Tituluota lietuviškiausiu kurortu

Spalvingiausias šios vietovės klestėjimo laikotarpis – tarpukaris. 1933 m. Kačerginė oficialiai paskelbta kurortu. Ji tapo populiariausiu laikinosios sostinės inteligentų vasaros uostu. Vasarotojai ne tik iš Kauno į kurortą atvykdavo visam sezonui, kuris trukdavo nuo gegužės vidurio iki rugsėjo. Kačerginė garsėjo vasaros gegužinėmis su dūdų orkestrais ir chorų pasirodymais, skrajojančiu paštu, gražuolių rinkimais, arbatos vakarėliais vilų verandose. O kur dar kurhauzas su penkių asmenų orkestru, sporto aikštelės, pritaikytos kroketui, tenisui, Nemuno maudyklės, garlaiviai, valtelės ir du puikūs paplūdimiai.

Tarpukario spaudoje Kačerginė buvo tituluojama lietuviškiausiu kurortu. Dešimtmečių laiko dulkės, krašto okupacija nutrynė šį kultūros paveldą. Nors tik 2017 m. miesteliui grąžintas kurortinės teritorijos statusas, anų laikų žavesį Kačerginei bandoma sugrąžinti jau gerokai anksčiau.

Kurorto ponios ir jų tarnaitės kviečia užsukti į vilą.

Gerinant miestelio gyvenamąją aplinką, Kauno rajono savivaldybės rūpesčiu nutiesti dviračių takai, sutvarkyta pakrantė, įrengta pontoninė prieplauka, tento pavėsinė, apšvietimas. Jau sukurta Kačerginės miestelio teritorijos erdvinės plėtros urbanistinė vizija ir teritorijos kompleksiško sutvarkymo studija.

Nuošalyje neliko ir Kačerginės miestelio bendruomenė "Vizija" . Ji įgyvendino Žemės ūkio ministerijos finansuotą projektą "Sveikas ir aktyvus laisvalaikis paplūdimyje". Čia įrengtas treniruoklių kompleksas. O štai Kačerginės bendruomenės centro projektas "Kačerginės parko atnaujinimas" leido sutvarkyti Liepų parką, takų sistemą ir dangą, atnaujinti apšvietimą, įrengti vaikų žaidimų zoną, parką papildyti naujais želdiniais, sukurti Nemuno saulėlydžių regyklą.

"Kelią į mažosios kultūros sostinės titulą žymi bendruomenės sutelktumas ir laimėti projektai. Vienas jų "Kačerginė – laikinosios sostinės kurortas – švenčia", gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, leido atkurti gegužinių po atviru dangumi tradicijas", – džiaugėsi Kačerginės daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos organizatorė Lina Sinkevičienė.

Sausio 25-ąją Mažosios kultūros sostinės vėliavą pasitiks ir aukštai virš Kačerginės iškels gausus kultūros lauko kūrėjų būrys.

Praeitis kuria ateitį

Unikalia proga išgyventi renesansą Kačerginei leis ir tapimas Lietuvos mažąja kultūros sostine. Projekto metu bus garsinamas Kačerginės vardas, didinamas jos žinomumas, į besisupantį unikalų pakaunės pušynų kultūros lopšį siekiama pritraukti kuo daugiau lankytojų. Mažosios kultūrinės sostinės devizas – "Praeitis kuria ateitį".

"Tarytum bitės nektarą į savo mylimo miestelio avilį neša daug rankų ir širdžių. Sausio 25-ąją Mažosios kultūros sostinės vėliavą pasitiks ir aukštai virš Kačerginės iškels gausus kultūros lauko kūrėjų būrys: Kačerginės miestelio bendruomenė "Vizija", Kačerginės seniūnija, Kačerginės daugiafunkcis centras, Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija, Kauno rajono viešosios bibliotekos Kačerginės filialas, vaikų sanatorija "Žibutė", šaunūs miestelio verslininkai, daugybė projekto bendradarbiavimo partnerių ir būrys ištikimų rėmėjų", – vardijo L.Sinkevičienė.

Birželio 23-iąją tradicinė Kačerginės kurorto gegužinė aidės trimitų garsais, prasidės dviračių ir istorinių automobilių paradu. Joje bus atgaivinti tarpukario kurorto vaikų žaidimai, skambės garsių Lietuvos dainininkų atliekamos D.Dolskio dainos, vyks smetoniškų madų paradas, bus renkama gražiausia kurorto ponios skrybėlaitė.

