Seimo valdančiųjų užmojai stabdyti bent jau Kauno projektą, atsiduodantį neskaidriais verslo ir valdžios ryšiais, susiduria su mistiniais įsipareigojimais. Bet viešai visi atsisako atskleisti, kas pažadėta suomių bendrovei "Fortum", vis labiau plečiančiai verslą ir Rusijoje.
Politikų užmojai perkratyti buvusios Vyriausybės palaimintus šiukšlių deginimo projektus vis dar rusena. Seimas iš antro karto pritarė įstatymo pataisai, numatančios tokius objektus statyti ne arčiau 20 km. nuo gyvenamųjų vietovių.
Seimas praėjusį ketvirtadienį taip pat leido Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo elektrinių.
Tačiau valstybei priklausančios bendrovės "Lietuvos energija" vadovų, atrodo, Seimo valia visai nedomina. "Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams", – teigiama BNS atsiųstame "Lietuvos energijos" komentare.
"Lietuvos energijos" atstovai jau neigia, kad Vilniaus jėgainėje bus sumažintas deginamų atliekų kiekis, nors dar prieš keletą mėnesių tai viešai žadėjo premjerui. (Butauto Barausko nuotr.)
Belieka tik spėlioti
Specialiųjų tyrimų tarnyba nerado pagrindo pradėti tyrimų dėl galimos korupcijos priimant sprendimus statyti Vilniaus ir Kauno jėgaines. Finansų ministerija pagąsdino, kad atsisakydama projektų valstybė netektų per 160 mln. eurų ir dar apsijuoktų Europoje, nes įranga jėgainėms jau nupirkta ar užsakyta užsienio įmonėse.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, prieš atostogas susitikęs su valstybės kontroliuojamos UAB "Lietuvos energija" vadovybe, išgavo pažadą, kad Vilniaus jėgainėje deginamų atliekų kiekis gali būti sumažintas perpus – nuo 160 iki 80 tūkst. tonų per metus. Tačiau tą patį padaryti Kauno kogeneracinėje jėgainėje esą trukdo įsipareigojimai. Kas, kam ir ką yra įsipareigojęs, visuomenei neskelbiama, nes verslas pageidauja konfidencialumo.
Minimą jėgainę "Lietuvos energija" stato kartu su geru Rusijos partneriu, suomių UAB "Fortum Heat Lietuva". Viešai skelbta, kad ji galės sudeginti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų ir pagaminti 40 proc. Kaunui reikalingos šilumos energijos. Kokie dar įsipareigojimai saisto valstybei priklausančią bendrovę "Lietuvos energija" su privačia "Fortum", kogeneracinių jėgainių projektus pristatančiame tinklalapyje nepavyko rasti. Spėlioja ir visuomenė, ir politikai.
Jeigu mažinti deginamų atliekų kiekio negalima, vadinasi, Lietuva turės užtikrinti, kad jų nepritrūktų? Seimo energetikos komisija su ekspertais seniai išsiaiškino, kad trims šiukšlių fabrikams (Klaipėdoje "Fortum" degina atliekas nuo 2013 m.) Lietuvoje neužteks komunalinių atliekų ir Kauno jėgainė perteklinė, bet projektas vis tiek stumiamas buldozerio principu. Negana to, skandinavų bankas mielai skolina 120 mln. eurų.
Atrodytų, tokie dalykai įmanomi tik korumpuotoje Rusijoje, gal dar Ukrainoje, bet, pasirodo, apsukrūs veikėjai suka savo versliukus už mūsų pinigus ir Lietuvoje.
Tyrimai dar stalčiuose
Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų atsiradimo ir įgyvendinimo aplinkybes tyrinėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), taip pat Vyriausybėje sudaryta darbo grupė. Pastaroji, Ministro pirmininko patarėjo kovai su korupcija Skirmanto Malinausko teigimu, jau baigia darbą ir greitu metu pristatys jo rezultatus.
"Pats su šeima gyvenu visai netoli Vilniuje pradėtų statyti šiukšlių deginimo įrenginių. Man akivaizdu viena – darant šiuos sprendimus politikams ir tuomečiams šalies vadoms gyventojų nuomonė rūpėjo mažiausiai. Šiandien tikrai sunku keisti ar stabdyti labai toli pažengusius projektus, tačiau sprendimų ieškoma", – tvirtino S.Malinauskas.
