Daugiabučių renovacijos garvežį stumianti Aplinkos ministerija reklamuoja sienų šiltinimą, bet nutyli dažnai pačią efektyviausią šilumos taupymo priemonę: individualų šilumos reguliavimą ir apskaitą butuose. Tokia tyla ypač naudinga statybininkams ir šilumos tiekėjams.

Nori paramos – prasiskolink

Renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojų nežino, kad jų namui pilnas renovacijos paketas gali būti nereikalingas, o sąskaitas už šildymą įmanoma sumažinti perpus, investavus vos kelis tūkstančius litų. Renovaciją kuruojanti Aplinkos ministerija to neakcentuoja ir finansiškai paremia tik tuo atveju, jei gyventojai sutinka samdyti statybininkų brigadą ir klimpti į skolas.

"Šiuo metu naudojamas renovacijos modelis dažniausiai yra geras statybininkams ir šilumininkams. O kam blogas? Žmonėms", – įsitikinęs teisininkas Paulius Markevičius.

Sąskaitos sumažėjo perpus

Kaune, A.Mapu g. daugiabutyje, prieš penkerius metus buvo pakeisti langai, o prieš ketverius – iš dalies atnaujinta pastato šildymo sistema. Nauji įrengimai leidžia reguliuoti kiekvieno name stovinčio radiatoriaus temperatūrą. Visų butų gyventojai už šildymą moka tik tiek, kiek jie suvartoja. Suskaičiuota, kad šių dviejų pastato renovacijos žingsnių pakako tam, kad šilumos poreikis name sumažėtų 43 proc.

"Svetainėje būname retai, todėl jos be reikalo ir nešildome, o kituose kambariuose palaikome aukštesnę temperatūrą. Šilumos visai pakanka, o sutaupome dvigubai. Sutaupo net kaimynė, kuri pleškina tiek, kiek gali. Pas ją būti neįmanoma – per karšta, bet ir ji moka trečdaliu mažiau", – atnaujinta šildymo sistema džiaugėsi namo butų savininkus vienijančios bendrijos pirmininkė Marija Danutė Bžeskienė.

Trečią, paskutinį, žingsnį visiškos namo renovacijos link A.Mapu g. daugiabučio gyventojai žengė pernai, kai buvo baigtas pastato apšiltinimas. Šilumos sutaupymo efektas padidėjo dar 20 proc. Kai kuriems gyventojams investicija į patį brangiausią trečiąjį etapą pasirodė nereikalinga.

Valstybė remia ne visus

Specialistai sutaria, kad namo fasado apšildymas yra efektinga šilumos energijos taupymo priemonė, tačiau kai kuriais atvejais ji neapsimoka. Kur kas mažiau kainuojanti namo inžinerinių sistemų rekonstrukcija ekonomiškai yra naudingesnė. Tais atvejais, kai fasado apšiltinimo darbai neišvengiami, nebūtina pirmiausia griebtis jų. Langų pakeitimas ir dalies šildymo sistemos modernizacija duoda apčiuopiamą efektą, kuris leidžia taupiau gyventi iki visiškos namo renovacijos.

Tokiais trimis etapais – langai, šildymo sistema, fasadas – renovacija įsisiūbavo Lenkijoje. Visi etapai ten privalomi, nes papildo vienas kitą. O Lietuvoje vidurinis etapas – šildymo sistemos modernizavimas – kol kas nėra nei privalomas, nei skatinamas. Jei keisite langus, šildysite sienas ir stogą, 40 proc. išlaidų bus kompensuota, jei 40 proc. sumažės šilumos energijos suvartojimas. Jei šilumos energijos taupymą nusprendėte pradėti nuo šildymo sistemos renovacijos, valstybės garantuojamos adekvačios kompensacijos nesitikėkite. Pačiu geriausiu atveju gali būti kompensuota tik 15 proc. išlaidų.

Ignoruoja efektyvią priemonę

Daugiabučių renovaciją kuruojanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) nė nesidomi keliuose iš šiuo metu renovuojamų daugiabučių modernizuojama šildymo sistema. Aplinkos ministerijos įkurtai agentūrai svarbiausia, kad į 40 proc. statybos darbų kompensaciją pretenduojantys gyventojai po renovacijos pasiektų 40 proc. energijos sutaupymo efektyvumą. Žmonių lėšos jų nedomina.