Liepų parke iniciatyvių kačerginiečių gimnazistės Monikos Bitinaitytės ir jos tėčio, Kačerginės kultūros puoselėtojo Pauliaus Bitinaičio, dėka ketvirtą kartą išsiskleis fotomeno paroda po atviru dangumi. Šiuo metu veikiančią, net 50 metų kauptų nuotraukų ekspoziciją "(Ne)atrasta sostinė. Kaunas 1919–1939", atkeliavusią iš KTU emerito, inžinieriaus A.Burkaus asmeninio archyvo, pakeis nauja – "Dviratis tarpukario Lietuvoje".

"Šeštą vasarą Liepų parkas pasitiks kvapnius "Muzikinius liepos vakarus". Jų melodijos sujungė bendruomenę į gražią muzikinę šeimyną po atviru dangumi. Tai bendrystės, kaimynystės, giminių, bičiulių sueigų vakarai. Po šlamančiomis Kačerginės liepomis susilieja vasaros muzika ir romantiškų Nemuno saulėlydžių šviesa. Saulės ir lietaus išbalintais parko takeliais, naujais dviračių takais atriedėję Kauno, Ringaudų, Akademijos gyventojai drauge dainuoja Liepos vakarų himnu tapusią melodiją, kurios žodžiai byloja: "Kačerginėj stebuklingi būna liepos vakarai", – pasakojo Kačerginės daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos organizatorė.

Kultūrinėje puokštėje netrūksta ir modernaus meno renginių.

Duoklė literatams ir tapytojams

Tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" tradicinė Kačerginės poezijos žydėjimo šventė šiemet leis atsiskleisti kiekvieno kūrybiškumui. Šalia klasikos atkeliaus ir jaunimo pamėgtas modernus reiškinys – slemas.

Trečią kartą vyksiantis tarptautinis tapytojų pleneras, sukvietęs Ukrainos ir Latvijos tapytojus, šiemet įsikurs prie vandens. "Pradžia – žvejų kaimelis" leis tapytojams prisiliesti prie Kačerginės ištakų – mažo žvejų kaimelio. Plenerų iniciatorius dailininkas Gitas Markutis pakvies miestelio bendruomenę kurti drauge, nes daugeliui jų Nemunas yra šventa vieta, savo žuvingomis gelmėmis išmaitinusi kartų kartas. Dažnas kačerginietis didžiuojasi esantis senųjų Nemuno žvejų anūkas. Atviros tapytojų kūrybai bus ir jaukios Kačerginės daugiafunkcio centro erdvės.

"Vasarį pasitiksime parodą, skirtą 2020-iesiems – Tautodailės metams. Tautodailininkės Nijolės Rimkienės paroda "Karpiniai – mano pasaulis" pakvies bendruomenę priglusti prie subtilios kūrybos ištakų", – renginius vardijo L.Sinkevičienė.

Mažosios sostinės kalendoriuje – ir projekto draugų "Kaunas 2022" renginiai. Sausio 25-ąją į Liepų parką atkeliaus Artūro Morozovo, fotomenininko ir "Kaunas 2022" ambasadoriaus, mobilioji paroda. Birželį Kačerginėje įsikurs italų menininko Roberto Magro rezidencija, o rugpjūtį miestelio erdvėse pasklis šiuolaikinio scenos menų festivalio "Con Tempo" reginiai.

"Mažoji kultūros sostinė vartus atvers visoms amžiaus grupėms. Gegužės mėnesį Kačerginėje suplanuotas Kauno lėlių teatro gimtadienis, kurio metu vaikai galės patys kurti lėles ir vaidinti drauge su aktoriais. Atgims ir vasaros stovyklų tradicija. Visą savaitę mažieji dalyvaus lietuvių vaikų literatūros tėvo Prano Mašioto kūrybos laboratorijoje. Kauno rajono trečiokai bus pakviesti į "Barsukynės" poilsiavietę. Čia vyks mažosios kultūros sostinės kūrybiškumo sąskrydis "Gamtinėjam". Balandžio mėnesį jaunimą pakviesime į sveikatingumo – bėgimo – šventę "Pavykim pušynų vėją". Ji bus skirta 65-ajam Kauno rajono gimtadieniui", – pasakojo Kačerginės daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos organizatorė.