų permainas, aktyviai ir atsakingai rinktų savo valdžią.

"Viskas rinkėjų rankose. Jeigu rinkėjas iš tikrųjų abejoja, ta abejonė persiduos ir į rinkimų procesą. Su abejone galvoje rinkėjas rinks tikrai ne tuos kandidatus, kurie kažką spręstų, o tuos, kurie veiks jo emocijas. Kol rinkėjas abejojantis, tol rinkimų rezultatai abejotini", – rėžė politologas L.Bielinis.

Prof. M.Jurkynas stebisi, kad nemažai žmonių laukia, kol kas nors ateis ir padarys tvarką – šiuo atveju akys krypsta į merus. "Aišku, kad taip nebus. Tai posovietinis mąstymas, kad kažkas kažkokią tvarką turi įvesti. Tai laisvės baimės sindromas. Niekas jokios tvarkos neįvedinės ir neturi įvedinėti. Esame laisvi piliečiai ir patys įsivedame tvarką, o ne kažkokie merai, juolab, kad tie merai neturės didelių galių. Nereikia manyti, kad pakeisti rinkimų mechanizmai pakeis žmonių galvoseną ar atneš politinį rojų", – dėstė M.Jurkynas.

Ragina nekandidatuoti

Prof. A.Krupavičiui didesnę nuostabą kelia ne rinkėjų, o pačių politikų požiūris. "Blogiausia, kai patys politikai ir potencialūs kandidatai į merus sako, kad tiesioginiai mero rinkimai bus tik butaforija, dūmų uždanga. Jiems pirmiausia reikėtų gerai pagalvoti, ar verta iš viso kandidatuoti. Kita vertus, politikai patys gali diskredituoti mero instituciją, bet tokiu atveju šautų sau į koją", – šyptelėjo KTU profesorius.

Kalbinti politologai nesiryžo prognozuoti, ar ateityje bus siekiama į tiesiogiai išrinktų merų rankas atiduoti dar daugiau valdžios galių.

Pasak M.Jurkyno, jeigu piliečiai bus aktyvūs, jiems niekas nedraudžia reikalauti keisti Konstituciją ir taip dar labiau atrišti rankas miesto vadovams. "Viskas priklausys nuo to, kaip susiklostys darbas išrinkus merus su dabartinėmis galiomis. Kai matysime rezultatus, galėsime pasakyti, vykęs eksperimentas, ar nevykęs. O gal iš viso reikės naikinti tuos tiesioginius merų rinkimus", – neskubėjo prognozuoti politologas.

Nori daugiau

Ambicijų trečią kartą atsisėsti į Kauno mero kėdę neslepiantis konservatorius Andrius Kupčinskas nevengia kritikuoti šiemet įteisintą naujovę merą rinkti tiesiogiai. "Seimas pademonstravo politinį jautrumą rinkėjų nuotaikoms, bet reikėtų aiškiai įvardyti, kad garsiai kalbame apie tiesioginius mero rinkimus, o iš tiesų tai bus vieno asmens išskyrimas, kai vienas tarybos narys bus renkamas kitaip negu visi kiti", – dėstė A.Kupčinskas.

Jis pirmasis paskelbė sieksiantis Kauno vadovo posto ir vesiantis į rinkimus miesto konservatorius.

Antrą kadenciją mero pareigas einantis A.Kupčinskas ne kartą viešai yra sakęs, kad tiesiogiai išrinktiems merams reikėtų suteikti gerokai daugiau galių, kitaip tokie vadovai bus tik butaforija.

Anot A.Kupčinsko, reikia tikėtis, kad naujovė nebus vien bloga. "Gal bus mažiau destrukcijos atvejų, kai bandoma nuversti merą ir išardyti valdančiąją daugumą, kas buvo labai populiaru 2000 m. ir šią kadenciją", – viliasi dabartinis Kauno vadovas.

Tebeieško lyderių

Nors rinkimų kampanija jau ant nosies, dar ne visos politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai apsisprendė, ką deleguoti į kovą dėl Kauno mero kėdės ir kas taps rinkimų sąrašų lyderiais.

"Aišku, kad lyderis bus vienas, tačiau galutiniai sprendimai paaiškės spalio 11 d. Iki tol tegul būna šiokia tokia intriga", – šyptelėjo Liberalų sąjūdžio Kauno skyriui vadovaujantis Rimantas Mikaitis.

Neoficialiai jo pavardė ir minima tarp realiausių pretendentų vesti Kauno liberalus į rinkimus ir konkuruoti dėl miesto vadovo kėdės. Kauno meru jis buvo išrinktas 2011 m., tačiau po pusmečio turėjo užleisti šias pareigas A.Kupčinskui.

Vasarą buvo pasigirdę užuominų, kad dėl liberalų lyderio pozicijos varžosi ir kitas buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas, neatmetantis galimybės išbandyti jėgas ir su kita politine jėga. Tuomet politikas tikino esąs liberalas ir žadąs toks išlikti, tačiau rugsėjį imta svarstyti, kad E.Tamašauskas valdžios sieks kartu su naująją Vilniaus mero Artūro Zuoko partija.

"Šiandien dar anksti apie tai kalbėti. Jeigu kalbos yra, vadinasi, yra ir pagrindas joms", – nepaneigė E.Tamašauskas.

Kortų iki galo kol kas neatskleidžia ir visuomeninis judėjimas "Vieningas Kaunas". "Dar nesame apsisprendę. Spalį turėtų vykti visuotinis susirinkimas, tada ir nuspręsime. Mūsų judėjimas nesikoncentruoja į vieną lyderį. Mes esame komanda ir manome, kad turėtume dirbti kaip komanda – toks mūsų principas", – dėstė vienas šios organizacijos lyderių Povilas Mačiulis.

