Tačiau šiuo metu lipti ant užšalusių vandens telkinių pavojinga, nes ledas nėra pakankamai storas ir žmonės gali įlūžti.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti jaunuoliai su pačiūžomis, čiuožinėjantys ant Kalniečių parko tvenkinio. Vyras pasakojo, kad čiuožėjus stebėjo kelias dienas.

„Iš pradžių jaunuolių kompanija nuo ledo kastuvais nuvalė sniegą, pasidarė tarsi trasą, kurioje ir čiuožinėja. Pirmadienį mačiau, kaip jie smaginasi ir raižo pačiūžomis ledą. Antradienį pačiuožinėti nusprendė porelė. Kitame tvenkinio gale jaunimas ant ledo čiuožinėjo be pačiūžų. Tuo metu ant ledo buvo gal kokie septyni jaunuoliai. Pasidarė neramu, kad jie neįlūžtų“, – pastebėjimais dalijosi kaunietis Romas.

Skaitytojų nuotr.

Iš tiesų specialistai kol kad nerekomenduoja lipti ant ledo, nes šaltukas dar nebuvo labai didelis, todėl vanduo nespėjo užšalti tiek, kad būtų saugu.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovai nurodė, kad ledo storis dar yra per mažas, kad išlaikytų žmones ant ledo.

„Čiuožinėti reikėtų vadovaujantis sveiku protu, įvertinus daugelį dalykų. Juk dar net tokių šalčių nebuvo, kad būtų spėjęs susidaryti tvirtas ledo sluoksnis. Vienam žmogui išlaikyti reikia 7 cm storio ledo, kad išlaikytų kelis žmones, ledas turi būti ne plonesnis nei 12 cm“, – kada jau būtų saugu lipti ant ledo, nurodė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai.

Patarimai lipantiesiems ant ledo

Vos užšalus vandens telkiniams, prasideda ne tik žiemos pramogų paieškos. Vaikus vilioja žaidimai ant ledo, žvejai skuba spėti pasimėgauti poledine žūkle, bet kartu tyko ir pavojai. Lipti ar važiuoti ant neseniai užšalusio ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga.

Būtina žinoti, kuriose ledu padengtų vandens telkinių vietose tyko pavojai. Vanduo daug lėčiau užšąla ten, kur auga žolės, įkritę medžių šakų ar kitų daiktų, iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Tokiose vietose ledas būna trapus ir plonas. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais.

Tvirtas ledas visada mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas yra netvirtas. Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Vieną žmogų išlaiko 7 cm, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas. Pajutus, jog ledas linksta ar pradėjo traškėti, kad neįlūžtumėte, turite padidinti atramos į jį plotą, t.y. atsiremti į ledą rankomis ir gulint šliaužti į krantą.

Už bato ar kitoje greitai pasiekiamoje visuomet turėkite užsikišę ledo smigius. Jie padeda įsikabinti, jei ledas įlūžtų. Būtinai vilkėkite gelbėjimo liemenę su atšvaitais.

Ką daryti, jei įlūžote?

Svarbiausia – nepanikuokite, stenkitės išsilaikyti vandens paviršiuje. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją.

Įlūžęs ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, plačiai išskėtęs rankas – taip padidinsite atramos plotą. Pasistenkite kiek galima labiau krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos. Turint ledo smigius visas šis procesas kur kas pagreitėtų. Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, niekuomet nebandykite stotis – irkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik pasiekęs krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius drabužius.

Čiuožinėti reikėtų vadovaujantis sveiku protu, įvertinus daugelį dalykų.

Jei įlūžo kitas žmogus?

Veikti reikia greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Jei pastebėjote skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju.

Sakykite, kad skubate į pagalbą, kad pagalba jau atvyksta, taip truputį nuraminsite nelaimėlį, suteiksite jam jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje. Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus. Garsiai bendraudamas atkreipsite ir kitų galinčių padėti žmonių dėmesį.

Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite kokį plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galite įlūžti ir jūs pats.

Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, medžio šaką, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.