Pasak jo, Vilniuje dėl deginamų atliekų kiekio kalbėtis yra lengviau, nes visas projektas yra valstybės rankose, o Kauno atveju pusė projekto priklauso privačiai įmonei, todėl ten situacija visiškai kita.
"Man taip pat trūksta rimtos institucijų analizės, kaip skaidriai vyksta ūkinė veikla jau veikiančioje "Fortum" atliekų deginimo gamykloje Klaipėdoje, – pripažino premjero patarėjas. – Nuolatos plūsta gyventojų laiškai, žinutės, žmonės skambina ir dalijasi informacija. Ne kartą susitikome ir su bendruomenių bei visuomeninių asociacijų atstovais. Pateikta informacija tikrinama. Tai klausimai susiję su žmonių sveikata, todėl skaidrumas turi būti absoliutus."
S.Malinausko žiniomis, Kauno kogeneracinėje jėgainėje numatyta deginti ne tik komunalines, bet ir pramonines atliekas, ir jos ten keliautų iš skirtingų regionų, taip pat ir iš Vilniaus, kur tokių atliekų deginti galimybės nebus. Pramoninės atliekos yra kaloringesnės, iš jų gaunama daugiau energijos, tačiau dažnu atveju jos labiau teršia.
S.Malinauskas neslepia, kad iš Klaipėdos dėl "Fortum" veiklos nuolat plūsta skundų. (M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.)
"Bet tikrai nėra užkirstas kelias kalbėtis apie papildomas aplinkosaugines priemones ir apie mažesnius atliekų deginimo kiekius. Tai gali reguliuoti pati valstybė per Aplinkos ministerijos išduodamus taršos leidimus, – neabejojo patarėjas. – Taip pat turi būti išsklaidytos bet kokios abejonės dėl politikų ar kontrolės institucijų vadovų ryšių su stambiu verslu. Nuolatos bendraujame su Seimo NSGK komiteto pirmininku Vytautu Baku, jis ne kartą minėjo, kad stambiems energetikos projektams bus skirtas išskirtinis dėmesys ir visuomenei bus pateikta daugiau informacijos. Seimas tik pradėjo rudens sesiją ir, neabejoju, prie šio klausimo V.Bakas sugrįš."
Degintojams – vien malonės
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Artūras Skardžius abejoja, ar "Lietuvos energijos" viešai skelbiami faktai, ypač dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, atitinka tikruosius susitarimus ar įsipareigojimus "Fortum". Pirmiausia dėl to, kad atliekų deginimas šiuolaikiniame žiedinės ekonomikos kontekste apskritai nėra atliekų tvarkymo būdas, normalios valstybės orientuoja verslą į atliekų perdirbimą ir gamybą be atliekų.
"Jeigu kažko perdirbti neįmanoma, tik deginti, turi būti valstybinė ar municipalinė ne pelno siekianti įmonė, kuri tai darytų už savikainą, – įsitikinęs parlamentaras. – Mums dažnai minimas Kopenhagos pavyzdys, bet niekas nesigilina, ar ten iš atliekų deginimo daromas verslas, kaip čia, Lietuvoje. Ar valstybė įsipareigojusi žūtbūt išlaikyti šitą bambagyslę, ir būtent "Fortum"? Nes jų verslui svarbu, kad žmonės atliekų nerūšiuotų, o brangiai mokėtų už jų priėmimą prie "Fortum" vartų."
Jis svarsto, ar tik nebus atliekų degintojai prikišę nagų ir prie to, kad Aplinkos ministerija ilgą laiką nesertifikavo kietojo atgautojo kuro, gaminamo Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose, į kuriuos valstybė yra investavusi apie milijardą litų.