Jis neslepia, kad svarstomos trys lyderių kandidatūros: Visvaldo Matijošaičio, Algirdo Kaušpėdo ir paties P.Mačiulio. Nors dar vasarą sklandė kalbos, kad "Vieningo Kauno" laivą į rinkimus gali vairuoti A.Kaušpėdas, dabar vyrauja neoficiali nuomonė, kad ši visuomenėje gerai žinoma asmenybė į mero postą nepretenduos. Ar "Vieningas Kaunas" turės du vedlius, kol kas taip pat nutylima.

"Visuomeninio judėjimo "Dirbam Kaunui" taryba patikėjo man tą garbę – aš būsiu kandidatas į merus ir sąrašo lyderis. Šiandien yra toks sprendimas, bet laikas gali jį pakoreguoti", – mįslingai užsiminė šio judėjimo įkūrėjas ir lyderis Gintautas Labanauskas.

"Kauno dienos" žiniomis, "Dirbam Kaunui" dar tebesvarsto galimybę šlietis prie kurios nors labiau žinomos politinės jėgos.

Vilionės virsta apgaule

Vieša paslaptimi tampa politinių ir visuomeninių jėgų bandymai pritraukti kuo daugiau rinkėjų balsų pasitelkiant žinomus veidus. Aišku, kad vietos savivaldos rinkimų sąrašuose atsidūrę Seimo nariai yra savotiška rinkėjų apgaulė, nes nepavykus užimti mero posto, parlamentarai vargiai norės persėsti į tarybos nario kėdę.

"Mūsų lyderis yra Kauno skyriaus pirmininkas Vydas Gedvilas. Jis Seimo narys, ir jo prioritetas būtų darbas Seime, tačiau kaip kandidatas į merus jis puikiai tinkamas" , – įsitikinęs Darbo partijos frakcijai miesto taryboje vadovaujantis Gintaras Jonas Furmanavičius.

Kauno socialdemokratai į merus deleguos savo skyriaus vedlę, Seimo narę Orintą Leiputę. "Rinkimų rezultatai nulems tolesnius sprendimus", – planų, ar rinksis Seimą ar darbą Kaune, neatskleidė politikė.

Partiją "Tvarka ir teisingumas" į rinkimus Kaune ves Aušra Ručienė. Partijos "Jaunoji Lietuva" lyderio pozicijų ir toliau neapleis Stanislovas Buškevičius.

Ar bus naujokų?

Ar galima tikėtis, kad Kauno padangėje rinkimų proga atsiras naujų ryškių lyderių? Kaune jau buvo kalbama, kad miesto vadovo postą užimti pretenduos žinomas verslininkas Vladas Lašas, bandęs kandidatuoti ir į šalies prezidentus.

"Kol kas kandidatuoti neplanuoju. Nors skatinančių ir kviečiančių pokalbių buvo, manau, kad svarbus ne tik miesto meras – dar svarbiau, kad kaip kiekvienas kaunietis, kasdien veikdami savo srityse kartu dalyvautume kuriant savo miesto ateitį ir gerovę. Manau, kad to pasitikėjimo savo jėgomis mums reikėtų daugiau. Ir atkaklumo, kad būtume išgirsti ne tik prieš rinkimus", – paaiškino V.Lašas.

"Net ir pačioms didžiausioms partijoms trūksta autoritetingų lyderių, ypač vietos politikoje. Tiesioginiai mero rinkimai šią problemą tik dar labiau išryškina. Anksčiau buvo galima prisidengti partijos sąrašu. Dabar tiesioginiuose mero rinkimuose iš tiesų reikia lyderių, kurie būtų autoritetingi, populiarūs bendruomenėse, o tokių yra pernelyg mažai. Todėl partijos visais būdais ieško, kaip pritraukti nepartinius kandidatus ir žaidžia įvairius žaidimus, kaip padidinti savo patrauklumą rinkėjams", – pastebi politologas A.Krupavičius.

Ką galės meras?

Įstatymų pataisos numato, kad meras turės teisę atlikti ir viešojo administravimo, ir vietos valdžios funkcijas. Jo pareiga – užtikrinti sklandų savivaldybės darbą, savarankiškų bei deleguotų funkcijų įgyvendinimą, vietos gyventojų ir bendruomenių įtraukimą į savivaldybės ekonominės ir socialinės gerovės kūrimą.

Meras nustatys savo pavaduotojų veiklos sritis (anksčiau tokią teisę turėjo taryba), teiks komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras.
Jis skirs ir atleis iš pareigų savivaldybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų vadovus. Taryba kaip ir anksčiau skirs ir atleis savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovus.
Merui perleidžiama dalis savivaldybės darbų: žemės naudojimo paskirties keitimas, gyvenamųjų vietovių suskirstymas į seniūnaitijas, gyventojų apklausų skelbimas.

Meras bus ir savivaldybes vadovas, ir tarybos narys. Už savo ir savivaldybės veiklą meras turės atsiskaityti savivaldybės tarybai ir bendruomenei.

Numatyta griežta tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimų netekimo procedūra. Ją gali inicijuoti savivaldybės tarybos nariai, tačiau įstatymas nustato, kad galutinis sprendimas galimas esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadai, jog meras sulaužė priesaiką ar nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų. Tiesiogiai išrinktam merui atstatydinti reikia 3/5 tarybos narių pritarimo. Analogiška yra tarybos nario įgaliojimų netekimo tvarka.