Ne viskas pasisekė

"Nepilsiu labai daug pelenų sau ant galvos, nors gal ir vertėtų. Problemas matome. Nereikia manyti, kad tik sėdime ir galvojame, kaip čia viskas šauniai pasisekė. Ne, ne viskas pasisekė. Yra ką taisyti", – paprašyta įvertinti pirmąjį blyną, pripažino programos "Iniciatyvos Kaunui" iniciatorė Rasa Šnapštienė, miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių komiteto pirmininkė.

Paraiškas šiemet Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamoms viešosioms paslaugoms buvo galima teikti šešiose srityse. Savivaldybė pripažįsta, kad kauniečių aktyvumas pranoko lūkesčius – sulaukta net 529 projektų, kurių vertė siekia 20,6 mln. eurų, o iš savivaldybės biudžeto prašoma lėšų suma viršijo 11 mln. eurų. Aktyviausiai kauniečiai norėjo plėtoti bendrosios gyventojų kultūros ugdymo sritį, kuriai pateiktos 155 paraiškos. Socialinių paslaugų sritis pasirodė mažiausiai patraukli, nes sulaukta tik 59 pasiūlymų.

Pirmiausia buvo skelbiami kvietimai organizacijoms siūlyti iniciatyvas ir teikti projektus. Vėliau ekspertai tikrino, ar paraiška teisingai užpildyta ir ar gali būti finansuojama. Lemiamą žodį tarė komisija, savivaldybės administracijos direktoriui teikusi rekomendacijas dėl lėšų skyrimo projektams, kuriuos atrinko ekspertai.

"Viena pagrindinių problemų buvo laiko trūkumas, nes kauniečiai iš tiesų parodė daug iniciatyvų – projektų gavome daug, didžiuliai krūviai kliuvo ekspertams, todėl ir to laiko trūko", – sakė R.Šnapštienė. Pasak jos, naujovė sulaukė įvairių vertinimų – vieniems tai labai patinka, kiti vertina kritiškai.

Kauniečiai labai aktyvūs

Praėjus terminams, kai jau turėjo paaiškėti projektų vertinimo rezultatai, viešojoje erdvėje, o ypač socialiniuose tinkluose, paraiškas teikę kauniečiai pagrįstai ėmė reikšti nepasitenkinimą bei nuogąstavimus, kada ir kaip bus galima padaryti tai, kas suplanuota, nes metai jau įpusėjo.

R.Šnapštienė pripažįsta, kad nebuvo įvertinta, kiek prireiks laiko viskam įgyvendinti. "Užtruko pasirengimas. Reikalingi aprašai, jie derinami su teisininkais, ir tos procedūros atima nemažai laiko. Kitas dalykas – prioritetų nustatymas. Savivaldybė turi strateginį miesto planą. Norėjome, kad jis mums taptų atspirties tašku ir realaus gyvenimo įrankiu. Vadinasi, iš strateginio plano reikėjo ištraukti labai abstrakčias kategorijas ir pasakyti, ko reikia ir kuria linkme miestas eina. Procesiniuose dalykuose pametėme laiką", – aiškino R.Šnapštienė.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas taip pat pripažino, kad tokio didžiulio projektų antplūdžio nesitikėta. "Aišku, darbą vertiname savikritiškai. Projektų buvo daug, prasidėjo vėlavimas. Kai vėluoji, pradedi skubėti, o kai skubi, pradedi klysti", – pastebėjo G.Petrauskas.

Pasak R.Šnapštienės, buvo galima nieko nekeisti, tiesiog išdalyti savivaldybės pinigus pagal anksčiau galiojusią tvarką ir į nieką nekreipti dėmesio, tačiau nuspręsta, kad pokyčiai reikalingi. "Trepsėti už durų ir sakyti, kaip viskas blogai, lengviausia, o daryti sunku. Kita vertus, neklysta tie, kurie nieko nedaro", – kritikams atkirto miesto tarybos narė.

Dairosi į viešuosius pirkimus

Anot R.Šnapštienės, projektas "Iniciatyvos Kaunui" jau parodė, ką būtina tobulinti. "Ne visas kasdienes paslaugas, kurios mums būtinos, gerai žinomos ir besikartojančios, tikslinga finansuoti per projektus. Pavyzdžiui, vaikų dienos centrai, dienos stovyklos, sporto ar laisvalaikio užsiėmimai. Juos būtų galima finansuoti per viešuosius pirkimus, kaip tai daroma visame pasaulyje", – būsimą naujovę atskleidė miesto tarybos narė.

Tokios pozicijos laikosi ir administracijos direktorius G.Petrauskas. "Besikartojančias paslaugos, ypač socialines, savivaldybė tikrai gali pirkti skelbdama viešuosius pirkimus. Šįkart padarytas klaidas tikrai įvertinsime ir pasistengsime daugiau jų nedaryti", – žadėjo administracijos direktorius.

