Kauno nacionaliniame dramos teatre šią savaitę publikos gėlės ir susižavėjimo šūksniai buvo skirti ne aktoriams, o 60-ąjį gimtadienį švenčiančiam ir parodą atidariusiam garsiam Kauno architektui Algimantui Kančui.

Brendo su teatru

Neatsitiktinai šventei pasirinkta tokia erdvė – A.Kančas yra Kauno nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos autorius. Jubiliatas vos spėjo glėbesčiuotis su jį sveikinančiais bičiuliais, kurie su dovanomis ir gėlėmis savo eilės pasveikinti architektą laukė per visą teatro fojė.

"Teatras šiandien pilnas pačių šviesiausių kultūros žmonių. Tokio parodos atidarymo, kad tiek gausiai žmonių būtų susirinkę, čia dar nėra buvę", – džiaugėsi Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.

Jis pastebėjo, kad nors A.Kančas tapo architektu, jo pirmieji žingsniai prasidėjo su teatru. "Visi žinote, kad A.Kančo senelis Juozas Grušas, mūsų didysis dramaturgas, jį mažytį vesdavosi į šitą didžiąją sceną ir vaikas kankindavosi žiūrėdamas, ką režisierius Jonas Jurašas išdarinėja su jo senelio pjesėmis", – juokėsi E.Stancikas.

Gyrė rekonstrukciją

A.Kančas netapo nei režisieriumi, nei aktoriumi, bet tiesiogiai prisidėjo prie Kauno nacionalinio dramos teatro atgimimo – parengė jo rekonstrukcijos projektą, už kurį dabar dėkoja ne tik teatro vadovas, bet ir čia kuriantys režisieriai bei aktoriai.

Kai trečiadienį fojė buvo švenčiamas A.Kančo jubiliejus, teatro scenoje savo naujausią spektaklį repetavo režisierius Gintaras Varnas. Pertraukęs repeticiją, teatralas atskubėjo asmeniškai pasveikinti architekto.

"Labiausiai jus sveikinu įvykdžius teatro rekonstrukciją ir priėmus puikius sprendimus, dėl kurių šis teatras dabar yra geriausias Lietuvoje. Siūlyčiau Nacionaliniam Kauno dramos teatrui nominuoti A.Kančą nacionalinei kultūros ir meno premijai už teatro rekonstrukciją", – pareiškė G.Varnas.

Prisiminė pradžią

A.Kančo pasveikinti atvyko ir vienas artimiausių jo draugų architektas Algirdas Kaušpėdas, prisiminęs jų pirmo susitikimo istoriją.
"Pradėjome kartu dirbti Miesto statybos ir projektavimo institute. Prisimenu, ateina jis pas mane į kambarį – jaunuolis su raudonomis kelnėmis. Iš karto matosi, kad neformalus bičas. Ir man jis iš karto patiko. Susidraugavome, leidome laiką kartu ir darbe, ir po darbo", – pasakojo A.Kaušpėdas, savo draugą meiliai vadindamas Algeliu.

Iš bičiulių draugystės atsirado ir Jaunųjų architektų sekcija (JAS), kuri, anot A.Kaušpėdo, atnešė daug gyvumo į architektūros ir meno gyvenimą Kaune: "Ta aštuntąjį dešimtmetį tarp architektų atsiradusi draugystė su tiek daug šilumos ir kūrybos, manau, išliko iki šiol."

Gyvenimas ne rožėmis klotas

Vertindamas savo kolegos kūrybą, A.Kaušpėdas pabrėžė du dalykus, kurie yra svarbūs architektūroje: jokių kompromisų ir kuo daugiau globalizacijos, kuri suteikia kūrybai savitumo.

"Nežinau, ar dar yra tokia grupė, kuri tiek daug keliavo, tiek daug matė, tiek daug idėjų vežė po kruopelytę, kol iš viso to sulipdė savo stilių. Visumoje tai yra labai aukšta architektūrinė kokybė, kurią mes visi pastebime, čia vaikščiodami pavydime ir džiaugiamės", – gėrėjosi A.Kaušpėdas.

Įvertinęs A.Kančą kaip profesionalą, jis teigė negalintis nekalbėti apie draugą kaip žmogų, kuris yra toks geranoriškas ir visada besišypsantis, nors jo gyvenimas nebuvo ir nėra rožėmis klotas.

"Yra Kaune dar tos senos kultūros žmonių, kurie išlaiko savo šviesą ir šviečia mums visiems. Ačiū tau, Algi, kad tu esi", – dėkojo architekto bičiulis, čia pat atidaręs ir paslaptingą dėžę su dovana – medine kauke iš Liberijos.
"Jo ūsai labai panašūs į tavo, todėl ir išrinkome šią kaukę tau", – juokėsi bičiulis.

Laukė ilgesnių plaukų

Kukliai sveikinimus išklausęs jubiliatas užsiminė, kad paroda turėjo būti atidaryta pusmečiu anksčiau, tačiau pavyko tik dabar.
"Turėjo ataugti plaukai, kitaip negalėjau daryti. Šeima kaip tik nustatė, kad yra geras ilgis ir su Dievo palaiminimu paroda įvyko", – džiaugėsi architektas.

Jis dėkojo savo studijos kolegoms, be kurių visi šie darbai nebūtų padaryti. "Aišku, didelis dėkui žmonai, kad ji tokia kantri. Jūs visi esate bičiuliai", – sakė A.Kančas ir pabrėžė, kad ir užsakovai, iš pradžių visai nepažįstami, vėliau tampa geriausiais draugais.

Kauno architektas iš esmės ir prigimties

Dr.Jūratė Tutlytė, vertindama architekto Algimanto Kančo kūrybą, teigia, kad A.Kančas yra antrosios architektų kartos atstovas, kuriam būdingi drąsesni, laisvesni kūrybiniai ieškojimai ir eksperimentai: "Šios kartos atstovai, kurių dauguma čia ir susirinko, suformavo stipriąsias architektūros gildijos pozicijas Kaune, kurios ir šiandien diktuoja tam tikrą architektūrinės kultūros toną. Sakyčiau, kad iš esmės ir iš prigimties A.Kančas yra Kauno architektas. Jį gerbti turėtume dėl tarpukario modernistinės architektūros tasos šiuolaikinėje tonacijoje, už kontekstualumą ir konceptualumą, už talentą ir drąsą, meistrystę ir sveiko proto balansą. Jo architektūra ir pastatai gyvena savo gyvenimą, veikia, funkcionuoja, čia vyksta gyvenimas. Įdomu ar daugelis miestiečių pamąsto, kiek daug net strategiškai svarbių miesto erdvių yra suformuota Algimanto ir jo studijos."

Tarp A.Kančo ir jo studijos žymiausių darbų Kaune yra: įmonės "Kraft Foods Lietuva" administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas, gyvenamasis kvartalas Fredos miestelis, restoranai "Miesto sodas", "Avilys", "Šnekutis", "Medūza", Šv. Kazimiero bažnyčia, Gerojo Ganytojo bažnyčia ir parapijos salė, ISM tarptautinė aukštoji mokykla, automobilių salonas "Sostena", "Akropolis" (su G.Jurevičiaus studija), Kauno nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija.

"Tikiu, kad architektūroje svarbiausia ne pati forma, o tarnystė gyvenimui ir jo turtinimas. Ne visiems tai pavyksta, o Algimantas gali džiaugtis, kad pastatai gyvena tokį aktyvų gyvenimą", – teigė J.Tutlytė.