Praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvusių žmonių skaičius gerokai sumažėjo. Nepaisant to, jis lieka vienas didžiausių visoje ES, o keliuose sužeistų žmonių skaičius Lietuvoje net paaugo. Specialistai tikisi, kad padėtį padės pagerinti pažeidėjų tramdymo priemonės.
Daugėjo nukentėjusiųjų
ES vidutiniškai 1 mln. gyventojų tenka apie 50 žuvusiųjų. Lietuvoje, vertinant praėjusių metų statistiką, – 83. Daugiausia eismo įvykiuose nukenčia pėstieji (81) ir vairuotojai (80). Trečioje vietoje pagal žuvusiųjų skaičių – keleiviai. Praėjusiais metais eismo tragedijos pasiglemžė net 56 keleivių gyvybes.
Pernai išaugo sužeistų transporto priemonių vairuotojų (nuo 1 148 prieš dvejus metus iki 1 209 pernai) ir keleivių (nuo 1 208 iki 1 238) skaičius. Tokios pačios tendencijos ir Kauno apskrityje. 2015 m. žuvusiųjų eismo įvykiuose Kauno regione skaičius sumažėjo 26 proc., eismo įvykių padaugėjo kone 9 proc., o sužeistųjų skaičius išaugo net 17 proc. Šis rodiklis didžiausias visoje Lietuvoje. Sužeistųjų skaičius taip pat augo Alytaus (10,5 proc.) ir Vilniaus (2,3 proc.) apskrityse. Lyginant žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius miesto gatvėse bei užmiesčio keliuose, galima teigti, kad žūstančiųjų miesto gatvėse skaičius sudaro apie trečdalį visų žuvusiųjų, tačiau miestuose daugiau žmonių sužalojama. Į šį rodiklį galima žvelgti dvejopai. Iš vienos pusės, išaugęs sužeistųjų skaičius leidžia galvoti, kad žmonių gyvybės išsaugotos, tačiau mes nežinome, kiek rimtas traumas patyrė avarijų dalyviai ir ar už jų išsaugotas gyvybes neturime dėkoti medikams. "Tarp žuvusiojo ir sužeistojo eismo įvykyje yra labai plonas siūlelis", – teigė parlamentaras, buvęs lenktynininkas Stasys Brundza.
Atšvaitai – kišenėse
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas tvirtina, kad išaugusį sužeistųjų eismo įvykiuose skaičių lėmė ir Kauno geografinė situacija. "Kaunas yra centrinis Lietuvos transporto mazgas. Čia susikerta itin daug kelių, kuriais važiuoja ne tik Kauno ar jo apskrities gyventojai, tačiau ir atvažiavusieji iš kitų miestų arba šalių. Be to, aplink Kauną itin daug kelių, kuriuose leistinas didžiausias greitis šalyje, todėl neretai, manau, avarijų priežastimi tampa vairuotojų nesugebėjimas greitai persiorientuoti", – sakė pareigūnas.
Jis pripažino, kad, nepaisant visų policijos pastangų, labai nuviliantys lapkričio duomenys. Praėjusiais metais, lyginant su 2014-aisiais, per lapkritį Kauno apskrityje žuvo net 3,25 karto daugiau žmonių (2014 m. – 4, o 2015 m. – 13 žmonių).
"Remdamiesi praėjusių metų patirtimi rudenį itin suintensyvinome pažeidimų kontrolę, vykdėme ir ne vieną prevencinę akciją, tačiau, gaila, tai nepadėjo. Mes suskaičiavome, kad per kelis rudens mėnesius kauniečiams išdalijome apie 8 000 atšvaitų", – vardijo Kauno kelių policijos valdybos vadovas. Jis tvirtino, kad ne vienas žuvusysis turėjo su savimi atšvaitą, tačiau jo nesegėjo, o nešėsi rankinėje ar kišenėje.
"Prisimenu ir žuvusįjį pėstyjį kelyje "Via Baltica". Žmogus ėjo keliu pasišviesdamas žibintuvėliu, tačiau, regis, pasidarė šalta rankoms ir tuo metu, kai jis bandė jas susišildyti kišenėse, ir buvo partrenktas automobilio", – skaudžia istorija pasidalijo pareigūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad vis dar tebesitęsiant ilgam tamsiajam paros laikui, reikia nepamiršti, jog žingsniuodami keliu pėstieji turi būti gerai matomi.
