Jei norite dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, tačiau neatitinkate reikalavimų – nieko baisaus. Pateikite suklastotus duomenis, nes valdininkai gali jų netikrinti arba tai daryti atmestinai. Aplaidumą jie sugebės pridengti fraze "konfidenciali informacija".

Prašomų dokumentų negavo

Regis, tokiu, gal net nusikalstamu Kauno miesto savivaldybės tarnautojų aplaidumu pasinaudojo Klaipėdoje registruota bendrovė "Eurotela". Ji pasišovė už pačią patraukliausią kainą parengti studiją, kuri turi atsakyti į klausimus, kaip Kauno mieste turėtų būti vykdoma medicinos paslaugų plėtra per ateinantį dešimtmetį. Tokios studijos užsimaniusi miesto savivaldybė nurodė, kad ją gali parengti būtent šioje srityje patirties turinti bendrovė. Tačiau, "Kauno dienos" žiniomis, "Eurotela" nieko panašaus niekada nėra dariusi.

Konkurentų klastą ir savivaldybės darbuotojų tingumą ar net tyčinį abejingumą įtarusi kita konkurso dalyvė – bendrovė "Eurointegracijos projektai" kreipėsi į tarnautojus prašydama pateikti įrodymus, kad "Eurotela" atitinka visus dalyviams keliamus reikalavimus. Tačiau valdininkai atsisakė tai daryti teigdami, kad prašomi dokumentai – konfidenciali informacija.

"Mes neprašome atskleisti jokių slaptų dalykų, tik patvirtinti, kad "Eurotela" yra įvykdžiusi tokius darbus, kokių reikalaujama pirkimo dokumentuose. Nesuprantame, kam slėpti dalyvio kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tai tikrai nėra ta informacija, kurios atskleidimas kažkam pakenktų", – stebėjosi "Eurointegracijos projektų" viešųjų ryšių specialistė Aušra Šukienė.

Savivaldybė bendrovei raštu atsakė, kad jei "Eurotelos" vadovai mano, jog informacija yra konfidenciali, vadinasi, ji – konfidenciali. Užrašu "Konfidencialu" užkoduota daugelis "Eurotelos" pateiktų dokumentų. Informacijos sklaida nepasižymėjo ir bendrovės direktorė Asta Kanienė.

"Nieko nekomentuosiu. Tai yra konfidenciali informacija", – dienraščiui kartojo "Eurotelos" vadovė.

Pateikė fiktyvius duomenis?

"Kauno dienos" žiniomis, kaip kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą "Eurotela" savivaldybei pateikė Baltarusijoje sudarytą sutartį tarp bendrovių "Gazprom transgaz Belarus" ir "Civitta BiUai". Šioje sutartyje "Eurotelos" pavadinimo nėra, tačiau Kauno miesto savivaldybei teigiama, kad "Civitta BiUai" gali patvirtinti, jog Lietuvos įmonė "Eurotela" atliko konsultacines paslaugas. Žinoma, tokį paliudijimą "Eurotelai" nebūtų sudėtinga susiorganizuoti – konsultacinių įmonių Baltijos šalyse, Ukrainoje, Moldovoje ir Baltarusijoje turinti "Civita" praėjusią vasarą tapo "Eurotelos" savininke.

"Eurointegracijos projektai" paprašė savivaldybės, kad ši pasidomėtų Baltarusijoje, ar išties "Eurotela" ten dirbo. Tarnautojai nesivargino – atsakė padarę viską, ką galėjo ir turėjo padaryti. Galų gale pridūrė, kad kreiptis į Baltarusiją būtų neva neteisėta, nes tokiu atveju "Eurotelos" pateikti dokumentai būtų nagrinėjami nuodugniau nei kitų dalyvių.
"Pasidomėjimas tikrai nekainuotų daug laiko ir resursų, tiesiog reikia parašyti laišką į Baltarusiją ir paklausti, ar "Eurotela" prisidėjo prie projekto įgyvendinimo. Taip jau yra, kad Lietuvoje labai dažnai daug kas priklauso nuo perkančiosios organizacijos norų ir nuostatos. Vienos organizacijos pasiūlymus išsinagrinėja išsamiai, kitos tik paviršutiniškai, kaip yra šiuo atveju", – kalbėjo A.Šukienė.

Tarnautojų užsispyrimas sustiprino įtarimus, kad duomenų atskleidimas "Eurotelą" eliminuotų iš konkurso. Paaiškėjo, kad net ir tuo atveju, jei "Eurotela" Baltarusijoje konsultavo "Civitta BiUai", pagal pateiktą sutartį matyti, jog rangovas Minske nagrinėjo ne sveikatos ar medicinos klausimus, o užsiėmė statybomis. Kauno savivaldybė reikalauja, kad konkursą laimėjęs dalyvis turėtų patirties būtent rengiant sveikatos studijas. "Jie nėra rengę panašių studijų, juolab neturi nieko bendra su sveikata. Mes tai žinome, nes dalyvaujame visuose panašiuose konkursuose, pažįstame visus konkurentus – "Eurotelos" jų gretose niekada nebuvo", – kalbėjo A.Šukienė.

