„Vasaros savaitgaliais buvo keliama Vyčio kryžiaus vėliava, tradicija įtraukta į Kauno turizmo maršrutus, savivaldybė pasirūpino autentiškomis uniformomis. Minimalaus finansavimo neliko“, – tokiu pastebėjimu savo feisbuko paskyroje pasidalijo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Savaitgaliais ceremonijos nebebus. Iki šiol ceremonija buvo įtraukta į pagrindinių miesto kultūros renginių sąrašą ir minimaliai finansuojama – šauliai aprūpinti uniformomis, gaudavo minimalius dienpinigius transporto išlaidoms padengti. Dabar ceremonija palikta tik šaulių reikalu. Per valstybės šventes Vyčio Kryžiaus vėliavą kelsime, o kiekvieną savaitgalį neturime galimybių“, – patvirtino Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities 2-osios Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės vadas Židrūnas Šadauskis. Anot jo, šauliai ir šiemet teikė paraišką savivaldybei, kad galėtų tęsti tradiciją, tačiau paraiška buvo atmesta.

„Alternatyvų, per kokias kitas programas galėtume gauti šiokią tokią paramą, nesulaukėme. Žadėta, kad susėsime prie derybų stalo ir ieškosime galimybių kartu, bet tuo viskas ir pasibaigė“, – apgailestavo Ž.Šadauskis. Po Kovo 11-osios ceremonijos Karo muziejaus sodelyje šauliai sužinojo, kad artimiausiu metu Vyčio Kryžiaus vėliava bus keliama tik Valstybės dieną – liepos 6-ąją.

„Nieko apie tai nežinau. Dar tebevyksta paraiškų vertinimas. Šauliai visada teikdavo paraišką finansavimui. Dabar pasikeitė tvarka, nieko negaliu pakomentuoti“, – sakė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.

2009 m. Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės vyrai sulaukė savivaldybės palaikymo ir atnaujino tarpukario laikų tradiciją kiekvieną savaitgalį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje rengti Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo bei nuleidimo ceremoniją.

Savivaldybės rūpesčiu, ceremoniją atliekantys šauliai buvo aprengti autentiškomis Vyčio kryžiaus ordino spalvų uniformomis, o vėliau jiems buvo skirta pinigų padengti kelionės išlaidoms.

Tarpukariu gimusią tradiciją šauliai rengdavo kiekvieną savaitgalį nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos. Vyčio Kryžiaus vėliava būdavo keliama 12 val., o nuleidžiama 16 val.

Unikali ir vienintelė Lietuvoje

1924 m. šią ceremoniją įdiegė Karo muziejaus įkūrėjas generolas Vladas Nagevičius. Kasdien vidurdienį iškilmingai kelti Vyčio kryžiaus vėliavą buvo patikėta karo invalidams, nukentėjusiems nepriklausomybės kovose. Specialiai tam tikslui buvo sukurtas maršas, pagal kurį žygiuodavo buvę kariai ir šauliai. Vėliau ši tradicija liko tik savaitgaliais ir švenčių dienomis. Pažiūrėti jos susirinkdavo kauniečiai ir miesto svečiai. Prasidėjus Atgimimui, atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos nariai atgaivino ir šią tarpukario tradiciją. 1994 m. lapkričio 23 d. ant naujo stiebo vėl buvo iškelta Vyčio Kryžiaus vėliava. Pagal naują scenarijų šauliai nešė ne tik vėliavą, bet ir suremontuotas pikes – XIX a. kavalerines ietis – su Vyčio Kryžiaus spalvų velukais. Vyčio Kryžiaus vėliava Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo keliama Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną. Ceremoniją rengdavo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos Vėliavos būrys.