Pereiti į pagrindinį turinį

Istorijos mėgėjai dėkojo už suktus klausimus

2015-03-14 13:32

Nepriklausomybės 25-metį buvo galima paminėti netradiciškai – dalyvaujant istorijos žinovo konkurse. Istorinėje prezidentūroje Kaune vykęs konkursas sukvietė apie pusšimtį moksleivių, studentų ir vyresniųjų.

J. Jarmalavičienė
J. Jarmalavičienė / Tomo Raginos nuotr.

Nepriklausomybės 25-metį buvo galima paminėti netradiciškai – dalyvaujant istorijos žinovo konkurse. Istorinėje prezidentūroje Kaune vykęs konkursas sukvietė apie pusšimtį moksleivių, studentų ir vyresniųjų.

Daugiausia – moksleivių

Susirinkusiesiems buvo išdalytos užduotys su 60 atvirų klausimų apie Lietuvos istoriją įvairiais laikotarpiais. Anot Kaune konkursą organizavusios istorijos mokytojos ekspertės Jūratės Jarmalauskienės, klausimai buvo nelengvi, sukti, bet šmaikštūs ir įdomūs.

"Užduotys buvo labai įdomiai suformuluotos. Maniau, kad bus lengvesnės, bet istoriniai faktai tikrai buvo pateikti kitokiu kampu", – J.Jarmalauskienė pasakojo, kad nors po užduočių aptarimo daugelis griebėsi už galvų ne taip atsakę, bet dėkojo už įdomų renginį bei prašė suorganizuoti jį ir kitais metais.

Gausiausiai į konkursą susirinko moksleiviai – iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos, Senamiesčio pagrindinės ir Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos. Taip pat atėjo nemažai studentų, keli vyresni kauniečiai.

Lyderis – istorikas

Pasak mokytojos ekspertės, jaunesnių klasių mokiniams atlikti užduotis buvo sunkiau, o vyresnieji surinko apie 20–30 taškų – tai visai neblogai.\

Geriausiai sekėsi Kauno miesto muziejaus darbuotojui istorikui Simonui Jazavitai, atsakiusiam į 51 klausimą. Jis gyrė klausimų, aprėpiančių įvairius Lietuvos istorijos laikmečius, išradingumą, galimybę pamąstyti ir pamažu išlukštenti atsakymus.

Kiti dalyviai surinko nuo 9 iki 35 taškų. Už kiekvieną klausimą buvo skiriama po vieną tašką.

Nežinojo moterų

Anot J.Jarmalauskienės, daugelis klausimų buvo iš mokyklos kurso, bet pakreipti kitu kampu. Pavyzdžiui, į klausimą, kokie buvo vienintelės karališkosios Lietuvos valdovų poros vardai, visi teisingai atsakė, kad Mindaugas, bet jo žmonos vardas Morta ne vienam užkliuvo.

Daug kas nežinojo kitos istorinės moters – Aldonos ir neatsakė į klausimą, koks buvo Lietuvos pagonio valdovo dukters, tapusios pirmąja lietuvaite kitos valstybės karaliene, vardas.

Anot J.Jarmalauskienės, buvo ir lengvesnių klausimų apie baltus, pirmą kartą paminėtą Lietuvos vardą, Žygimantą Augustą, Gediminą, spaudos draudimo atgavimą, baudžiavos panaikinimą, į kuriuos daugelis atsakė teisingai.

Palaiko entuziazmas

Nors apie konkursą buvo pranešta visoms Lietuvos mokykloms, joms siūlyta užduotis pateikti 5–12 klasėms, J.Jarmalauskienė sulaukė laiškų iš moksleivių, kurie gailėjosi, kad jų mokyklose tokio renginio nebuvo.

"Tikrai visos mokyklos žinojo, bet turbūt nenorėjo papildomų darbų", – anot J.Jarmalauskienės, reikėjo ne tik pasirūpinti dideliu kiekiu kopijų, bet ir paskui visus atsakymus ištaisyti.

"Jei ne entuziazmas, nieko nevyktų", – pati pedagogė Kovo 11-ąją šventė taisydama konkurso darbus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų