Prieš kurį laiką su "Kauno diena" savaisiais pasakojimais apie "Medžiotojų užeigą" dalijosi ilgus metus čia dirbusios Irena Bezgelienė ir Irena Čiubajevienė. Intriguojantys moterų pasakojimai išjudino ir kitų anuomet laiką restorane leisdavusių svečių atmintį. Šįkart paatvirauti, kas labiausiai įstrigo atmintin lankantis "Medžiotojų užeigoje", sutiko itin garsus ir gerbiamas kaunietis – Kauno rotušės buvęs ilgametis šeimininkas Kęstutis Ignatavičius.

Autentikos dvelksmas

"Net ir jaunystėje nebuvau labai dažnas kavinių ir restoranų lankytojas, bet kur man patikdavo, ten ateidavau. O čia man patikdavo, – pasakojimą apie "Medžiotojų užeigoje" praleistą laiką pradeda daugumai kauniečių puikiai žinomas vyras. – Labiausiai įsiminė etapas, kai čia dar buvo tokia labiau kaip šašlykinė, maždaug nuo 1965-ųjų. Pamenu, kaip lauke stoviniuodavo eilė žmonių, laukiančių, kad patektų į vidų. O viduje, aišku, buvo patiekiami nepaprasto skonio šašlykai, patiekalams naudojama žvėriena. Prie šašlykų būdavo patiekiama labai gardi kmynų gira, puikiai derėjusi prie patiekalų."

Pamenu, kaip lauke stoviniuodavo eilė žmonių, laukiančių, kad patektų į vidų.

Kaip ir nemažai daliai "Medžiotojų užeigoje" anuomet besilankančių svečių, K.Ignatavičiui įsiminė vizitine restorano kortele tapę moliniai indai.

"Netgi taurelės, ir tos, būdavo molinės, man jos labai patikdavo. Jei jau kokio alkoholio būdavo, tai galėjai ir pasimuliuoti – niekas juk nemato, kad tu negeri... – juokėsi pašnekovas – Čia viskas susieta su medžiokle, senove, senamiesčiu. Toks maistas, stilius tiko šitam pastatui."

Ankstyvieji didžėjai

Kadangi K.Ignatavičiaus gyvenime nemažą svarbą turėjo muzika, jį žavėjo ir melodijos, anuomet skambėjusios restorano patalpose.

"Priklausiau Kauno muzikantų tarybai, rengusiai konkursus tarp Kauno ansamblių, tarp kavinių muzikinių įrašų, programų. Todėl puikiai pamenu, kaip vienais metais buvo pripažinta, kad būtent čia leidžiami įrašai – skoningiausiai parinkti. Nors konkrečių kūrinių pavadinimų dabar jau tikrai neatsiminsiu, bet pamenu, kad tai buvo melodinga foninė instrumentinė muzika be vokalo, o įrašininkas ją buvo įspūdingai gerai parinkęs. Sukomponavęs su instrumentine muzika, jis leisdavo ir gamtos įrašus, pavyzdžiui, paukščių balsus. Turbūt jį galima būtų vadinti ankstyvuoju didžėjumi", – juokavo K.Ignatavičius.

Jis prisiminė ir leidžiamus poezijos įrašus – Adomo Mickevičiaus eiles meistriškai buvo įrašęs aktorius Arnas Rosenas. Šie įrašai buvo ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba, buvo pasakojama romantiška A.Mickevičiaus ir daktaro Kovalskio žmonos Karolinos meilės istorija.

Viduje – Senamiesčio aura

"Žvelgiant į "Medžiotojų užeigos" vietą, galime drąsiai sakyti, kad pats pastatas išskirtinis, matęs nuo grafų Zabielų iki karalių priėmimų. Čia net belgų karalius Albertas II su karaliene Paola lankėsi!" – mintimis apie vieną garsiausių miesto restoranų dalijosi pašnekovas.

Šiai vietai itin tikęs ir išlaikytas medžioklės stilius, tinkama interjero puošyba. "Pamenu, vos įėjus, pirmame auktšte buvo vienas bendras ilgas ąžuolinis stalas, paskui – atskiri staliukai. O jau viršuje – banketinės salės, čia lankydavosi rinktinė  publika. Jose, aišku, ypač patikdavo turistams, užsienio svečiams, kadangi turėjo galimybę ir istorijos sužinoti, eilių pasiklausyti", – tai, kaip prieš daugybę metų atrodė restoranas, priminė K.Ignatavičius.

Mane labai žavėjo pirmame aukšte esantis židinys, o antrame aukšte – išskirtiniai salių interjerai, taip pat ir paveikslai, puikiai pritaikyti Senamiesčiui.

"Mane labai žavėjo pirmame aukšte esantis židinys, o antrame aukšte – išskirtiniai salių interjerai, taip pat ir paveikslai, puikiai pritaikyti Senamiesčiui", – tikino garsus kaunietis. Jis sako, būtent žvelgdamas į vieną "Medžiotojų užeigos" paveikslų, sumąstęs idėją, vėliau tapusią vienu iš daugelio reikšmingų jo darbų gimtajam miestui.

