Gerti kavą, ar ieškoti sprendimų?
Šis tekstas jokiu būdu nėra siekis sumenkinti kieno nors reputacijos, ar dar kaip nors kurstyti perversmą, tai yra tik paprastų miestiečių, siekiančių kažkiek permainų, nuomonė. Be abejo, yra savo darbui pasišventusių žmonių, bet, kaip sakoma, šaukštas deguto ir statinę medaus sugadina. Šiandien išgyvename laikus, kuomet šeimoms, auginančios vaikus, susidaro įspūdis, kad Savivalda bijo sveikų, gabių, sportuojančių šeimų, o visa politika, orientuota tik į elitą, ar specialiųjų poreikių vaikus. Nejau miesto elitas bijo? Bijo išsilavinusių ir gebančių reikšti savo nuomonę žmonių, bijo bet kokios konkurencijos apraiškos, investuoja tik į tuos, kurie yra sutrikę, savo pasiekimais niekada negarsins savo šalies, krašto, valstybės. Juk nekompetentingas pataikūnas, maža tikimybė, kad garsiai įvardins problemas. Jis lengvai sutiks tapti pastumdėliu, o administratoriai ir toliau iškėlę galvas konstatuos – miestas remia sportą, čia jokių problemų nėra, o jei manai kitaip – lauk iš darbo. Juk daug paprasčiau, užsidarius erdviame kabinete gerti kavą, nei ieškoti sprendimų.
Netolygūs standartai
Toksiški santykiai formalaus ir neformalaus švietimo įstaigose – tai ganėtinai mažai objektyviai tyrinėta sritis. Neapibrėžti, netolygūs ir perdėti standartai sukelia ne vienam ironišką šypseną ir užduoda klausimą, o kas dar, kaip dar sugalvos iš žmogaus pasityčioti? O gal nusispjaut į gautą išsilavinimą, savo pašaukimą ir, mesti treniruoti vaikus, o susikrovus lagaminus, iškeliauti į Airijos ar Norvegijos braškių laukus?.. Neabejoju, kad juose rasime ne vieną gabų mūsų krašto trenerį, renkantį uogas, ravintį ar pakuojanti žemės ūkio gėrybes. Visuomenės sveikatos biurų duomenimis, šiandien vaikai yra linkę užsidaryti savyje, vengia bendrauti, vis daugiau laiko leidžia prie kompiuterio ekrano. Dėl to mūsų valstybė gali susilaukti itin tragiškų pasekmių. Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, saviizoliacija, vienišumas kerta ne tik per vaiko emocinę būseną, bet ir paveikia sveikatą. Stuburo skausmai, sąnarių ligos, antsvoris, regos sutrikimai yra modernių technologijų ir prabangos sukeliamos ligos. Sporto būreliai, aukštų sportinių pasiekimų siekiančioms šeimoms, tampa neįperkama prabanga.
Iš mokyklų stadionų veja apsauga
Meida Šabūnienė apgailestauja, kad gabieji vaikai, savo pasiekimais, garsinantys miestą, neretai lieka, sprendimų užribyje. Kiekvienai šeimai, auginančiai sporto čempionus tenka investuoti į savo vaikus milžiniškas pinigų sumas. Deja, miesto elitas, tik kraipo galvomis, sudarydamas, kiek įmanoma nepalankesnes sąlygas vaikams augti, tobulėti, mokytis, varžytis, kovoti už aukšto lygio sportinius pasiekimus. Malonu turėti šaliai čempionų, malonu prie jo politikui nusifotografuoti prieš rinkimus, tačiau, kiek pastangų, investicijų skyrė miestas, kad gabus vaikas augtų, tobulėtų, pasirinktoje savo sporto ar kitos veiklos srityje?.. Jaunai mamai susidaro įspūdis, kad Kaune be plaukimo ir krepšinio, daugiau sporto šakų neegzistuoja. O juk vaikai lanko ir futbolą, stalo tenisą, karate, zumbą, šokius ir tt.. Kur vaikui, mėgstančiam futbolą, treniruotis, jei iš mokyklų stadionų veja apsauga, o privatūs sporto aikštynai be galo brangūs? Kur vaikams bėgioti, žaisti bendrauti? Drastiškai pakilus elektros, patalpų nuomos ir kitoms kainoms, vaiko neformaliojo ugdymo krepšelis lieka tas pats, vos 15 Eur. Privačiai dirbantiems futbolo treneriams, tai toli gražu nepadengia investicijų, miestas niekaip neprisideda, jei vaikai vežami į užsienio varžybas. O juk nugalėtojams, groja šalies himnas, keliama tautinė vėliava. Miesto vardas garsinamas tarptautiniu mastu.
Užribyje ir kovos menai
Kaunietis Saulius Narbutas pastebi, kad ne tik olimpinių šakų, bet ir miesto savivaldos dėmesio užribyje yra atsidūrę ir kovos menai. Neretai, dėl finansavimo trūkumo, būsimi čempionai nurašomi ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Štai, kad ir mišrių kovų čempionė kaunietė Julija Stoliarenko, kuri garsina Lietuvos vardą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos treneris Donatas Uktveris nė karto nėra gavęs nė jokios padėkos, o ką jau kalbėti apie finansines paskatas iš vietos savivaldos. Julija Stoliarenko yra Europos braziliškojo džiudžitsu čempionė, daugelio tarptautinių turnyrų nugalėtoja ir pirmoji Lietuvos atstovė, sulaukusi kvietimo į elitinę kovinio sporto organizaciją UFC. Gimtajame klube Julija ne tik šlifuoja savo meistriškumą, bet ir noriai dalija patarimus jaunesniems kolegoms. Simpatiška, iš pirmo žvilgsnio gležna 29-erių mergina – stipriausia Lietuvos MMA kovotoja, kurios atkaklumo gali pavydėti ir vyrai. Lietuvaitei atsistoję plojo per 10 tūkst. sirgalių Las Vegaso„T-Mobile“ arenoje.
Atsiperka su kaupu
Saulius Narbutas ir Meida Šabūnienė pastebi, kad Kauno miesto savivalda per mažai investuoja į jaunuosius sportininkus, aplaidžiai žiūrima į būsimųjų talentų kalves. Miesto savivalda privalo suvokti, kad vertybės formuojasi šeimose, o investicijos į jaunąją kartą, atsiperka su kaupu. Juk gabūs žmonės ir yra valstybės pagrindas. Stiprios šeimos, gabūs vaikai – privalo tapti kiekvieno miesto, o taip pat ir Kauno, savivaldos prioritetu.
Politinė reklama apmokėta iš Tautos ir teisingumo sąjungos rinkimų sąskaitos. Užs. 1847986.
Plačiau apie kandidatų į Kauno miesto tarybą programą galite susipažinti internetinėje svetainėje https://spreskimekartu.lt.
Naujausi komentarai