"Mes jau kelis metus mokame, kad tie įrenginiai atsipirktų, o aplinkos ministrui išsukinėjamos rankos, kad nesertifikuotų jų gaminamo produkto, nes tada reikės jį pirkti. Dabar atliekų degintojams kuro nereikia pirkti, klaipėdiečiams jie metų metus gieda savo dainelę apie pigią šilumą. Ką reiškia, atpiginsime 1 centu šilumą, bet milijonus iš jūsų kišenių ištrauksime tvarkydami atliekas? O Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija maloniai suteikė "Fortum" skatinamąjį tarifą už elektrą, bet kažkodėl niekaip negalėjo sureguliuoti šilumos kainos... Jeigu valstybė šitą bambagyslę išdrįstų nukirpti, visi jų projektai žlugtų..."
A.Skardžius abejoja, ar "Lietuvos energijos" viešai skelbiami faktai, ypač dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, atitinka tikruosius susitarimus ar įsipareigojimus "Fortum". (A. Ufarto/ BFL nuotr.)
Konkursas vienam dalyviui
Iš tiesų, šiuo metu Klaipėdos jėgainė "Fortum" yra didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas šalyje – per pastaruosius ketverius metus jai išmokėta beveik 15 mln. eurų iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, iš viso per dvylika skatinimo metų suomių kapitalo įmonė susižers apie 40 mln. eurų vien už tai, kad Klaipėdoje gamina elektrą degindama šiukšles. O Konkurencijos taryba viešai įspėja, kad VIAP parama yra neteisėta valstybės pagalba, kuri iškraipo konkurenciją.
Dideliu skaidrumu nešvyti ir UAB "Lietuvos energija" vykdyta partnerių atranka į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus. Mat pretendentams buvo nurodyta, kaip jie gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo: tinkama energijos gamybos infrastruktūra, materialiuoju turtu ar piniginėmis lėšomis. Atskirai prašoma duomenų apie partnerio valdomą žemės sklypą ir jo parengimą – atliktą teritorijų planavimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Sąlyga vienoda visiems, bet kai kurie užsienio investuotojai stebėjosi, ar "Lietuvos energija" ieško potencialaus investuotojo, ar paslaugų teikėjo. Mat 2014 m. vasarą, kai buvo skelbiama partnerių atranka, iš maždaug 20 projektais susidomėjusių užsienio investuotojų vienintelis "Fortum" valdė sklypą Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), turėjo detalųjį planą ir buvo gavęs savivaldybės pritarimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Taigi, visi konkurentai liko it musę kandę.
Negana to, teisės aktai numato, kad įmonės, besikuriančios laisvojoje ekonominėje zonoje ir investuojančios daugiau kaip 1 mln. eurų, pirmuosius 6 atskaitinius laikotarpius nemoka pelno mokesčio, kitus dešimt metų moka tik 50 proc., neapmokestinami ir jų dividendai.
Trojos arklys
Kauno miesto aprūpinimas šilumos energija, A.Skardžiaus požiūriu, unikaliausias šiuolaikinio lobizmo pavyzdys: "Dabar Kaunas savo šilumos gamybos poreikį tenkinasi kone 150 proc. Kai prezidentė neva kovojo prieš šilumos monopoliją Vilniuje, atsirado leidimas statyti šalyje privačius biokuro katilus. Kaune buvo pristatyta "arbatinukų", kurie degino pigų biokurą, o šilumą pardavinėjo už kainą, artimą tai, kuri susidaro deginant tris keturis kartus brangesnes dujas. Gyventojai "atpirko" tų privačių investuotojų įrenginius per keletą metų, dabar šiluma pigiausia. Bet tada ateina lobistas "Fortum", susitaria su valstybine UAB "Lietuvos energija", ir ši tampa Trojos arkliu – lobiauja Vyriausybės nutarimą, kad atliekų deginimas yra valstybinės reikšmės. Valstybinis verslas atsineša pilve partnerį, užsienio privatų verslą, ir sako: dabar jūs visi pasitraukite, mes konkuruosime, ir šiluma dar atpigs, sutaupysite 13 ar 15 mln. eurų... Labai įžūlus verslo būdas išspardyti rinkos dalyvius, valstybinę "Lietuvos energiją" išnaudojant kaip Trojos arklį."
Buvęs Seimo Energetikos komisijos narys priminė, kad galimybės megztis korupciniams ryšiams atsirado, kai pertvarkant energetikos sektorių į UAB "Lietuvos energija" įsitrynė grupės buvusių saugumo ir specialiųjų tarnybų pareigūnų, kurie naudojosi tam tikra informacija ir tenkino savo interesus.