"Kad būtų pasiektas toks efektyvumas, turi būti pakeisti langai, apšiltintos sienos ir stogas. Kažkoks kišimasis į šildymo sistemą vis tiek būna, bet dėl to apsisprendžia patys gyventojai", – pripažino BETA atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė.

"Tai nėra gerai. Rezultatai rodo, kad inžinerinių sistemų sutvarkymas duoda gerų rezultatų net netvarkant sienų", – teigė šilumos energijos ekspertas daktaras Vykintas Šuksteris.
Šiltos sienos pinigus taupo iki tam tikros ribos, nes neleidžia individualiai reguliuoti suvartojamos šilumos kiekio. Šilumos reguliavimo ir individualios apskaitos sistemos įdiegimas vienam 2–3 kambarių butui kainuoja iki trijų tūkst. litų ir leidžia sutaupyti 20–30 proc. šilumos energijos. Kai kuriais atvejais žmonėms išlaidos už šildymą sumažėjo net perpus.

Šilumos reguliavimo ir individuali apskaitos sistema šilumos energijos vartotojui neatpigina, tačiau į savo rankas tiekimo čiaupo kontrolę perėmę žmonės patys gali spręsti, kiek vartoti šilumos – užkertamas kelias nekontroliuojamai ir perteklinei šilumai tiekti. Panašūs sutaupymo mastai Lietuvoje buvo pastebėti tada, kai butuose buvo įrengti vandens skaitikliai.
"Taip yra, nes žmogus pradeda pats priimti sprendimus, kada ir kiek vartoti", – aiškino Informacinių ir ryšių technologijų įmones vienijančiai asociacijai INFOBALT priklausančios bendrovės Informatikos ir ryšių technologijų centro (IRTC) direktorius Gintautas Žaliauskas.

Spragos paliktos specialiai?

Specialistai vienbalsiai sutaria, kad šilumos reguliavimo ir individualios apskaitos priemonės – veiksmingos ir greitai atsiperkančios. Tačiau informacijos apie tai tenka ieškoti su žiburiu.
"Mano nuomone, tai padaryta specialiai, saugant seną energetikų monopolį. Kol nėra individualios apskaitos, namas šildomas neefektyviai, pereikvojama šilumos energija, o šilumos tiekėjui tai yra labai naudinga", – dėstė "Vilniaus energijos" galvos skausmu tapęs teisininkas, Vilniaus Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas P.Markevičius.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dievagojasi, kad šilumininkai renovacijos procesui nediriguoja, tačiau renovaciją prižiūrintys specialistai mosikuoja pasenusia šilumos tiekėjams naudinga metodika. Ji byloja, kad vienintelė panacėja nuo didelių sąskaitų už šildymą – namo išorės renovacija, o šildymo sistemos modernizacija beveik neduoda naudos.
"Išeina juokingi skaičiai. Pagal metodiką atrodo, kad modernizuoti šildymo sistemų net neapsimoka, nes tai teduoda 2 proc. šilumos energijos sutaupymą, o realiai nauda mažiausiai dešimt kartų didesnė", – pastebėjo G.Žaliauskas.

Leidimo renovuoti daugiabučio šildymo sistemą iki šiol neįmanoma gauti be šilumos tiekėjo sutikimo. Žinoma atvejų, kai jų keliami reikalavimai prisilenkia su sveiku protu.

"Jie nenori individualios apskaitos, – aiškino P.Markevičius. – Nuolat pasitaikantys trukdžiai yra parama ne tik šilumos tiekėjui, bet ir renovaciją atliekantiems statybininkams. Jiems užsiimti namo vidaus sistemomis – galvos skausmas. Lengviau pastatą apšiltinti putplasčiu, pasiimti milijoną ir išeiti."

Investicijos gali neatsipirkti

Daugeliu atveju, net ir visiškai renovavus daugiabutį, nesutaupioma  40 proc. energijos, nes formulės pritaikytos visiškai kiauriems namams, kurie neremontuoti nuo pastatymo. Tačiau beveik visi Lietuvos daugiabučių gyventojai jau yra padarę dalinę namo renovaciją: pasikeitę langus, duris, užsandarinę laiptines, rūsius. Prižiūrėtuose namuose gyvenantiems žmonėms visas renovacijos paketas gali būti nenaudingas, nes efekto jis duos nedaug, o kainuos beveik tiek pat kiek ir nugyvento namo gyventojams. Jiems sienų apšiltinimas gali niekada neatsipirkti. Aplinkos ministerija ir toliau žada 40 proc. kompensacijomis paremti tik tuos gyventojus, kurie aklai griebia visą renovacijos paketą ir krauna turtus statybininkams.

