Švietimo ministerija siūlo mokslo metus pratęsti iki birželio vidurio. Sakoma, kad 34 mokslo savaitės Lietuvoje yra neefektyvu, lyginant su Europos šalių mokyklomis, kur vaikai suolus trina iki 40 savaičių per metus. Ar mus išgelbės papildoma savaitė?

Būtų nepatogu

Pasak "Saulės" gimnazijos direktorės Sonatos Drazdavičienės, toks pasiūlymas – diskutuotinas.

"Kaip supratau, kalbama ne apie pamokas, o apie pažintinę edukacinę veiklą. Birželio mėnesį mūsų gimnazijoje vyksta brandos egzaminai ir yra tik kelios dienos, kai jie nėra organizuojami. Vadinasi, tie užsiėmimai turėtų vykti arba netradicinėje aplinkoje, arba  mokykloje nuo antros valandos po pietų. Tokiu atveju sunkinamas visas mokymosi procesas", – S.Drazdavičienė mano, kad apie tai reikėtų diskutuoti su mokyklų bendruomenėmis ir tėvais, kurie planuoja atostogas pagal dabartinę tvarką.

Pasak jos, per metus yra numatyta dešimt pažintinių pamokų, kurias kiekviena mokykla dėlioja, kaip jai patogiau. "Saulės" gimnazijoje tokios dažnai neformalioje aplinkoje galinčios vykti pamokos nukeliamos į mokslo metų pabaigą.

"Iš tikrųjų tai būtų nepatogu", – S.Drazdavičienė teigia, kad viena savaitė didelių pokyčių neatneštų, o nepatogumų sukeltų.

Sumažėtų atostogų

Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas taip pat pripažįsta, kad prie dabartinės tvarkos visi yra pripratę ir tokie pokyčiai sukeltų kai kurių nepatogumų.

"Pirmiausia – mokytojų atostogų trukmė. Žinant, kad jie turi dar dirbti pasibaigus mokslo metams, kol sutvarko visus dokumentus, ir grįžti anksčiau nei rugsėjo 1-ąją, kad sėkmingai pradėtume naujus mokslo metus, jiems tokių atostogų gali neužtekti", – kita problema gimnazijos direktorius taip pat laiko valstybinių egzaminų sesiją.

"Pagal egzaminų organizavimo tvarkos reikalavimus negalime organizuoti ugdymo proceso, jeigu pas mus vyksta egzaminai. Jeigu tos papildomos dienos būtų skirtos kokiai projektinei veiklai, tam neprieštaraučiau", – teigė R.Kučiauskas.

Niekas nepasikeistų

Vis dėlto, jeigu pavyktų tolygiau paskirstyti ugdymo programą, jis tokiam projektų pritartų: "Patys dažnai sakome, kad mūsų ugdymo programos labai įtemptos, mokytojai skundžiasi, kad bėga strimgalviais per temas, o paskui staiga – ilgos atostogos."

Tačiau, anot R.Kučiausko, pamokų krūvis mokiniams tikrai nesumažėtų. "Galbūt ugdymo proceso metu ugdymo turinys būtų išdėliotas tolygiau, galbūt, naujų dalykų nesimokant, būtų galima kartoti buvusius, tačiau per visus mokslo metus vykstantys procesai nelabai pasikeistų. Manau, kad namų darbai bus užduodami tokie patys, nes tai priklauso nuo kiekvieno mokytojo", – tikino direktorius.

Pasak jo, didelių pasikeitimų tikrai nebūtų, tiesiog vaikai vieną ar dvi savaites daugiau praleistų mokykloje.

Kitaip ilsisi

Projekto autoriai pabrėžia, kad Lietuvoje mokslo metai trunka bene trumpiausiai Europoje – 34 savaites. Kitų šalių mokyklose mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus. Kalbant šia tema, dažnai imamas Vokietijos pavyzdys.

Čia veikianti dvikalbė, lietuvių–vokiečių kalbų, Vasario 16-osios gimnazija yra privati, tačiau laikosi bendrų Heseno federacinės žemės reikalavimų. Čia moksleiviai mokosi ilgiau nei Lietuvoje – mokslo metai prasidėjo rugsėjo 8 d., o baigsis liepos 17-ąją, tačiau atostogos yra sudėliotos per visus metus taip, kad nei vaikai, nei mokytojai nepersidirbtų.

Rudens atostogos trunka dvi savaites, žiemos – tris, Velykų – dvi, o vasaros – šešias. Kiekviena federacinė žemė nustato savą atostogų grafiką, kad vienu metu atostogauti vykstantys vokiečiai neužgrūstų kelių. Todėl ir mokslo metai kiekvienoje Žemėje prasideda skirtingu laiku.

Reikia taikytis

Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Sattler teigia, kad mokytis iki liepos vidurio yra ganėtinai sunku jau vien dėl vasaros karščių, tačiau tai atperka per metus tolygiai išdėliotos atostogos.

"Toks išdėstymas mokytojui ir mokiniams leidžia produktyviau dirbti, nes žmogus geriau pailsi. Tai labai svarbu mokytojui, ypač jei jis dirba su didelėmis vyresnėmis klasėmis. Tuomet mokytojas gali ir ramiai ištaisyti rašto darbus, ir pats pailsėti", – sakė I.Satller ir pridūrė, kad Lietuvai reikia ne ieškoti pavyzdžių, o surasti savo modelį.

"Lietuva turi sukurti savo schemą, struktūrą, atsižvelgdama į klimato sąlygas ir žmonių pageidavimus. Prieš imantis veiksmų, reikia apklausti mokytojus ir mokinius. Negalima sprendimų nuleisti iš viršaus. Tai turi būti ilgas kelias", – teigė Vokietijoje dirbanti pedagogė.