Norėtumėte perlėkti gatve automobiliu be vairuotojo? O gal virtualiai aplankyti Marsą? Arba trimačiu spausdintuvu atsispausdinti sau kokį nors labai reikalingą ar mielą širdžiai daikčiuką? Tai galėtumėte nesunkiai įgyvendinti, jeigu Kaune, Nemuno saloje, įsikurtų mokslo ir inovacijų centras.

Žvilgsnis – į salą

Miesto vadovai tiki, kad iki tokios idėjos įgyvendinimo – vos vienas žingsnis. "Keista, kad dar skelbiamas konkursas, į kurį pakviesti Kaunas ir Vilnius. Ir taip aišku, kad toks centras turi būti Kaune", – spaudos konferencijoje juokavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja tokio centro statybą, kuriam iš ES fondų ketinama skirti 10 mln. eurų. Apie mokslo salą Nemuno saloje prabilę Kauno vadovai, verslininkai ir mokslininkai yra pasiryžę nurungti Vilnių, kuris modernų mokslo muziejų siūlo statyti Saulėtekio mokslo centre.

Kauno savivaldybė svarstė įvairias galimas vietas pirmajam Lietuvoje mokslo ir inovacijų centrui, tačiau galiausiai akys nukrypo į Nemuno salą kaip į reprezentatyviausią Kauno erdvę, atsižvelgiant ir į tai, kaip vyksta miesto plėtra.

"Miesto plėtra dabar krypsta Aleksoto link, tad Nemuno sala taps XXI a. miesto centru. Statyti saloje ką nors komercinio būtų šventvagiška, o nacionalinės reikšmės mokslo centrui tai būtų pati tinkamiausia vieta. Tokį centrą saloje galima statyti čia ir dabar, nes žemė priklauso miestui, o mes ją atiduodame visai Lietuvai", – pastebėjo miesto tarybos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Pranašumų netrūksta

Planuojamas statyti mokslo ir inovacijų centras užims 9 tūkst. kv. m plotą – kelis kartus mažiau vietos nei "Žalgirio" arena, o Nemuno sala ir arena taps tomis erdvėmis, kur galėtų išsiplėsti ir centro edukacijų bei ekspozicijų plotai.

J.Audėjaitis atkreipė dėmesį, kad vos už 15 km nuo Nemuno salos yra Kauno oro uostas, 7–8 km atstumu nuo šios Kauno vietos nutolusios pagrindinės šalies magistralės, o universitetai pasiekiami per 5 min.

"Sala tampa tuo tikruoju miesto centru, kur turėtų atsirasti kažkas tokio, kas ženklintų XXI a.", – pridūrė J.Audėjaitis. Kurioje tiksliai salos vietoje galėtų iškilti naujas statinys, spręs architektai ir architektūrinio konkurso komisija.

"Pagal kitų šalių praktiką matome, kad tokie centrai kuriami ne sostinėse, siekiant padidinti trauką ne tik į sostinę, bet ir į kitus miestus. Pavyzdžiui, Estijoje toks centras yra Tartu mieste", – pastebėjo V.Matijošaitis. Jo nuomone, Kaunas turi ne vieną pranašumą. Pirmiausia tai – akademinis miestas, jau nekalbant apie aukštųjų mokyklų ir studentų skaičių, parengiamų specialistų lygį. Antras labai svarbus dalykas – Kauno geografinė padėtis. "Kaunas yra Lietuvos centre, ir 100 kilometrų spinduliu aplink Kauną gyvena 2 mln. šalies gyventojų. Kaunas visada garsėjo kaip pramonės miestas, ir dabar čia plečiasi inovacijas diegiančios įmonės", – akcentavo miesto vadovas V.Matijošaitis.

Užkrės noru kurti

Kauno technologijos universiteto prorektorė Asta Pundzienė pastebėjo, kad toks centras nebus skirtas vien mokslininkams. "Tikslinės grupės – vaikai, šeimos su vaikais, pedagogai. Galėsime interaktyviai pristatyti mokslo, technologijų ir inovacijų pasiekimus. Ne tik pamatyti, kas jau sukurta, bet ir dalyvauti, išbandyti, kaip kuriamos technologijos. Mokytojai turės galimybę atvežti vaikus ir parodyti tai, ko negali išbandyti mokyklose", – apie galimybes kalbėjo KTU mokslininkė.

