Tarši masė neplinta

Sekmadienį ugniagesius pasiekė pranešimas, kad Kauno tvirtovės III forto bunkerių koridoriaus 20 cm gylyje užšalusioje baloje yra prakiurusi statinė su 200 litrų tepalo. Tepalas išsiliejęs 40 kv. m plote. Fortu rūpinasi asociacija "Kauno tvirtovė".

"Sovietmečio palikimas. Nenustatė, ar ten tepalai, ar mazutas", – versija dėl radinio dalijosi asociacijos "Kauno tvirtovė" direktorius Valdas Rakutis.

Gynybinio pastato dalyje, kurioje išsiliejo neaiškus skystis ir rasti šikšnosparniai, telkšo vanduo. Vasarą ten buvo atstatomas drenažas, vandens sumažėjo, o iš jo išniro statinė. Manoma, kad kol statinė buvo po vandeniu, pavojaus nebuvo, o kai įėjo  oro, ėmė oksiduotis, prakiuro ir turinys išsiliejo.

"Radinys išsiliejo puskaponieriaus patalpoje. Viskas ten virtę tokiu tąsiu juodu sniegu. Toje masėje skendo aštuoni šikšnosparniai. Vėliau radome devintą. Kaip šikšnosparniai ten pateko, taip ir liko mįslė, nes jie miega ir ant žemės nevaikšto", – svarstė V.Rakutis.

Rengiasi valyti

Kol kas dar nepriimtas sprendimas, kaip elgtis su išsiliejusia mase. V.Rakutis užsiminė, kad III fortas tebėra Kauno rajono savivaldybės žinioje, asociacijai leista tik tvarkyti teritoriją.

Direktorius tikino tebesiaiškinantis, kiek kainuotų šiuo metu išsemti nenustatytus teršalus, tačiau neatmeta ir ugniagesių pasiūlyto varianto – laukti iki pavasario, kol masė suskystės, ir  išpumpuoti. Uždaroje pastato dalyje išsiliejusi masė į aplinką nepatenka.

2002 m. III fortas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti įsteigtas Naujosios Fredos teriologinis draustinis. Dėl ypatingo mikroklimato ir aukšto oro drėgnumo visus Kauno fortus labai pamėgo šikšnosparniai.

Naujosios Fredos (III) fortas seniai žinomas kaip vertinga ir saugotina šikšnosparnių žiemavietė. Žiemojimo laikotarpiu aptiktos aštuonios šikšnosparnių rūšys – septynios iš jų yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Mes supratome vieną dalyką – šikšnosparniai ten buvo sumesti.

Įžvelgia sąmoningus veiksmus

Šikšnosparnius fortuose skaičiuoja ir jų saugumu rūpinasi Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius. "Mes supratome vieną dalyką – šikšnosparniai ten buvo sumesti", – pastebėjimais dalijosi biologas.

Specialistas užsiminė, kad toje vietoje yra skersvėjis ir šikšnosparniai ten nežiemoja – jie tūno giliau tunelyje. "Susidaro įspūdis, kad kažkas, prisirinkęs šikšnosparnių, iš kitų vietų juos ten sumetė. Matyti, tarsi sienos būtų daužytos pagaliu, o šikšnosparniai kaip įmanydami lipo sienomis, gelbėjosi", –  niuansus dėstė G.Vaivilavičius. Tokius išsitepusius šikšnosparnius pamatę žmonės ėmė skambinti aplinkosaugininkams ir klausti, ką daryti.

Skaičiuojama, kad požemiuose gyvena apie 2 tūkst. šikšnosparnių. G.Vaivilavičius pataria žiemą po fortus visai nelandžioti, nes tai labai trikdo jautrių šikšnosparnių ramybę, o toks elgesys – sumesti gyvus padarus į neaiškią masę – yra nepateisinamas.

"Turėtų būti aišku, kad negalima žudyti to, kas gyva", – vildamasis supratimo ir norėdamas išsaugoti šikšnosparnius, pastebėjimais dalijosi G.Vaivilavičius.