Aplinkosaugininkai vakar visoje šalyje surengė specialią akciją "Tvora" ir ieškojo, vandens telkinius apraizgiusių tvorų. Mieste prie vieno upelio rasti šeši nelegalūs aptvarai. Kauno regione apžiūrėta 90 valdų ir aptikta šešiolika tvorų.

Neaptverta, vadinasi, niekieno?

Vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, kurioje negali būti jokių tvorų, kiekvienam telkiniui yra individuali. Tai priklauso nuo kranto šlaito kampo. Apsaugos juosta gali būti nuo 5 iki 50 m.

Kauno mieste tikrintos dviejų upelių – Sėmenos ir Sąnašos – pakrantės. Prie pastarojo rastos net šešios, prie kito – trys tvoros.

"Tvorų tiek daug, nes Sąnašos upelio pakrantės yra nuo seno gausiai apgyvendintos. Labai tiksliai pasakė vienas savininkas, įgaliotas nuardyti tvorą – mokame už tėvų padarytas klaidas. Rastos tvoros statytos dar tarybiniais laikais", – pasakojo reide dalyvavęs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.

Jis pastebėjo: lietuvių mentalitetas yra toks, jeigu valda nėra aptverta, vadinasi, neturi šeimininko.

Įstatymai prie vandens telkinių vaikščioti leidžia visiems norintiesiems, net jei teritorija yra privati. Norintieji joje apsistoti, įsikurti su palapinėmis turi gauti savininko leidimą.
KRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas vardijo, jog valdas iki pat vandens apsitvėrę savininkai dažnai teisinasi, kad saugojasi šiukšlinančių poilsiautojų, aplinką teršiančių žvejų.

T.Barkauskas atkreipė dėmesį, kad tvoros prie vandens telkinių prieiti trukdo ir gyvūnams. Pievomis dažniau migruoja lapės, kiškiai, miškais – dažniau stirnos, šernai.

Gyvūnai prie vandens telkinių eina atsigerti. Pakrantės dažniausiai būna apžėlusios krūmais, taip šiems gyvūnams susidaro labai geri saugūs koridoriai judėti.

Nuardė tą pačią dieną

Savininkai į prašymus nusiardyti pakrantėse įrengtas tvoras reaguoja įvairiai. Kartais emocijos prasiveržia stipriau, kartais ramiau.

"Kai žmogui viską išaiškini, parodai, kad apie apsaugos juostą įrašyta jo paties turimuose nuosavybės dokumentuose, dauguma reaguoja ramiai", – kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Dvi iš trijų vakar rastų neteisėtų tvorų prie Sėmenos upelio buvo išardytos dar tą pačią dieną. "Ten buvo ne kapitalinės tvoros, o lengvai nuardomos tvorelės. Dar vieni savininkai – senyvi žmonės – jiems tuo patiems pasirūpinti sunkiau – sakė ieškosią padėjėjų", – pasakojo KRAAD Kauno miesto agentūros vyr. specialistė Valdonė Liaugaudienė.

Anot jos, bevaikštant pastebėta, kad nemažai tvorų buvo nuardyta nelaukiant inspektorių vizito.

Gegužę – triskart daugiau

Per tokį patikrinimą gegužę Kauno regione buvo rastos 39 tvoros. Daugiausia aptikta taip pat Kauno mieste. Vien prie tvenkinio ant Plytupio upelio – šešios, prie Romainių tvenkinio – penkios tvoros.

Jas nuardyti duotas dviejų mėnesių terminas. Po pavasarinio reido kelios užfiksuotos tvoros liko nepašalintos iki šiol, bet tūkstantinių baudų dėl to niekam mokėti nereikės.

"Dar nerasti neteisėtai aptvertų valdų savininkai. Manoma, kad jie yra išvykę į užsienį, laukiame, kol grįš. Yra atvejų, kai savininkas miręs, bet nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai, tad neaišku, kas turi rūpintis tvora", – aiškino T.Barkauskas.

Patys tvorų griauti arba pasamdyti bendrovę, kuri tai atliktų ir sąskaitą pateiktų savininkui, inspektoriai negali. "Tam reikalingas teismo sprendimas", – kalbėjo T.Barkauskas. Kol kas to daryti neprireikę.

"Pernai visi atvejai išsisprendė. Vienos per trumpesnį, kitos per ilgesnį laiką, bet tvoros apsauginėje juostoje buvo nuardytos pačių savininkų", – teigė T.Barkauskas.

Prasižengus pirmą kartą galima atsipirkti ir įspėjimu arba gresia 100–500 litų bauda. Jeigu per nurodytą laiką nepašalinami žalos aplinkai padariniai, nustatomas 500 litų už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis. Už kiekvieną mėnesį, kol nebus pašalinti žalos padariniai, jos dydis didinamas 500 litų už tvoros metrą.

Brakonierių rekordai

Ieškodami neteisėtai aptvertų vandens telkinių Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektoriai vakar vis pakalbindavo ir žvejus.

"Problemų neturime nei su žvejais, nei su medžiotojais. Bėdų yra tik su brakonieriais", – patikslino inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas. Kai kurie veikėjai yra sučiumpami brakonieriaujantys ir žvejyboje, ir medžioklėje. Rekordininkai už pažeidimus yra įkliuvę po 25 ir daugiau kartų.

Už žvejybą tinklais vienam etatiniam pažeidėjui skirta 20 tūkst. litų bauda, o iš brakonieriaus medžiotojo greičiausiai bus konfiskuotas ir grobis, ir ginklas, ir visureigis, kuriuo vežtas neteisėtai nudobtas stirninas. Dar jam gresia ir maždaug 10 tūkst. litų bauda.

Rengdamiesi reidams inspektoriai mėgsta panaršyti po internetinius žvejų forumus. Juose mėgsta pasigirti ir brakonieriai.

Brakonieriai pareigūnus dažnai sutinka ir palydi ne pačiais gražiausiais žodžiais. Kasdien po kelis kartus yra "atleidžiami" iš darbo. Sulaukia ir pažadų, kad bus supleškinti jų namai, todėl dauguma inspektorių savus namus yra apsidraudę.

Daug žalos gamtai pridaro vasariniai žvejai poilsiautojai, kai susirenka didelės kompanijos, kur pakliūva mėtomos šiukšlės, laužai rūksta tiesiog regioninių parkų viduryje.

"Kai kuriems žmonėms tai atrodo normalu. Jiems patiko vieta ir kuriasi, nesvarbu, ar tai saugoma teritorija, ar ne, yra laužavietė, ar ne", – pastebėjo T.Barkauskas.

Pareigūnams tenka drausminti ir bausti vairuotojus, automobilius pastačiusius per arti kranto.

"Pasiteisinimų sulaukiame įvairių, kodėl reikia privažiuoti beveik iki pat vandens: skauda koją, tingi eiti, su mergina nori šampano romantiškai ir patogiai išgerti", – vardijo Gyvosios gamtos