"Atrodytų, tokie dalykai įmanomi tik korumpuotoje Rusijoje, gal dar Ukrainoje, bet, pasirodo, apsukrūs veikėjai suka savo versliukus už mūsų pinigus ir Lietuvoje, – piktinosi A.Skardžius. – Net politikus jie geba paimti už vadžių, įtikinti, paspausti, pagąsdinti komisijomis ir pan. Pats esu nukentėjęs, bet nutilti nesiruošiu."
Įdomu ir, pavyzdžiui, koks "Fortum" įnašas į naująją 150 mln. eurų vertės jėgainę, jeigu valdo 49 proc. akcijų, bet investavo, kaip viešai skelbiama, 27 mln. eurų? Gal likusi dalis yra sklypas Biruliškių kaime, padėjęs bendrovei laimėti tarptautinį konkursą ir tapti "Lietuvos energijos" partnere pagal jos pačios nustatytas sąlygas? Visuomenei, o ypač kauniečiams, kuriems teks mokėti už jėgainės gaminamą šilumą ir ten deginti nuvežtas šiukšles, labai rūpi, koks iš tiesų bus "vartų" mokestis, kaip įmonės partneriai dalysis pelną, kas grąžins 120 mln. eurų paskolą "Swedbank" ir kt.
Ką tai reiškia – atpiginsime šilumą 1 centu, bet milijonus iš jūsų kišenių ištrauksime tvarkydami atliekas?
Tai bent kontrolė!
Šiuos ir kitus klausimus pateikusi Finansų ministerijai, kuri yra oficiali "Lietuvos energijos" įmonių grupės akcininkė, dienraštis gavo atsakymą, kad ministerija tik priima sprendimus dėl bendrovės valdymo, tačiau nedalyvauja kasdieninėje UAB "Lietuvos energija" ir jos įmonių grupės veikloje.
"Kauno kogeneracinės elektrinės projekto įgyvendinimas vykdomas kartu su privačiu investuotoju, sprendimai priimami verslo pagrindais", – tiek visuomenei tepaaiškino Finansų ministerija.
UAB "Lietuvos energija" įmonių grupės korporatyvinės komunikacijos vadovė Laura Šebekienė pirmiausia paneigė žmonėms vilčių teikusią informaciją, kad Vilniuje bus deginama mažiau šiukšlių: "Nėra jokių įsipareigojimų dėl deginamų atliekų kiekio mažinimo nei Vilniuje, nei Kaune. Abiejuose projektuose techniškai galima deginti iki 50 proc. nominalios įrenginio galios, visiškai užtikrinant reglamentuotus griežčiausius aplinkosaugos rodiklius."
Kitų galimų įsipareigojimų, kurie itin aktualūs gyventojams, "Lietuvos energijos" atstovė nedetalizavo, bet patikino, kad valstybinės bendrovės santykiai su tarptautine energetikos įmone "Fortum" yra apibrėžti Vyriausybės sprendimu turėti partnerį projekte. Žodžiu, santykiai valdžios palaiminti, vadinasi, teisėti.
"Lietuvos energija" ir "Fortum" projektą finansuoja 51 su 49 proc. proporcija. Tiesioginės investicijos apima tik akcininkų įnašus pinigais, kitos lėšos yra skolinamos iš bankų, kuriems akcininkai, proporcingai savo turimų akcijų daliai, suteikia garantijas. Pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei, jos gaminama elektros energija bus parduodama rinkos sąlygomis. Šiluma bus parduodama kasmėnesiniuose aukcionuose, konkuruojant su esamais šilumos gamintojais. "Vartų" mokestis komunalinėms atliekoms, pradėjus ūkinę veiklą, sieks apie 35 eurus už toną. Jokių išskirtinių susitarimų ar įsipareigojimų, kurie nebūtų įprasti tarp akcininkų, nėra. Negalime komentuoti kitų subjektyvių teiginių, nes jie neturi jokio pagrindo", – teigiama "Lietuvos energijos" atsakyme.
Naujausi komentarai