Atvyko paprasto tyrimo

Artimieji sutartinai tikina, kad senolė buvo nualinta tik ją atvežus į ligoninę, tačiau medikai savo klaidų neįžvelgia.

Paskutinę gegužės dieną į Kauno klinikas atvežtai marijampolietei šis vizitas tapo košmaro pradžia. Kaip teigia moters artimieji, savo kojomis iki gydymo įstaigos pati atėjusi močiutė paskutines savo gyvenimo dienas leido patirdama didžiules kančias, kol galiausiai mirė pakirsta onkologinės ligos.

"Močiutei dėl senyvo amžiaus reikėjo atlikti biopsiją (paimti ir ištirti audinio gabalėlį – aut. past.). Joks gydytojas iki tol nebuvo jai diagnozavęs vėžio, tačiau galvojome, kad tyrimas tikrai reikalingas, o medikai Kaune tinkamai atlieka savo darbą. Deja, klydome", – gegužės 31 d. įvykius atsimena Vilniuje gyvenanti Stasės anūkė Grita Ingelevičienė.

S.Dūdienė su sūnumi Vytautu gyveno Marijampolėje. Atvykus į Kauno klinikas artimiesiems buvo pasakyta, kad močiutei biopsijos atlikti negalima dėl kraujo sudėties, visų pirma reikia ją normalizuoti.

"Labai nenorėdama močiutė liko Kauno klinikose, buvo paguldyta į Gastroenterologijos skyrių. Tačiau baisiausia buvo ateityje", – drebančiu balsu su žurnalistais kalbėjo Grita.

Šokiravo seselės elgesys

Praėjus keturioms dienoms, kurių metu Stasei į kairės kojos šlaunį buvo leidžiami vaistai, prasidėjo, artimųjų žodžiais kalbant, tikras košmaras.

"Pirmiausia mane apstulbino vis besikeičiančių gydytojų rezidentų ir močiutę prižiūrėjusios seselės elgesys. Kadangi iš Vilniaus kasdien atvažiuoti negaliu, vis skambindavau pasiteirauti apie močiutės būklę. Kartą man pasakė: jei taip dažnai skambinėsiu ir, liaudiškai kalbant, kelsiu šumą, man telefonu iš viso nieko nesakys", – piktinosi moteris, kuri kartu su tėvu Vytautu buvo įtraukti į sąrašą žmonių, besirūpinančių Stase.

Nuo leidžiamų vaistų ligonei susidarė didžiulė hematoma (liaudiškai dar vadinama mėlyne), o netrūkus – ir pūlinys.

"Močiutė silpo akyse, palatoje drauge su ja buvę žmonės mums pasakojo, kad ji visiškai nebevalgė, kentė didelius skausmus", – išgyvenimais dalijosi Gritė.

S. Dūdienės koja susidarius hematomai/Asmeninio archyvo nuotr.

Dėl susidarusių komplikacijų S.Dūdienę teko operuoti – pirmą kartą ant chirurginio stalo ji atsigulė birželio 15 d.

"Po operacijos močiutė šiek tiek atsigavo, raminau ją, kad galbūt baisiausia jau praeityje. Ji ir pati jau buvo kiek geresnės nuotaikos. Tačiau tik dieną. Vėliau vėl prasidėjo baisūs skausmai ir galiausiai močiutė kojos nebevaldė visai", – toliau dėstė moteris.

Kartą man pasakė: jei taip dažnai skambinėsiu ir, liaudiškai kalbant, kelsiu šumą, man telefonu iš viso nieko nesakys.

G.Ingelevičienė prisimena, kad vaizdas, kai ji nuvyko aplankyti mylimą giminaitę, šokiravo.

"Iš rankų išmečiau visus turėtus pirkinius. Močiutė skausmo perkreiptu veidu žiūrėjo į mane. Ji buvo beveik gyvas lavonas", – ašarų pokalbio metu nesuvaldė Gritė.

Nieko nelaukdama moteris ėjo pasikalbėti su Gastroenterologijos klinikos gydytoju Juozu Kupčinsku. Pokalbio metu medikas pripažino, kad ligonės būklė – prasta: "Neneigiame, kad pacientės būklė tikrai nėra gera, mes dėl to nesiginčijame."