R.Šnapštienė įsitikinusi, kad dažnai paraiškų teikėjai nesupranta, ką reiškia finansavimas per projektus. "Savivaldybė perka paslaugą iš trečiųjų asmenų. Ne pati, ne per savo įmones, bet perka iš išorės, taip įtraukdama ir nevyriausybines organizacijas, viešąsias įstaigas. Be jokios abejonės, turime įtraukti ir verslą", – aiškino miesto tarybos narė. Anot jo, jeigu yra aišku, kokios konkrečiai paslaugos ar produkto kokiai tikslinei grupei reikia, gerokai efektyviau, kokybiškiau ir racionaliau būtų skelbti viešąjį konkursą ir pirkti paslaugą, pavyzdžiui, trejiems metams.

"Jeigu savivaldybei reikalinga kokia nors išskirtinė vaikų laisvalaikio užimtumo forma ar prevencinės programos, tada tegul ateina žmonės su projektais ir originaliomis idėjomis. Tada ir projektų skaičius bus mažesnis", – prognozavo R.Šnapštienė.

Matė tik pinigus

Ar mažesnis projektų skaičius reiškia ir mažiau savivaldybės skirtų lėšų? R.Šnapštienė įsitikinusi, kad dažnai akcentai dėliojami ne ten, kus reikėtų. "Nesvarbu, kokia bus pinigų suma. Daug kas įprato ir nori tik panaudoti pinigus, kaip ir iš ES fondų. Savivaldybei svarbu, kokios bus paslaugos ir koks bus rezultatas. Tų pinigų bus tiek, kiek reikės savivaldybei paslaugų ir rezultatų. Ši suma pasiskirstys ir per viešuosius pirkimus, ir per projektus. Jeigu matysime, kad kompleksinių socialinių paslaugų reikia daugiau, tai ir finansavimą didinsime. Jeigu kažko reikės mažiau, tai ir pinigų bus mažiau. Labai norėčiau, kad žmonės suprastų, kur yra akcentas: ne pinigus mes dalijame, bet perkame gyventojams reikalingas paslaugas ir norime rezultato", – aiškino Valdymo ir bendruomenių komiteto pirmininkė.

Pasak R.Šnapštienės, "Iniciatyvos Kaunui" parodė, kad mieste yra nemažai potencialių paslaugų teikėjų, kurie turi patirties, kompetencijos ir yra savo srities profesionalai, tad savivaldybė turės puikių partnerių idėjoms įgyvendinti.

"Daug kur pasaulyje tai veikia ir jokių socialinių paslaugų centrų kaip biudžetinių įstaigų nėra. Viską teikia nevyriausybinės organizacijos, kurios turi būti ne bet kokios, o stiprios, turinčios žmogiškųjų išteklių. Esame pokomunistinė šalis, pas mus įprasta, kad municipalinės įstaigos teiktų paslaugas, bet kai nebelieka ribų švaistyti, kai nieko nedarant reikalaujama pinigų, o 2–3 tūkst. eurų – jau nebe pinigai, dėl to ir kilo mintis keisti visa tai. Norime, kad nevyriausybinės organizacijos stiprėtų, mes kalbėsimės ir ne remsime jus, o dirbsime kaip partneriai – pirksime iš jūsų paslaugas", – dėstė R.Šnapštienė, bet pripažino, kad tikrai ne viskas džiugina. "Yra dar tokių, kurie galvoja: galbūt pasiseks pasiimti pinigų. Tokių nebuvo labai daug, bet jie galėjo išauginti paraiškų skaičių. Arba parašysiu bet ką ir gal gausiu pinigų. Buvo ir tokių paraiškų. Kai kas pateikė kone tą patį projektą trims sritims", – apibendrino tarybos narė.

Anot jos, kai kas netgi bandė įrodinėti, kad esą nesvarbu, kas ten popieriuose parašyta, svarbiausia – labai gera idėja. "Ar namo statybai duosite pinigų statytojui, kuris ateina be architektūrinio projekto, be sąmatos ir nežino, kaip darys, bet žino, kad nori pastatyti gerą namą? Mes negalime finansuoti tokių projektų. Tai ne savivaldybės, tai mokesčių mokėtojų pinigai", – priminė politikė.

Ne tik dalybos

G.Petrauskas pastebėjo, kad kokių nors neįtikėtinai originalių idėjų projektuose nebuvo pasiūlyta. "Kai kas kartojosi iš pernai. Kai kurie projektai, kaip "Kaunas Jazz" arba "Pažaislio muzikos festivalis", yra tęstiniai, reikalingi Kaunui ir ne tik", – sakė administracijos direktorius.

Kai kuriuos paraiškų teikėjus gerokai papiktino neskirti finansavimo projektams, kuriuos ekspertai buvo įvertinę teigiamai. G.Petrauskas ragino to nesureikšminti. "Ekspertai vertino, ar projektas tinkamai parengtas, ir tik teikė rekomendaciją, o komisija vertino ir atrinko projektus jau pagal tai, ko iš tiesų reikia miestui, vadovaujantis miesto strateginiu planu", – aiškino savivaldybės atstovas.

