Kauno šunų mylėtojų iniciatyvinė grupė parengė kreipimąsi į Kauno politikus, prašydama jų inicijuoti Seime Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisą, kuria būtų užkirstas kelias nepagrįstai, pasak gyvūnų mylėtojų, iniciatyvai šuns pavojingumą nustatyti pagal jo išvaizdą.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kinologijos mokslinio ir edukacinio centro tarybos, Kauno šunų mylėtojų iniciatyvinės grupės narės Ivetos Šikšniuvienės, prabėgo 12 metų, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pavojingų šunų veislių sąrašas, tačiau tai neturėjo jokios įtakos įkandimų prevencijai. Maža to, visuomenė buvo klaidinama, teigiant, kad jai pavojingos tik tam tikros, esančios minėtame sąraše, šunų veislės.

"Pastaruoju metu prieita iki absurdo: inicijuojamos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisos, siūlant šuns pavojingumą nustatyti pagal jo išvaizdą. Tarsi grėsmę keltų ne konkretaus šeimininko atsakomybės nebuvimas, neauklėjant savo šuns, bet tam tikros išvaizdos (veislės) šuo. Tokiu būdu visuomenėje skatinamos nepagrįstos baimės", – aiškino I.Šikšniuvienė.

Uždraudus minėtame sąraše esančių veislių šunis laikyti daugiabučiuose namuose be kaimynų sutikimo, kai kurie šunininkai buvo priversti keisti gyvenamąją vietą ar atsisveikinti su savo keturkojais.

"Mes, Kauno šunų mylėtojų iniciatyvinės grupės nariai, kreipiamės į Kauno politikus, prašydami inicijuoti Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimus: sąvoką "pavojingas šuo" sieti su konkrečiu individu, sukėlusiu žalą, o ne atskira veisle; panaikinti kovinių ir pavojingų veislių sąrašą; įstatymo sankcijas orientuoti į konkrečius asmenis, skatinančius ar toleruojančius laikomų gyvūnų agresiją; skatinti prevencinį visuomenės švietimą; apsvarstyti galimybę įvesti socializacijos testus šunims, kurie dėl savo fizinių duomenų potencialiai gali kelti didesnę grėsmę visuomenei", – aiškino I.Šikšniuvienė.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai ir patirtis byloja, jog efektyviausia apsaugos nuo gyvūnų įkandimų priemonė – visuomenės švietimas ir šeimininkų atsakomybės didinimas, o ne atskirų veislių draudimas. Šią poziciją palaiko ir tarptautinės kinologų bei veterinarijos gydytojų federacijos.

Kauniečiai šunų mylėtojai siūlo prieš keičiant įstatymą, pasitelkti į pagalbą kinologus, veterinarijos gydytojus, kitus specialistus, gyvūnų globos draugijų ir kitų organizacijų atstovus, kasdien dirbančius su įvairių veislių šunimis ir galinčius profesionaliai atsakyti į iškilsiančius klausimus.

Jie nuogąstauja, kad, priėmus siūlomas pataisas, nebus atsakingųjų, kurie prisiimtų moralinę atsakomybę už realios grėsmės nekeliančių gyvūnų pripažinimą pavojingais.

"Kas bus tie "specialistai", kurie pagal šuns išvaizdą spręs apie jo pavojingumą visuomenei?" – retoriškai klausė I.Šikšniuvienė.

Komentarai

Linijus Valiuška
Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas – valstybinis veterinarijos inspektorius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, savivaldybių administracijoms pavesta išduoti leidimus gyventojams įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, taip pat kontroliuoti, kaip savivaldybės teritorijoje laikomi koviniai šunys, kovinių šunų mišrūnai, pavojingi šunys ir pavojingų šunų mišrūnai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, įgyvendindama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu jai priskirtas funkcijas, yra patvirtinusi Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašą, kurio nuostatos suderintos su suinteresuotomis valstybės institucijomis, savivaldybių asociacija ir visuomenine kinologijos organizacija.

Didžiausią rūpestį kelia tai, kad kasmet daugėja nuo šunų nukentėjusių (apkandžiotų) asmenų. Medicinos įstaigos registruoja į gyvūno įstaigas besikreipiančius nukentėjusius asmenis, skiria jiems gydymą, skiepija nuo pasiutligės, tačiau neregistruojama asmenims žalą padariusių šunų kilmė ar veislė. Todėl daryti išvadas, kokios kilmės ar veislės šunys padaro didesnę žalą žmonėms, yra sudėtinga.

Administracinė ar baudžiamoji atsakomybė taikoma už atitinkamus pažeidimus, tačiau labai svarbu užkirsti kelią jiems įvykti. Ne paslaptis, kad į kovinių, pavojingų šunų veislių sąrašus įtraukti šunys pasižymi narsumu, jėga, drąsa ir kitomis ryžtingomis savybėmis, kurios dėl netinkamo dresavimo sustiprėja – šuo tampa pavojingas, agresyvus. Visa atsakomybė tenka šuns savininkui, t.y. asmeniui, kuris nuo jaunų dienų auklėja, moko, dresuoja savo augintinį. Todėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše yra nustatyti atitinkami konkretūs reikalavimai pavojingų šunų laikytojams.

Paulius Bytautas
Šv.Jurgio Kankinio konvento gvardijonas

Paskutiniais dešimtmečiais žmogus vis mažiau rodo pagarbos gamtai ir gyvūnams. Visa kūrinija yra nuostabus Dievo gerumo ir išminties darbas. Žmogus, pats būdamas trapus ir pažeidžiamas, mano turįs teisę savivaliauti, neatsižvelgdamas į sudėtingą harmoniją, kuri valdo kūrinius. Todėl įstatymų leidėjai turi elgtis pagal savo kompetenciją, nepažeisdami gamtos pusiausvyros.

Ugnė Nedzinskaitė
Gyvūnų globos organizacijos "Lesė" savanorė

Kasmet vis daugėja įrodymų, pagrįstų tiek moksliniais tyrimais, tiek įvairių šalių statistika, kad įstatymų leidėjų dėmesys turi būti nukreiptas ne į atskiras šunų veisles, o į agresyviai besielgiančius šunis ir jų agresiją skatinančius šeimininkus. Bandymai priskirti šunis pavojingųjų grupei, remiantis vien veisle ar išorės požymiais, prasilenkia ne tik su logika, bet ir su įstatymais: Lietuvos teisės ir Europos teisės departamentas abejoja, ar toks reguliavimas įstatymais neprasilenkia su konstituciniais principais. Juk lieka neaišku, ar šuo, nebuvęs iki tol laikomas kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu, juo netaptų, įsigaliojus siūlomam naujam teisiniam reguliavimui. Europos teisės departamento išvadoje rašoma: "Manytume, kad siūlomų nuostatų įtvirtinimas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ne tik neišspręstų Projekto aiškinamajame rašte nurodytų problemų, bet ir sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją, keliančią abejonių dėl atitikties konstituciniams principams."