Pokalbio metu gydytojas pasakojo, kad Stasės kraujo krešumas nebuvo tinkamas atlikti biopsijai, kadangi ji iki atvykimo vartojo kraujo skystinamuosius vaistus. Tam, gydytojo žodžiais kalbant, pacientei buvo leidžiami vaistai, kurie krešumą atkuria.

"Leidžiant vaistus gali kilti komplikacijų. Greičiausiai vaistų leidimo vietoje susidarė nedidelis infekcijos židinys, pakraujavo, buvo pažeista šalia esanti kraujagyslė. Tikrai nebuvo taip, kad leidome netinkamus vaistus", – anūkei kalbėjo J.Kupčinskas.

Reta komplikacija

Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas patvirtino, kad pacientei S.Dūdienei leidžiant vaistus išsivystė komplikacija.

"Vaistai buvo leidžiami į raumenis, kur kraujagyslių nematyti. Hematomos simptomai pasirodo tik vėliau. Tai retai pasitaikanti komplikacija", – paklaustas apie galimas priežastis, sakė jis.

Gydytojas ramino, kad apie kojos amputaciją jokios kalbos nėra.

Po pirmosios operacijos praėjus šešioms dienoms, birželio 21 d., S.Dūdienė buvo operuota antrą kartą. Tuomet, žurnalistams pradėjus domėtis šia tema, močiutė buvo perkelta į Chirurgijos skyrių.

"Čia gydymas visai kitoks, seselės elgiasi nepalyginti geriau, suteikiama visa reikalinga pagalba", – praėjus kelioms dienoms po perkėlimo "Kauno dienai" sakė pacientės artimieji.

Po patirtų močiutės išgyvenimų ir įtardami, kad Gastroenterologijos skyriuje ji buvo gydoma netinkamai, S.Dūdienės artimieji kreipėsi į Kauno klinikų vadovybę, prašydami ištirti atsakingų asmenų veiksmus.

Iš karto po šios istorijos pasirodymo viešoje erdvėje Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Audickaitė išplatino viešą pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad pacientės būklė stabili, jai teikiama visa reikiama pagalba.

"Esant artimųjų skundui, Kauno klinikose bus sudaryta šio atvejo komisija, kuri numatyta tvarka įvertins įvykį ir pateiks išvadas", – rašė E.Audickaitė.

Komisija tikrai buvo sudaryta, o pirmosios išvados S.Dūdienės šeimą pasiekė praėjus septyniolikai dienų. G.Ingelevičienė prašė ištirti, ar močiutei nuo pat pradžių buvo skirtas tinkamas gydymas. Taip pat buvo akcentuota, kad prašoma apsvarstyti jau minėtos seselės, leidusios vaistus, elgesį.

Savo aplaidumo neįžvelgia

Liepos 16 d. artimiesiems atsiųstose išvadose, kurias pasirašė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis, rašoma: "Pacientė dėl atsiradusių židininių pakitimų kepenyse, įtariant onkologinį susirgimą, planine tvarka buvo paguldyta į Gastroenterologijos skyrių kepenų židinio biopsijai. Medicinos dokumentų duomenimis, pacientė serga lėtiniu paširdžių virpėjimu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, mieliodisplastiniu sindromu, sunkiai vaikštanti."

Toliau išvadose nurodoma, kodėl biopsijos jai atlikti nebuvo galima: "Kadangi pacientės kraujavimo rizika dėl individualių rizikos veiksnių ir gretutinių ligų buvo didesnė, prieš numatomą planinę kepenų biopsiją ji buvo ruošta koreguojant gretutinių ligų gydymą – buvo normalizuoti kraujo krešumo rodikliai."

Tokios išvados, Gritos žodžiais kalbant, lengvai šokiravo.

"Aš prašiau ištirti, kodėl močiutei buvo perdurta kraujagyslė, ar ja buvo tinkamai rūpinamasi, o sulaukiau nurašyto jos ligų sąrašo. Galvoje sukosi tik viena mintis: medikai iš mūsų tyčiojasi", – sakė ligonės anūkė ir piktinosi, kad komisija nenustatė jokio medikų aplaidumo.