Rekonstrukcijos nepadėjo
Regis, ir rekonstruotos Kauno gatvės eismo saugumo situacijos mieste nepagerino. "Įskaitinių eismo įvykių skaičius išaugo 13 proc. Pavyzdžiui, Raudondvario plente dėl jo būklės anksčiau vairuotojai greičio neviršydavo, nes tiesiog to nebūdavo įmanoma padaryti. Vos tik kelias tapo lygus, pareigūnams teko suintensyvinti greičio kontrolę. Buvo pradėta fiksuoti ir daugiau KET pažeidimų", – teigė D.Česnauskas. Panaši situacija ir kitose atnaujintose laikinosios sostinės gatvėse.
"Šiais metais daug dėmesio skirsime visuomenei šviesti. Norime parodyti, koks yra materialinis nuostolis, kai kelyje žūsta žmogus. Gal tai ir skamba kažkiek ciniškai, tačiau atrodo, kad pastaruoju metu tai pagrindinis matas, kuriuo viskas skaičiuojama", – apie prasidėjusių metų planus pasakojo pašnekovas. Pareigūnas teigia, kad daug dėmesio šiemet bus skiriama ir greičio viršijimo prevencijai bei neblaiviems vairuotojams.
Sudarė žemėlapį
Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis "Kauno dienai" pasakojo, kad šiemet Kaune eismo saugumo klausimai turėtų būti sprendžiami iš esmės, nes praėjusių metų pabaigoje Kelių ir transporto tyrimų institutas savivaldybės užsakymu sudarė Kauno juodųjų dėmių žemėlapį, kuriame nustatytos net 66 eismo saugumui pavojingos vietos – 36 sankryžos ir 30 gatvių atkarpų. Juodąja dėme laikoma tokia kelio atkarpa, kurioje per ketverius metus įvyko keturi eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Per pastaruosius ketverius metus daugiausia eismo nelaimių įvyko Savanorių ir Pramonės prospektuose, A.Mickevičiaus ir Kęstučio, K.Baršausko ir Pašilės gatvių sankryžose.
R.Mikaitis teigė, kad viena didžiausių bėdų Kauno mieste yra perėjos, kurios jau nebeatitinka Susisiekimo ministerijos parengtų Perėjų įrengimo rekomendacijų. "Mieste yra apie 150 perėjų, kurios įrengtos keturių eismo juostų ar net platesnėse gatvėse. Norėdami, kad jos būtų saugios, turėtume įrengti viadukus, požemines perėjas arba statyti šviesoforus, tačiau tokie statiniai pareikalautų didžiulių lėšų iš miesto biudžeto", – kalbėjo pašnekovas.
Pasak R.Mikaičio, eismo saugumo klausimai neturėtų būti palikti spręsti vien tik miestų savivaldybėms. "Negalima perėjoms valstybinės reikšmės keliuose kelti vienokius reikalavimus, o perėjoms miestuose – kitokius. Jie turi būti suvienodinti", – sakė politikas.
Problema – seni automobiliai
Pasak buvusio lenktynininko S.Brundzos, situacija nesikeis, kol šalies valdžios institucijos nepriims strategijos, kaip turi būti atnaujintas šalies automobilių parkas. "Šalyse, kurių keliais rieda daugiau naujų automobilių, žuvusiųjų skaičius gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Kuo naujesnis automobilis, tuo daugiau jame yra įdiegta saugumo priemonių. Automobilių gamintojai investuoja į vis naujesnes ir pažangesnes technologijas, kurios net ir gana skaudžiuose eismo įvykiuose padeda išsaugoti vairuotojų bei automobilių keleivių gyvybes. Mes kalbame ne tik apie saugos oro pagalves, stabdžių antiblokavimo ar traukos ir stabilumo kontrolės sistemas. Dabar automobiliai sugeba patys palaikyti saugų atstumą, fiksuoti staiga atsiradusias kliūtis kelyje ir panašiai", – naujausias saugumo technologijas vardijo automobilininkas.
Neseniai paskelbto Autoplius.lt barometro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užfiksuota beveik 365 tūkst. automobilių sandorių ir tik 19,4 tūkst. jų sudarė naujų automobilių įsigijimas. Populiariausi automobiliai – 10–15 metų senumo.
