Laimė – tai galimybė bendrauti su laimingais žmonėmis – įsitikinusi Ana. Neveltui kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena, pradedama rytine treniruote Kauno geležinkelio stotyje. Būtent čia dirba laimingiausi žmonės.

– Kaip manote, ar įmanoma laimė be kelionių?

– Manau, kad tikrai ne. Jeigu geriau pagalvoji, tai visas gyvenimas yra viena didelė įspūdinga kelionė. Atskirti laimės nuo keliavimo negalima, nes vienaip ar kitaip mes keliaujame – tik nebūtinai į kitą miestą ar šalį. Kelionė juk gali būti ir į patį save. Tad laimė, mano nuomone, yra itin glaudžiai susijusi su kelionėmis.

Visas gyvenimas yra viena didelė įspūdinga kelionė.

– Kas nuolat važinėjant traukiniais jums suteikia daugiausia laimės?

– Tikriausiai daugiausiai laimės mano darbe suteikia bendravimas ir laisvė būti savimi. Ilgai keliaujant tenka bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, tad natūralu, kad su kai kuriais jų užsimezga ryšys. Atrodo, tarsi bendraudamas savo dalelę atiduotum keleiviui, o jis, savo ruožtu, ją tau. Būtent ši nuoširdi komunikacija man suteikia daugiausiai džiaugsmo. Aišku, ne su kiekvienu keleiviu pavyksta užmegzti ryšį, tačiau kai tai pavyksta ir sutinki įdomų žmogų, su kuriuo gali smagiai pasišnekėti ir sužinoti ko nors naujo, būna labai malonu. Atvykus į stotį visuomet stebiu, ar keleiviai išlipo saugiai ir laimingai nuėjo savais keliais. Matau, kaip juos pasitinka artimieji ar mylimieji ir pati pralinksmėju – juk smagu, kai tavęs laukia. Dažnai dar kurį laiką pamąstau apie keleivius, ypač tuos, su kuriais teko daugiau pabendrauti – svarstau, ar jie laimingai grįžo namo, kaip jiems sekasi. Pastebiu – kai aplinkui matai laimingus žmones ir pats nejučiomis pralinksmėji. Tikrai pasitaiko situacijų, kai traukinyje stebėdama linksmus ir laimingus keleivius ir pati užsikrečiu laime. Užklupus blogai nuotaikai ar nesėkmingai dienai, pasikraunu energijos iš jų – mąstau, taip, šiandien tau blogai, bet rytoj bus geriau.

– Galbūt vasarą, kai daug smagiau keliauti, kauniečiai laimingesni?

– Taip, iš tikrųjų vasarą pastebiu daugiau laimingų keleivių. Tačiau negaliu teigti, kad jų trūksta šaltomis dienomis. Manau, kad gyvenimą mylinčiam ir trokštančiam kuo daugiau pažinti žmogui oro sąlygos nesutrukdys – jis gali būti laimingas netgi žvarbiausiomis dienomis.

– Daug važinėjate traukiniais, keliaujate. Kur pati jaučiatės laimingiausia?

– Laimingiausia jaučiuosi ten, kur esu laukiama ir reikalinga. Manau, kad kiekvienas žmogus jaučiasi laimingas būtent ten, kur gera jam ir jo artimiesiems. Tad laimės suteikia ne konkreti vieta, o ta aplinka, kurioje būni kartu su brangiausiais žmonėmis. Ši vieta gali keliauti kartu su tavimi ir vieną dieną būti vienur, o kitą – visai kitur.

– Ko reikia, kad Laimės diena būtų tikrai laiminga?

– Nedaug – tik daugiau laimingų žmonių ir nuoširdžių šypsenų.