"Jeigu žmonės nenori daryti visiškos renovacijos, niekas netrukdo ją daryti savo lėšomis", – pareiškė V.Mazuronis.

Ministras, aišku, teisus: "savo lėšomis" niekas netrukdo. Tačiau kam tuomet trimituoti apie renovaciją, kurią vykdome "visi susidėję", jei nei tikrumo, kad rezultatas valstybės finansavimui gauti bus pasiektas, nei racionalių būdų, kaip užtikrinti geriausius savininko interesus atitinkančius sprendimus savo turtui tvarkyti, nėra? Juk žmonių kišenė nepapilnės, ilgiems dešimtmečiams sąskaitos liks tokios, kokios buvo, tik žmonių pinigų gavėjų gretos išaugs? Gal ministro panegirikos žiniasklaidoje apie pergalingą kovą su brakonieriais visuomenei kainuotų pigiau nei bergždžios kovos su šilumininkais ir eldoradą atradusiais statybininkais imitavimas?

V.Mazuronis: kompensacijos turi duoti naudą

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė esantis įsitikinęs, kad modernizuoti daugiabučių šildymo sistemas yra būtina, tačiau kompensacijų skyrimo principų jis inicijuoti neketina.

– Šildymo sistemos rekonstrukcija leidžia sutaupyti daug šilumos energijos, tačiau jei ji atliekama nešildant sienų, žmonės negali pretenduoti į 40 proc. dydžio kompensaciją. Ar tai nėra spraga? – dienraštis pasiteiravo V.Mazuronio.

– Nemanau. Renovacija tenkina dvigubą interesą: gyventojo ir valstybės. Kai skiriame 40 proc. dydžio kompensaciją, galime sakyti, kad mes visi susidedame ir investuojame tuos pinigus į kiekvieną butą. Investuojame gana didelę sumą, tad manau, kad už tai turime siekti atitinkamo rezultato. Jeigu jo nepasiekiame, neapsimoka ir investuoti. Visuomenė suinteresuota, kad renovacija padėtų sutaupyti  kuo daugiau šilumos energijos.

– Kai kuriais atvejais daugiabučiai nėra kiauri ir sienų šiltinti neapsimoka, užtenka renovuoti šildymo sistemą.

– Gyventojai turi apskaičiuoti, kas labiau apsimoka, ir turi teisę pasirinkti, kokius darbus padaryti. Mes, prisidedantys prie renovacijos, siekiame, kad renovacija duotų kuo daugiau naudos. Jeigu žmonės nenori daryti visiškos renovacijos, niekas netrukdo dalį jos daryti savo lėšomis.

– Kitose šalyse, atliekant namo renovaciją, tvarkyti šildymo sistemą yra privaloma, o Lietuvoje to nereikalaujama.

– Man atrodo, kad šildymo sistema turi būti atnaujinama. Manau, kad, to nepadarius, 40 proc. sutaupyti gali nepavykti. Šildymo sistemos renovacija turėtų būti pirmas padarytas darbas, o paskui – langai, stogas ir sienos.

– Daugiabučių šildymo sistemų atnaujinimas nenaudingas šilumos tiekėjams. Ar jie nedaro žygių, kad šildymo sistemų modernizacija nevyktų?

– Ministerijos durys atviros visiems, tačiau negirdėjau, kad kažkas kažkur vaikščiotų ir darytų kažkokį spaudimą. Jokių šilumos tiekėjams naudingų ir vartotojams nenaudingų sprendimų nebus.

– Ar ne šilumos tiekėjai skleidžia kalbas, kad šildymo sistemų modernizacija išbalansuoja tas sistemas?

– Daug kas priklauso nuo šildymo sistemos. Jeigu sistema dvivamzdė – viskas paprasčiau, jei ne – sudėtingiau, nes sistema jautresnė. Tokias kalbas esu girdėjęs. Manau, kad jos turi pagrindą, bet, mano žiniomis, tie sunkumai yra išsprendžiami ir panikai pasiduoti nereikia.