Anot A.Pundzienės, būsimojo centro ekspozicija būtų suskirstyta į tris pagrindines grupes: žmogus, gamta, mašina, ir demonstruos jų tarpusavio ryšius bei negalėjimą išgyventi vieniems be kitų. Žinioms, mokslo pasiekimams ir ateities vizijoms perteikti bus pasitelkta ir tai, kas netelpa po tokio centro stogu – tai ir Botanikos bei Zoologijos sodai, Zoologijos muziejus, kitos institucijos, verslo įmonės. KTU prorektorė pasidžiaugė, kad kurti modernų centrą buriasi tvirta ir motyvuota komanda – savivaldybė, aukštojo mokslo institucijos, verslininkai.

"Toks centras – sena mano svajonė. Šiandien verslas reikalauja nuolat mokytis, kurti naujus dalykus ir galvoti ne apie artimiausio ketvirčio planus, o penkerius, dešimt, dvidešimt metų į priekį", – sakė save ne tik verslininku, bet ir amžinuoju studentu pavadinęs Vladas Lašas. Jo manymu, toks centras padėtų parodyti, kokių įdomių technologijų yra šalia, ir užkrėstų noru patiems kurti. "Argi nenorėtumėte salos aikštelę perlėkti automobiliu be vairuotojo? Atsispausdinti kokį nors daiktą 3D spausdintuvu ar virtualiai nukeliauti į Marsą? Fantastika – ne Marsas. Fantastinis yra žmogaus gebėjimas pritaikyti žinias ir nepasiduoti nesėkmei. Manau, kad mokslo sala – puikus būdas tai pasiekti", – kalbėjo V.Lašas ir pasižadėjo pats prisidėti kuriant tokį centrą Kaune bei skatinant dalyvauti jaunimą.

Nacionalinės reikšmės objektas

Tam, kad toks nacionalinės svarbos objektas Kaune atsirastų, reikia apie 23 mln. eurų. Bene didžiausio indėlio – apie 10 mln. eurų – tikimasi iš Švietimo ir mokslo ministerijos skirstomų ES paramos lėšų.

"Nemuno sala patenka į integruotų teritorijų sąrašą, todėl šiam objektui mes galėtume skirti ir per integruotoms teritorijoms numatytas europines lėšas. Žinoma, tai yra nacionalinės reikšmės objektas, todėl tikimės, kad prie jo finansiškai prisidėtų ir valstybė. Prisidėti yra pasiruošusi ir Kauno savivaldybė kartu su savo partneriais", – akcentavo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Preliminariai planuojama, kad iš Valstybės investicijų programos tokiam centrui galėtų tekti apie 5 mln. eurų, o iš Vidaus reikalų ministerijos skirstomų ES lėšų integruotoms teritorijoms – dar 2,5 mln. eurų. Daugiau nei 5 mln. eurų pasiryžusi skirti miesto savivaldybė kartu su centrą norinčiais kurti partneriais, kurių sąrašas išties nemažas.

Prognozuojama, kad tokį centrą aplankytų apie 300 tūkst. žmonių per metus. Tokį centrą išlaikyti per metus atsieitų apie 2,5 mln. eurų. Tikimasi, kad iki 80 proc. sumos pavyks surinkti iš lankytojų bilietų, kurie turėtų kainuoti pigiau nei tokiuose centruose užsienyje. Mokslo, technologijų ir inovacijų centrai labai populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje. Vadinamuosius mokslo muziejus turi ir estai bei lenkai.

Kur toks centras bus statomas – Kaune ar Vilniuje, Švietimo ir mokslo ministerija žada nuspręsti iki Naujųjų metų. Kauno vadovai yra pasiryžę mokslo salą atverti lankytojams 2018 m.