Moteris stebėjosi, lyg hematoma, dvi kojos operacijos, kurios močiutę nualino, ir onkologinė liga išsivystė be priežasties ir žaibiškai.

"Medikai neįžvelgė jokio savo aplaidumo, nors patys sakė, kad leidžiant vaistus atsirado reta komplikacija. Ar tai neįrodo, kad kažkas buvo padaryta ne taip? Kodėl medikai nepripažįsta to, kas akivaizdu?" – retoriniais klausimais išvadas dienraščiui komentavo moteris.

Ji užsiminė ir apie tai, kad prašymas nustatyti, ar Gastroenterologijos skyriaus seselė tinkamai elgėsi, kažkodėl liko pamirštas.

"Gavusi išvadas nuvykau į Klinikas, pasakiau medikams, kad apie močiutės ligas galiu pasiskaityti jos ligos istorijoje, o į esminius klausimus taip ir liko neatsakyta. Jie man žadėjo atlikti tyrimą ir dėl seselės elgesio", – tolesnius savo veiksmus pasakojo Grita.

Artimiesiems ieškant teisingumo, močiutė kasdien silpo vis labiau.

"Nusiteikėme blogiausiam ir su skausmu širdyje susitaikėme, kad mūsų mylima močiutė iš lėto iškeliauja iš šio pasaulio", – su ašaromis akyse kalbėjo anūkė.

S. Dūdienė Kauno klinikose/Asmeninio archyvo nuotr.

Mokys, kaip elgtis

Rugpjūčio 2 d. artimieji sulaukė dar vieno rašto, kurį pasirašė Gastroenterologijos klinikos gydytojas Gediminas Kiudelis. Jame pateiktos išvados dėl jau minėtos seselės elgesio.

"Posėdžio metu buvo informuota apie jūsų išsakytus nusiskundimus pacientės palatos bendrosios praktikos slaugytojos darbu ir bendravimu su pacientais bei jų artimaisiais. Buvo išklausyti ir jūsų minėtos bendrosios praktikos slaugytojos paaiškinimai. Nutarta pakartotinai atkreipti Gastroenterologijos klinikos darbuotojų dėmesį į pacientų priežiūros ir slaugos tvarką, etikos ir deontologijos principus bendraujant su pacientų artimaisiais, papildomai organizuojant darbuotojų mokymus šiais klausimais", – rašoma artimiesiems atsiųstame rašte.

S.Dūdienės artimieji viliasi, kad seselė padarys tinkamas išvadas, tačiau, jų žodžiais kalbant, ir čia nebuvo atvirai pripažįstama, kad slaugytoja elgėsi netinkamai.

"Gavusi šį raštą supratau, kad šios įstaigos atstovams pripažinti padarytas klaidas yra misija neįmanoma", – komentavo ligonės anūkė.

"Kauno dienai" susisiekus su Kauno klinikų atstovais ir paprašius pakomentuoti S.Dūdienės gydymą, Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė į klausimą, kas kaltas dėl pacientei atsiradusios hematomos, taip ir neatsakė. Taip pat neatsakė ir į klausimą, ar dvi kojos operacijos kaip nors paveikė močiutės būklę.

Atstovė atsakė, kodėl S.Dūdienė, atvežta į ligoninę, iš pradžių buvo gydoma Gastroenterologijos skyriuje, o po žiniasklaidoje aprašytos istorijos perkelta į kitur. Kaip jau minėta artimiesiems pateiktose išvadose, tai lėmė įtarimai dėl navikinio proceso diagnozės. Atsakymuose teigiama, kad šis sprendimas buvo priimtas pagal gydymo poreikius.

K.Vaikšnoraitė dienraščiui atsiųstame rašte paminėjo, kad komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp skyriaus darbuotojų elgesio ir hematomos atsiradimo.

Į klausimą, kokia S.Dūdienės būklė šiuo metu, dar penktadienį gavome tokį atsakymą: "Šiuo metu pacientės būklė stabili, gydymas tęsiamas."

Nepraėjus ne parai stabilios būklės ligonė iškeliavo anapilin.