Santūrus didvyris

Egidijų Staniulį galite sutikti vienoje Kauno kavinių sukantį sušius.

26-erių kaunietis juokauja, kad lietuvių taip mėgstamus vieno kąsnio užkandžius jis galėtų paruošti net užmerktomis akimis. Tiesa, beprasidedant savaitei į jauno vyro namų duris beldėmės ne dėl sušių receptų – prašytis vidun pastūmėjo Egidijaus tėčio skambutis į "Kauno dienos" redakciją.

"Mano sūnus išgelbėjo skęstančiąją", – kitame laido gale jaudulį sunkiai tramdė vyras.

Santūriai, galvos linktelėjimu, susitikus savo žygdarbį paliudijo ir pats Egidijus.

"Esate pirmi ir veikiausiai paskutiniai, su kuriais apie tai kalbėsiu. Padariau tai, ką turėjau. Tai, ką mano vietoje būtų padaręs kiekvienas plaukti mokantis žmogus", – savo namų virtuvėje ant kėdės įsitaisęs Egidijus žodis po žodžio ėmė dėlioti įvykius, pakeitusius jo ir dar vieno žmogaus gyvenimą.

Reagavo žaibiškai

Praėjusį ketvirtadienį nuo karščio Egidijus vadavosi Lampėdžio karjere.

Atokiau nuo pagrindinio paplūdimio ir aplinkinių akių. Kartu su juo kojas į vandenį merkė bičiulė Rasa (vardas pakeistas) ir jos dvylikametė dukterėčia. Po kelias valandas trukusių maudynių Egidijus paliko savo kompaniones ant kranto, o pats įsitaisė automobilyje, kad kondicionierius bent šiek tiek atvėsintų įkaitusi saloną.

Esu išklausęs pirmosios medicinos pagalbos kursą, žinau, kaip teoriškai reikia gaivinti skenduolį, tačiau praktika yra visai kas kita.

"Staiga atsidarė mašinos durys, o mergaitė vos gaudydama orą ėmė šaukti, kad skęsta jos teta. Pasirodo, mokydama plaukti dukterėčią Rasa paslydo nuo čiužinio, gurkštelėjo vandens ir paniro", – toliau, anot E.Staniulio, viskas vyko kaip kino juostoje.

Šalin sviedęs mobilųjį telefoną, piniginę ir drabužius, jaunas vyras nėrė į tą vietą, kurią pirštu bedė išsigandusi dvylikametė. Panėręs po vandeniu Egidijus esą ne iš karto pamatė Rasą – suglebęs 22 metų merginos kūnas buvo nugrimzdęs maždaug į 4 m gylį.

"Žaliame vandenyje pastebėjau šviečiantį geltoną siluetą. Stvėriau Rasai už rankos ir tempiau į krantą", – toliau pasakojo kaunietis.

Nelaukė padėkos

Paguldęs merginą ant žemės Egidijus ėmė daryti dirbtinį kvėpavimą.

"Esu išklausęs pirmosios medicinos pagalbos kursą, žinau, kaip teoriškai reikia gaivinti skenduolį, tačiau praktika yra visai kas kita. Svarbiausia nepasimesti ir greitai reaguoti", – E.Staniulis neslėpė, kad duotąją akimirką pamiršo tikslų įpūtimų ir krūtinės ląstos paspaudimų skaičių.

Gaivinimą atliko taip, kaip manė tuo metu esant geriausiai. Galiausiai pavertė nelaimėlę ant šono ir sukišo jei į gerklę du pirštus, kad pasišalintų vanduo iš skrandžio.

"Darydamas dirbtinį kvėpavimą girdėjau, kaip vanduo teliūškuoja pilve, bet prie mano akių ji atpylė ne itin daug. Vėliau, kai daviau atsigerti, Rasą supykino. Tada iš skrandžio pasišalino labai daug skysčių", – antakius suraukė pašnekovas.

Kol Egidijus gaivino bičiulę, netoliese besimaudę du vaikinai iškvietė greitąją pagalbą. Suvokdamas kiekvienos minutės svarbą, didvyris bėgo pasitikti medikų, kad šiems netektų sukti ratų aplink karjerą.

"Žinau, jei žmogus po vandeniu praleidžia iki 10 min. prognozės geros, tačiau jei 20 ir ilgiau, viskas gali baigtis tragiškai, todėl labai svarbu laiku suteikti pagalbą", – jaunas vyras džiaugėsi, kad tąkart greitai reagavo ir jis, ir specialistai.

