Vairuotojai nekantrauja, kada bus ištesėti pažadai ir valstybinės reikšmės kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kaunu bus išplatintas. Atrodo, kad greitai platesnio kelio nebus, nes gyventojai nenoriai perleidžia žemės sklypus, o ir finansavimo klausimai dar neišspręsti.

Dideli srautai

Magistraliniu A1 keliu nuolat juda dideli automobilių srautai. Skaičiuojama, kad praėjusių metų vidutinis paros intensyvumas ties Kaunu buvo didžiausias ir siekė per 50 tūkst. automobilių. Iš šio srauto per parą Kauną aplenkia ir beveik 5,5 tūkst. sunkvežimių.

Kelias Vilnius–Klaipėda yra ne tik valstybinės svarbos, kuriuo važiuoja tranzitinis transportas. Rytais ir vakarais juo į priemesčius skuba nemažai kauniečių. Čia susidaro nemažos eismo spūstys. Automobilių kelių direkcijos specialistai yra nutarę, kad šį kelio ruožą būtina rekonstruoti.

Bus šešios juostos

Pagal projektą numatoma rekonstruoti kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 95,52 iki 101,92 km. Čia jis turėtų būti išplatintas iki šešių eismo juostų. Šiuo metu yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Įgyvendinus rekonstrukcijos planus, automobilių pralaidumas ties Kaunu gerokai padidėtų.

Į numatytą ruožą įeina ir Alfonso Meškinio, dar vadinamas Kleboniškio tiltu. Ko gero, ši vieta bus brangiausia rekonstrukcijos dalis, nes čia reikės statyti du papildomus tiltus tam, kad galima būtų išplatinti kelią iki trijų juostų.

Planuose yra numatyta sutvarkyti ir išvažiavimo kellius į magistralinį kelią ir sankryžas. Specialistai pateikia ir siūlymus valstybinės reikšmės keliuose, kuriuose yra didelis srautas automobilių, atsisakyti vieno lygio sankryžų. Taip būtų padidintas eismo saugumas.

Neatiduoda žemės

Pasak Automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus atstovo Evaldo Tamariūno, platesnio kelio dar reikės palaukti, nes stringa žemės paėmimo procedūros.

"Šiuo metu parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Jis teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tikrinti, tvirtinti ir priimti sprendimus. Po to bus vykdomos žemės paėmimo procedūros", – pasakojo specialistas.

E.Tamariūno teigimu, kai suformavus reikalingą žemės sklypą, bus rengiamas techninis projektas. Kol kas sunku nuspėti, kada galėtų prasidėti realūs kelio rekonstrukcijos darbai, nes žmonės nėra linkę parduoti savo sklypus valstybės reikmėms. Pasitaiko, kad santykius pradeda nagrinėti teismai, nes žmonėms netinka siūloma rinkos kaina už jų sklypus.

Dėl to, kad dar nėra parengtas techninis projektas, negalima kalbėti ir apie rekonstrukcijos kainą. E.Tamariūnas pažymi, kad kol kas nėra aiškus ir finansavimo šaltinis. Tai patvirtina, kad kauniečiams ir pro Kauną važiuojantiems vairuotojams dar teks kurį laiką stovėti spūstyse.