Pereiti į pagrindinį turinį

Moderniausias maniežas: ar atsiras vietos A. Gudžiui?

2019-10-22 18:12

Kauno suskubo pasigirti, kad statys moderniausią  lengvosios atletikos maniežą. Tačiau paaiškėjo, konkurse dalyvaujantys architektai pamiršo nubraižyti tolimųjų metimų sektorių.

Nekantriai laukia

Kauną garsina ne tik krepšininkai, bet ir lengvaatlečiai. Pastarieji iki šiol neturėjo normalių treniruočių sąlygų.

Tad galima tik įsivaizduoti su kokia viltimi sportininkai, jų treneriai laukia naujojo lengvosios atletikos maniežo, kuris leis ir rengti varžybas, ir kokybiškai treniruotis net ir žiemą.

Tačiau per viešą konkursinių darbų pristatymą, vykusį antradienį, paaiškėjo, kad visų aštuonių konkursui pateiktų architektūrinių idėjų autoriai kažkodėl nenumatė tolimųjų metimų, tai yra ieties bei disko, treniruočių sektorių.

Treniruotėms žiemą

Maniežą užsimojusi statyti Kauno miesto savivaldybė prieš pristatymą išplatintame pranešime spaudai džiaugėsi, kad "įsibėgėjusios S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybos bei sporto halės rekonstrukcija – tik dalis Ąžuolyno daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso projekto. Netolimoje ateityje jį papildys geriausia šalyje erdvė lengvaatlečiams".

Pranešime nurodoma, kad dar vienu Kauno pasididžiavimu tapsiančiame manieže "numatyti bėgimo takai, šuolių į aukštį ir tolį sektoriai, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo ir tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruočių sektoriai".

Į pristatymą susirinkę sportininkai ir treneriai atkreipė darbų recenzentų, savivaldybės atstovų dėmesį, kad minėti sektoriai, užtikrinsiantys nenutrūkstamą treniruočių procesą net ir šaltuoju metų laiku, kuris Lietuvoje nėra labai trumpas, liko tik konkurso sąlygose, o projektuose jiems vietos apskritai neskirta.

Kalbama apie treniruočių metimo sektorius uždaroje patalpoje, kur įrankis metamas į tentą, šonuose yra apsauginis tinklas. To įrengti reikalo nematė ne tik konkurse dalyvavę architektai. Nepasigedo ir darbus atidžiai nagrinėję ir susirinkusiems savo pastabas išdėstę darbų recenzentai.

Į jų išvadas, tikėtina, kad atsižvelgs komisija, spręsianti, kuris darbas vertas laimėtojo vardo ir pagal kurį bus statomas maniežas. Tai yra su laimėjusia komanda bus pasirašoma sutartis techniniam projektui rengti.

Savivaldybė nurodė, kad renkant nugalėtoją bus atsižvelgiama "į idėjos originalumą ir vientisumą, pastato funkcionalumą, tvarumą, projekto kainą ir kitus kriterijus".

Skelbs naują konkursą?

"Trūkumų – begalės", – emocijų neslėpė Kauno lengvosios atletikos federacijos prezidentas Valdas Petkevičius.

Klausęs, ką planuojama daryti dėl dingusių tolimųjų metimų sektorių, jis atkreipė dėmesį ir į saugumo trūkumą naujame manieže. Pavyzdžiui, viename darbų išėjus iš konferencijų salės, iš karto patenkama į bėgimo takelius.

Jis savivaldybės ir architektų prašė atidumo, nes kitaip galima prisišaukti didelių tragedijų. "Diskas skrenda baisiniu greičiu. Jeigu sektorius bus ne vietoje pastatytas, ir diskas pataikys į žmogų, jį gali vietoje užmušti", – kalbėjo V.Petkevičius.

Ieties metimo trenerė Teresė Nekrošaitė taip pat neslėpė nusivylimo pristatytais darbais, tačiau ji dėkojo miestui, kad "po 40 metų išdrįso imtis gerinti sąlygas legvaatlečiams". Dabartinis maniežas statytas žemomis lubomis, anot jos, tokiomis sąlygomis dalį sezono treniruojantis metikams sunku pasiekti aukštų rezultatų.

Ji vylėsi, kad bus imtasi iniciatyvos ir naujasis maniežas bus pritaikytas sportininkų reikmėms, o ne tik atitiks architektūrinę kokybę.