Kreipėsi į teismą

"Eurointegracijos projektų" interesams atstovaujantis advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros "Raidla Lejins & Norcous" vyresnysis teisininkas, advokatas Dainius Kenstavičius aiškino, kad viešuosiuose pirkimuose informacijos įslaptinimas priklauso nuo dviejų asmenų: dokumentus pateikusio verslininko ir juos vertinusio perkančiosios organizacijos atstovo. Jeigu jie abu nusprendžia, kad informacija slapta – ją įmanoma sužinoti tik teismo keliu. Tą patį "Kauno dienai" patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). "Viešųjų pirkimų įstatymas numato pareigą perkančiosioms organizacijoms dalyvių prašymu supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Dėl tam tikros informacijos konfidencialumo būtinybės sprendžia jos konfidencialumą nustatantis asmuo", –  rašoma VPT atsakyme.

Tarnyba teigė, kad be specialaus tyrimo negali pasakyti, ar Kauno savivaldybė turėjo pakankamą pagrindą slapstyti "Eurotelos" pateiktus dokumentus.

Buvęs VPT vadovas Vaidotas Jakštas aiškino, kad konfidencialumo principų taikymas viešuosiuose pirkimuose tapo toks įprastas, jog tai pradėta daryti visais įmanomais atvejais.

"Tai daroma siekiant, kad informacija taptų neprieinama konkurentams, net ir tais atvejais, kai ji net nėra konfidenciali ir niekam negali pakenkti. Tai nėra normali praktika, taip neturėtų būti. Turėtų būti saugomos tik technologinės paslaptys, medžiagų, įrengimų tiekėjų pavadinimai", – vardijo V.Jakštas.

Jis teigė, kad dokumentai konfidencialiems priskiriami pernelyg dažnai ir kol kas su be pagrindo įslaptinta informacija galima susipažinti tik kreipiantis į teismą. Tai ir padarė "Eurointegracijos projektai". Kauno apygardos teismas praėjusią savaitę pranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą – Kauno miesto savivaldybė ir "Eurotela" sutarties pasirašyti negalės, kol istorijos neišnagrinės teisėjai.

Patraukia lengviausiu keliu

"Eurointegracijos projektų" atstovai piktinasi, kad be reikalo gaištamas laikas. Net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai dažniausiai neturėtų būti laikomi konfidencialia informacija. D.Kenstavičius įsitikinęs, kad procedūros vyktų daug greičiau, jei tarnautojai nepatingėtų ir nenueitų paprasčiausiu keliu.

"Viskas būtų paprasčiau, jei tarnautojai nepatingėtų peržiūrėti dokumentus ir juos pateiktų pridengus tą informaciją, kuri laikoma konfidencialia", – išeitį nurodė advokatas. Tarnautojai atkerta, kad atrinkti konfidencialią informaciją ir ją pridengti – per daug darbo. Be to, tuo gali būti nepatenkintas dokumentus pateikęs dalyvis.

"Jei mes atrinksime ir atskleisime informaciją, kita pusė gali mus apkaltinti, kad atskleidėme per daug, kad atskleista dalis yra konfidenciali", – teigė Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.

Domisi tik kaina

Spėjama, kad įtartinai perdėtas tarnautojų užsispyrimas ar tingėjimas gali sudominti teisėsaugos institucijas.

"Kas galėtų paneigti, kad toks įnirtingas įtarimų sukėlusios informacijos slėpimas yra ne už ačiū", – svarstė A.Šukienė.

R.Mačikėnas pripažino, kad "Eurotelos" pasiūlymas galėjo neatitikti reikalavimų, nes visų dokumentų jam pavaldūs tarnautojai netikrino. Neva kreiptis į Baltarusiją būtų pernelyg sudėtinga, todėl pasirinktas lengviausias kelias – patikėta tuo, ką nurodė "Eurotela". Taip išeina, kad geriau, jei viešuosiuose pirkimuose laimi dokumentus galėjęs klastoti, patirties neturintis, bet mažesnę kainą pasiūlęs dalyvis.

"Atmetę mažiausios kainos pasiūlymą, būtume kalti, kalti ir dar kartą kalti. Taip pat nepamirškite, kad, "Eurotelai" neįvykdžius sutarties, mums atitektų jos įvykdymo garantija ir bendrovė gali patekti į sutarčių nevykdančiųjų sąrašus, o tai jai gana brangiai kainuotų", – ramino R.Mačikėnas.

Mažiausios kainos kriterijus – lengviausias, dažniausiai naudojamas, tačiau atgyvenęs laimėtojų nustatymo būdas, kuriuo eina ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos tarnautojai. Praėjusiais metais ES įsigaliojusi direktyva skelbia, kad kaina pagrindiniu pasiūlymo vertinimo kriterijumi turėtų būti tik išskirtiniais atvejais. Turi būti pasirenkami naudingiausi pasiūlymai. Ne pigiausius, o ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus paragino rinktis ir Lietuvos ūkio ministerija. Tačiau tarnautojai tai vis dar gali ignoruoti, nes naujosios nuostatos į Lietuvos teisės aktus neperkeltos. Šį darbą atliekanti specialistų grupė pirmuosius pasiūlymus ketina atskleisti kitą mėnesį.