Susidėliojo mintis

Atvykę į vietą paramedikai Egidijui nedėkojo už suteiktą pirmąją pagalbą – akimirksniu paguldė merginą ant neštuvų ir nugabeno ją į ligoninę.

"Už išgelbėtą gyvybę padėkojo Rasa. Jei to ir nebūtų padariusi, vis tiek jausčiausi laimingas. Juk viskas galėjo baigtis kitaip", – ant stalo rankas sunėrė jaunas vyras.

Po nakties ligoninėje, medikai Rasą išleido namo. Mergina tikino, kad jaučiasi gerai, tik šiek tiek skauda galvą ir krūtinės ląstą, kurią gaivindamas spaudė gelbėtojas. Egidijus dar kelias dienas bandė suvokti, kas įvyko tą lemtingą ketvirtadienį.

"Nepatikėsite, bet tą patį vakarą po nelaimės, grįžęs namo, ėmiau vartyti internetinius puslapius ir ieškoti informacijos, kas vyksta su žmogaus kūnu skęstant ir kaip gelbėti į nelaimę papuolusįjį – E.Staniulis tikino, kad minėtos dienos sukrėtimas leido sudėlioti mintis ir dar kartą pasverti, kokia trapi yra žmogaus gyvybė. – Esu dėkingas savo tėčiui, kad mane išmokė gerai plaukti. Nepaisant to, nuo šiol vandenyje būsiu dar apdairesnis. Ar galvoju apie maudynes toje pačioje vietoje? Kol kas ne – padarysiu pertrauką."

Ramus sezonas

Praėjus savaitei po įvykio, "Kauno dienos" žurnalistai apsilankė Lampėdžio paplūdimyje.

Saulė tuo metu sunkėsi pro debesį, o termometro stulpelis rodė beveik 30 laipsnių karščio. Iškritę ant smėlio miestiečiai mėgavosi kaitra ir vandens pramogomis. Šalia pirties stovinčiame poste gelbėtojas Vytautas šnekučiavosi su bičiuliais, o viena akimi stebėjo, kas vyksta prie vandens.

"Galiu pasakyti, kad sezonas gana ramus. Neteko traukti skęstančiųjų. Aname krante gegužės pabaigoje įvyko nelaimė – nuskendo mergaitė", – nuo saulės dangstėsi ir ranka į kempingo pusę mojo pirmus metus gelbėtoju dirbantis vyras.

Drąsuolius, kurie bando kirsti plūdurais pažymėtą saugią ribą ir taip parodyti savo galimybes, jis esą visuomet sudrausmina. Su pripučiamais čiužiniais išdykaujančius vaikus gelbėtojas ragina būti atsargesnius, o tėvus atidesnius. Paplūdimio taisykles Vytautas primena ir tiems, kurie iš krepšių traukia alkoholinius gėrimus.

"Patys žinote, kad išgėrusiam jūra iki kelių, – gelbėtojas pabrėžė, kad poilsiaujant nevalia pamesti galvos. – Nepervertinkite savo galimybių. Būkite budrūs."

Patys žinote, kad išgėrusiam jūra iki kelių. Nepervertinkite savo galimybių.

Skaudi statistika

Kasmet pasaulyje nuskęsta daugiau nei 400 tūkst. žmonių.

Lietuvoje vanduo kiekvienais metais pasiglemžia apie 200 gyvybių. Lietuvoje nuo sausio mėnesio nuskendo 90 žmonių. Daugiausia – net aštuoniolika jų, Kaune.

"Nuskendusių žmonių skaičius yra gerokai didesnis, nes be ugniagesių gelbėtojų skenduolius ir skęstančiuosius iš vandens ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai", – suvokdama vasaros vilionių ir vandens klastą, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyriausioji specialistė Jūratė Dabkuvienė kvietė būti atsargius.

Nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Neišdykauti valtyse, mat šios gali apvirsti. Prižiūrėti savo vaikus, kad nebristų į vandenį vieni, be suaugusiųjų priežiūros.

"Jei pagavo vandens srovė, nesistenkite su ja kovoti. Reikia plaukti pasroviui ir palaipsniui artėti prie kranto. Nesutrikite, net jei patekote į vandens sūkurį. Reikia pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro į plaučius, panerti ir pamėginti po vandeniu padaryti didelį yrį į šoną. Tuomet lengvai išsivaduosite iš sūkurio. Pamačius skęstantį žmogų, kvieskite gelbėjimo tarnybas skubios pagalbos telefonu 112", – patarimus dalijo ir saugios likusios vasaros linkėjo J.Dabkuvienė.