R.Šnapštienė priminė, kad pinigų buvo prašoma maždaug 2,5 karto daugiau, negu savivaldybė gali skirti viešosioms paslaugoms. Atsižvelgta ir į tai, ar teikiamų paslaugų rezultatas nedubliuoja to, ką jau daro kitos viešosios įstaigos. "Turėjome atvejį, kai siūlyta sukurti prevencinius filmukus. Susisiekėme su įvairiomis institucijomis ir sužinojome, kad tų filmukų yra jau prikurta, tik juos reikia naudoti. Tada kyla klausimas, ar remti šį projektą, ar duoti pinigų neįgaliųjų vaikų dienos centrui? Komisija, vertindama sisteminiu požiūriu, pasisakė, kad reikia finansuoti neįgalių vaikų poreikius", – pavyzdį pateikė tarybos narė.

Jai užkliuvo ir tai, kad kai kurie projektų teikėjai siūlėsi teikti socialines paslaugas neįgaliems arba senyvo amžiaus žmonėms, neturėdami jokios patirties ir pasirengimo. "Ar savivaldybė gali rizikuoti ir atiduoti tokių jautrių socialinių grupių poreikių tenkinimą nepatyrusiai organizacijai? Ne, negali. Labiausiai noriu, kad mus išgirstų: nebus pinigų dalijimo, rėmimo ar pinigų išleidimo vėjais nekokybiškoms paslaugoms", – pridūrė R.Šnapštienė.

Ji užsiminė, kad savivaldybė tikrins tuos, kurių projektams skyrė pinigų. Tai ketina daryti savivaldybės specialistai ir norą išreiškė ekspertai, vertinę projektus. "Įdomu, kaip vyks prevenciniai seminarai, nes atrodo šiek tiek mistinis dalykas, kai į prevencinį seminarą ketinama sukviesti 500 žmonių. Pažiūrėsime", – šyptelėjo R.Šnapštienė.

Žada suktis greičiau

Kai kurie projektų teikėjai skundėsi, kad savivaldybė daug kam pinigų pabarstė po truputį, tad dabar neaišku, kaip įgyvendinti tai, kas suplanuota už gerokai didesnę sumą. Savivaldybė tokius priekaištus atremia.

"Pasakysiu labai paprastai: projektų biudžetai yra išpūsti. Ekspertai pastebėjo, kad ypač autorių atlyginimams numatytos didelės sumos. Kita vertus, projektams įgyvendinti liko šeši mėnesiai. Vadinasi, ir savivaldybė negaus tų rezultatų, kurių tikėtasi, tad ir finansavimą galima mažinti", – poziciją išdėstė R.Šnapštienė. Pasak jos, atsižvelgta ir į tai, kad į projektus įtraukta įvairių veiklų, kurios tiesiogiai nesusijusios su rezultatų pasiekimu. Jeigu aš turiu padaryti valgyti, aš ir darau valgyti, bet tuo pačiu metu neinu dar paravėti gėlių, nedainuoju, nes man to nereikia. Visa tai, siūlant ekspertams, leido mažinti pinigų sumas, įvertinant, kiek tai leis pasiekti rezultatą. Jeigu to padaryti negali, tada palikta teisė atsisakyti finansavimo arba dalyvauti kitame kvietime teikti paraiškas", – pasiūlė Valdymo ir bendruomenių komiteto pirmininkė.

Ji pripažįsta, kad jau dabar reikia suktis norint, jog kitąmet viskas vyktų gerokai sklandžiau. "Reglamentai, tvarkos, procesų aprašymai – visa tai jau padaryta. Dabar reikia administracinių pokyčių funkcijoms paskirstyti, kad būtų atsakingieji už viešųjų paslaugų teikimą savivaldybėje. Skyrių specialistai jau rengia sąrašus, kokių paslaugų ir kokių produktų mums reikia, ką galėtume įsigyti per viešuosius pirkimus", – paaiškino R.Šnapštienė.

G.Petrauskas tikisi, kad jau rugsėjį arba spalį bus galima stoti prie starto linijos, ruošiantis kitų metų darbams. "Ir šiemet finansavimą reikėjo paskirti vasario mėnesį, o tai atsitiko tik birželį", – pripažino administracijos vadovas.

Šešios sritys

374 – tiek projektų savivaldybė nusprendė skirti finansavimą šiemet.

"Iniciatyvos Kaunui" – Kauno miesto savivaldybės inicijuojama programa, kai nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės kviečiamos prisidėti prie Kauno problemų sprendimų, siūlant iniciatyvas ir teikiant paraiškas. Šios programos metu miestas finansuoja ne organizacijas, bet projektus, sprendžiančius aktualias problemas ir orientuotus į aiškius rezultatus, kurie pagerins kauniečių gyvenimą. Programą sudaro šešios sritys: bendrosios gyventojų kultūros ugdymas, miesto įvaizdžio stiprinimas, visuomenės sveikatos stiprinimas, nevyriausybinių organizacijų ir miesto bendruomenės įgalinimas, socialinių paslaugų plėtra ir kūno kultūros bei sporto plėtojimas.

Bendras programos biudžetas šiemet sudaro 3,6 mln. eurų.