"Žiūriu, ir dabar kai kurie paveikslai vis dar kabo – jie tiesiog mieli širdžiai. "Nemunas ties Kaunu", "Muzikantai", "Vakaras" kabo nuo senų laikų. Vienas jų – "Nemunas ties Kaunu" – netgi pasufleravo man gerą mintį. Tai toks stilizuotas Aloyzo Stasiulevičiaus paveikslas, pilnas laivų. Šią idėją, kad Kaunas – laivybos miestas, panaudojau nusprendęs pirmosios miesto dienos šventėje surengti iliuminuotą laivų paradą, sukėlusį didžiulį susidomėjimą. Be to, buvo ir labai gražus K.Kovalskos paveikslas – tikrai įspūdingas", – kalbėjo "Medžiotojų užeigą" ne vieną dešimtmetį aplankantis vyras.

Pašnekovo teigimu, itin smagu tai, kad restoranas jau daugybę metų geba išlaikyti savitą stilių, subalansuoti tiek pavadinimą, tiek valgiaraštį, interjerą. "Pats pastatas alsuoja ta tikrąja Senamiesčio aura. Todėl čia ir priimdavo tuos išskirtinius svečius", – sakė jis.

Žvilgsnis pro langą

K.Ignatavičiui "Medžiotojų užeiga" nesvetima ir dėl to, kad pats ne vieną dešimtmetį dirba Kauno rotušėje, kurią galima matyti tiesiai pro restorano langus. "Vaizdas – pats gražiausias! Kur dar gali rasti restoraną, kur tau rotušė būtų priešais akis? Dar čia jaunavedžiai išeina, nuotaika šventinė. Tarp kitko, čia dažnai ir švęsdavo vestuves", – džiaugėsi dešimtis tūkstančių porų sutuokęs kaunietis.

Įspūdį paliko ir rotušėje vykusios šventės, kuriomis rūpinosi "Medžiotojų užeigos" komanda. "Daugiausiai man tekdavo susitikti su "medžiotojais" rotušėje, kai vykdavo aukšto lygio priėmimai. Visada tiktai aukštai vertinu jų aptarnavimo kultūrą, jiems dirbant, visada būdavo patys geriausi atsiliepimai. Kitas dalykas, kad čia bazuojasi Rotušės aikštės draugija. Draugijos nariai – aplinkinių kavinių, restoranų, įstaigų vadovai, "Medžiotojų" direktorius Ričardas Mačiulaitis maloniai mus priglaudžia, posėdžiaujame vienoje iš banketinių salyčių", – sakė pašnekovas.

"Labai džiaugiuosi, kad R.Mačiulaitis moka puoselėti ilgametes tradicijas, visada sugeba papuošti ne savo tik restoraną, bet ir visą Senamiestį. Pavyzdžiui, anksčiau net Kalėdų eglutes lauke ne visi puošdavo, o "Medžiotojų užeiga" padarydavo lauke visokias scenas, šviečiančias iliuminacijas su žvėreliais. Ne tik savo restoraną, bet ir Rotušės aikštę, miestą pagražindavo", – pastebėjo pašnekovas.

K.Ignatavičius nostalgiškai kalbėjo ir apie tai, kokie anuomet, jo jaunystės laikais, būdavo restoranai ir kavinės. "Netgi tų kavinių, restoranų pavadinimai buvo tokie gražūs, lietuviški, susiję su pačiu miestu, Kaunu, jie stengdavosi prisitaikyti prie tų tautinių pavadinimų, tradicijų. "Medžiotojų" pavadinimas aiškiai rodė, kokie čia bus patiekalai – aukštos kokybės, žvėrienos. Derėjo ir turinys, ir interjeras, – sakė jis. – Džiaugiuosi dėl "Medžiotojų užeigos", nes tai viena nedaugelio iki šių dienų išlikusių gerų vietų, puoselėjančių tradicijas. O ir pats pastatas  nuo seniausių laikų turi išlikusią Senamiesčio dvasią."

Pasidalyti savo istorija

Perskaityti prisiminimai išjudino ir jūsų atmintį? Galbūt šventėte "Medžiotojų užeigoje" svarbią progą, sutikote gyvenimo meilę arba prisiminėte kitokių su šiuo restoranu ar jo patiekalais susijusių istorijų? "Kauno diena" kartu su "Medžiotojų užeiga" siekia išsaugoti prisiminimus. Papasakokite mums ir geriausias istorijas publikuosime, o jų autorius apdovanosime 50 eurų dovanų kortelėmis, skirtomis apsilankyti "Medžiotojų užeigoje" ir kurti dar daugiau smagių prisiminimų.

Istorijas siųskite e.paštu [email protected].