"Mums jame gal 100 metų reikės dirbti, nes nežinia, kada Lietuvoje bus statomas kitas lengvosios atletikos maniežas", –  kalbėjo T.Nekrošaitė.

Sporto atstovai prašė apsieiti be rietenų, kaltų ieškojimo, o susitelkti dėl bendro tikslo – modernaus, sportininkų ir visuomenės poreikius atitinkančio maniežo, kuriame treniruotes galėtų tęsti senajame vargstantys, bet sportuoti norintys vaikai ir suaugusieji.

Sporto atstovai sutinka, kad būtų skelbiamas naujas viešųjų pirkimų konkursas maniežo idėjai, nes panašu, kad nė vienas darbų neatitinka visų konkurso sąlygų, arba kad bent jau būtų galima pakoreguoti komisijos pasirinktą projektą taip, kad jame atsirastų vietos disko ir ieties metikams.

Dėl šio viešojo konkurso likimo spręs komisija, vertinsianti darbus.

Neprivalo išmanyti?

"Atsainiai architektai pasižiūrėjo", – kritikos negailėjo ir pristatyme dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Vienas recenzentų ir keli architektai bandė užstoti kolegas aiškindami, kad architektai neišmano ir neturi išmanyti sporto subtilybių, kad jie kitaip žiūri į pastatus nei sportininkai, kad tokie sportui ir žmonių saugumui svarbūs dalykai, kaip būtinosios saugos zonos, funkciniai ryšiai tarp patalpų, zonų konkurso sąlygose turi būti ne tik nurodyti, o detaliai akcentuoti.

Konkurso sąlygose pasigedo ekspertų suformuluotų reikalavimų, lengvaatlečių tarptautinių organizacijų rekomendacijų.

"Kaip su mažais vaikais. Pasitelkite ekspertus", – komentavo N.Valatkevičius.

Situacijos nedramatizuoja

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Rimantas Mikaitis "Kauno dienai" teigė, kad situacijos nereikėtų dramatizuoti.

"Tai tik projektiniai pasiūlymai. Juose koncentruotasi į architektūrinius sprendimus. Sąlygose pačiame pirmame punkte nurodyta, kad turi būti numatyti tolimųjų metimų sektoriai, bet vidus darbuose pateiktas jam neskiriant daug dėmesio. Galvoju, kad rengiant projektą, visi šitie dalykai būtų išspręsti. Aišku, norėjosi matyti detalesnius sektorių išdėstymus, kad būtų galima įsitikinti funkcionalumu, tačiau vidaus sprendinius architektai tikriausiai paliko projekto rengimo stadijai", – kalbėjo R.Mikaitis.

Architektė Loreta Janušaitienė diskusijoje pastebėjo, kad visų pirma turėtų būti klausimas ne dėl konkrečių sektorių, o apskritai, ar tinkamai parinkta vieta naujajam maniežui, ar jis gali tinkamai įsikomponuoti į Ąžuolyno, kitų saugomų objektų sudaromą bendrą kompleksą. Maniežui numatyta vieta Perkūno al. 5 naująjį statinį apriboja įvairiais aspektais, ne tik dėl tūrio. Pastatas negali viršyti 16 m aukščio, o pagrindinei salei būtinas bent 11 m aukštis.

R.Mikaičio nuomone, vietos tikrai pakanka. "Užteka ir pagalbinėms patalpoms išdėlioti, telpa ir reikiami šeši bėgimo takeliai 200 m ilgio. Pats sklypas yra gana platus", – vertino direktorius.

Senajame manieže, esančiame Aušros gatvėje, įrengti vos keturi bėgimo takeliai. Manieže šiuo metu sportuoja tris keturis kartus daugiau žmonių, nei jis pritaikytas. Ir dar ne visi norintys telpa, tad turint tokias sąlygas sunkoka kalbėti apie didesnį visuomenės įtraukimą į sportą, į aktyvią gyvenseną.

Anksčiau Kaune buvo dar du maniežai: "Girstučio" ir Šančiuose.

Planuojama, kad būsimas naujasis maniežas bus tinkamas ir Lietuvos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionatams ir kitoms aukšto rango varžyboms. "Be to, pretenduosime rengti Europos lengvosios atletikos čempionatus S.Dariaus ir S.Girėno stadione, o vienas iš reikalavimų – šalia turėti apšilimo aikštę arba maniežą. Sportininkams naujoje erdvėje bus sudarytos visos sąlygos siekti geriausių rezultatų", – savivaldybės pranešime cituotas Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų