Kauno kameriniame teatre du buvę kauniečiai, dabar gyvenantys Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje, pristatė pačių sudarytą knygą "Išgelbėti bulvių maišuose. 50 Kauno geto vaikų istorijų".

Gimęs nelegaliai

Vokiečių, 1941 m. vasarą okupavusių Kauną, nuomone, žydai pirmiausia turėjo būti sunaikinti būtent tokiuose svarbiuose miestuose. Tad žydų bendruomenės išgyvenimo galimybės Kaune buvo labai mažos. Šios bendruomenės istorija ir žūtis per nacių okupaciją sulaukė pasaulio istorikų dėmesio. Jų tyrimus šiomis dienomis papildė buvusių kauniečių dr. Solomono Abramovičiaus ir dr. Jakovo Zilbergo sudaryta knyga apie pusšimtį žydų vaikų, išgelbėtų iš geto. Knygoje pateikiamos ne tik gelbėjimo istorijos, bet ir išgelbėtųjų bei jų palikuonių tolesni likimai.

Pasak vienos iš šios knygos pristatymo Kaune organizatorės – "Šiaurės Jeruzalė" vadovės Annos Avidan, vienas iš knygos sudarytojų dr. J.Zilbergas slapta pagimdytas 1942 m. Vilijampolės gete, nes vokiečiai buvo uždraudę bet kokius gimdymus. Žinant, kad iš 6 tūkst. gete įkalintų vaikų gyvų išliko 250–300, J.Zilbergą reikėtų vadinti laiminguoju. Jis buvo išgelbėtas – iš šio mirties fabriko išvežtas bulvių maiše. Baigęs Kaune medicinos studijas, 1972 m. J.Zilbergas išvyko į Izraelį.

Perėmė sesers idėją

Antrasis knygos autorius – dr. S.Abramovičius. Jis taip pat medikas, bet gyvena Londone. Būtent jis pradėjo rinkti likusių gyvų geto vaikų prisiminimus knygai. "Tiesą sakant, ne pats, o jo sesuo Ariela, buvusi gete, yra knygos idėjos autorė. Būtent ji buvo pradėjusi rinkti mažųjų geto kalinių prisiminimus, bet nespėjo – mirusios sesers darbą pratęsė po karo gimęs brolis Solomonas. Jis drauge su J.Zilbergu surinko pusšimčio iš geto išgelbėtų žydų vaikų prisiminimus ir sudėjo juos į anglų kalba išleistą knygą. Leidžiant hebrajų kalba, knyga buvo papildyta. Šį papildytą, beveik 500 puslapių knygos variantą į lietuvių kalbą išvertė Viktorija Sideraitė-Alon, o išleisti mums padėjo Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos ir privatūs rėmėjai", – aiškino A.Avidan.

Pašnekovė pažymėjo, kad tarp lietuvių išgelbėtų žydų vaikų yra žinomų ne tik Izraelyje žmonių. Knygoje, pavyzdžiui, galima rasti žinomo Maskvos jaunimo teatro vyriausiojo režisieriaus Kamos Ginkos išgelbėjimo istoriją.

Knyga bus dovanojama

Anot renginį drauge su "Šiaurės Jeruzale" organizavusio Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" vykdomojo direktoriaus Simono Dovidavičiaus, Kaune gyvena ne vienas žydas, kuris, būdamas vaikas, buvo išgelbėtas iš geto: Judita Mackevičienė, Ela Glinskienė, Rūta Noreikienė, Fruma Kučinskienė ir kt. Kaip sakė kaunietė E.Glinskienė, ją išvežė iš geto vežime, prikrautame būtent maišų su bulvėmis. Gete buvo daug daržų, kuriuose šio rezervato gyventojai dirbo šiltuoju sezonu, o rudenį derlius buvo išvežamas į miestą. Pasak Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, išgelbėti vaikai ir jų gelbėtojai – tai žydų bendruomenės aukso fondas.

"Išleidę šią knygą, nesirengiame jos pardavinėti knygynuose – dovanosime, pavyzdžiui, mokykloms, kartu rengdami ten pristatymus. Tai tiesiog būtina daryti šiomis dienomis, nes pasaulyje daugėja tautinės neapykantos, kuri jau virsta į neapykantos ideologiją su baisiomis jos apraiškomis", – sakė A.Avidan.