Blogiausia, pasak S.Brundzos, kad niekas nekontroliuoja, kokios būklės automobiliai pasiekia Lietuvą. "Ne kartą esu matęs, kai automobilvežiu atvežami sumaitoti automobiliai, kurie "atkalami" ir parduodami Lietuvoje kaip techniškai tvarkingi. Kol tokie frankenšteinai važinės Lietuvos keliais, negalime tikėtis, kad eismo saugumo situacija šalyje kardinaliai keisis", – svarstė buvęs lenktynininkas.
Tikėtasi, kad situaciją pakeis patvirtintos nuostatos, jog automobilio pardavėjas transporto pirkimo–pardavimo sutartyje turi nurodyti ne tik automobilio gedimus, bet ir eismo įvykius, į kuriuos automobilis buvo patekęs, tačiau ši sistema veikia tik iš dalies. Kone visi automobilius iš užsienio į Lietuvą gabenantys prekiautojai duomenų apie save sutartyse nepateikia, o pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma tarp buvusio automobilio savininko užsienyje ir pirkėjo Lietuvoje, tad tikėtis, jog bus aiški atvežto į Lietuvą automobilio istorija taip pat sunku.
Žudo ir greitis
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, vertindamas praėjusių metų eismo įvykių statistiką, buvo nusiteikęs optimistiškiau. "Kažkodėl mes esame įpratę visada ieškoti blogiausių pusių, o teigiamų pokyčių net nesistengiame įžvelgti. Reikėtų pasidžiaugti, kad 2015 m. žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per visus nepriklausomybės metus. Pavyzdžiui, dėl savo kaltės nežuvo nė vienas vaikas (iki 18 metų)", – sakė viceministras. Jis pasidžiaugė, kad auganti eismo dalyvių karta yra atsakingesnė ir moka saugiau elgtis keliuose.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad opiausia šalies problema – neblaivūs vairuotojai, pėstieji ir dviratininkai. "Šioje situacijoje norėtųsi, kad neblaiviems eismo dalyviams visuomenė būtų nepakantesnė. Galvodami apie savo ir kitų eismo dalyvių saugumą, neturėtume leisti neblaiviam asmeniui atsidurti eisme", – svarstė S.Girdauskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis atkreipė dėmesį, kad pagrindinė visų eismo įvykių priežastis – greičio viršijimas ir saugaus greičio nepasirinkimas esant sudėtingoms eismo sąlygoms. Pavyzdžiui, Kaune praėjusiais metais buvo nustatyta net 24 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų.
"Greičio viršijimas tikrai yra problema, nors ir čia situacija keičiasi. Pastaruoju metu policijos pareigūnai itin suintensyvino greičio kontrolę, šalies keliuose taip pat daugėja ir greičio matavimo priemonių, kurios ne tik matuoja transporto priemonių greitį viename taške, tačiau buvo pradėtas fiksuoti ir vidutinis transporto priemonių greitis kelio atkarpoje", – apie įdiegtas inžinerines priemones pasakojo S.Girdauskas.
Vis dėlto buvusio lenktynininko nuomone siekiamybe turėtų būti pačių vairuotojų sąmoningumas ir suvokimas, kad reikia rinktis leistiną bei saugų greitį, nes tik taip važiuodamas pasieksi kelionės tikslą.
"Manau, kad dauguma vairuojančiųjų nėra piktybiniai greičio viršytojai. Gaila, bet jie nesuvokia, koks pavojingas gali būti greitis, todėl jiems tenka mokytis iš savo, o ne iš kitų klaidų", – sakė viceministras.
Nauji matuokliai pasiteisino
E.Skrodenis teigė, kad praėjusiais metais Lietuvoje įrengti pirmieji sektoriniai greičio matuokliai davė norimų rezultatų. Jau pirmosiomis greičio matuoklių veikimo savaitėmis greičio viršijimo atvejų pavyko sumažinti mažiausiai dešimt kartų. LAKD vadovas žada, kad tokių kelio atkarpų, kur bus matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis, Lietuvoje daugės. "Pasakyti, kur konkrečiai bus diegiamos tokios greičio matavimo priemonės dar negaliu, nes kaip tik dabar nagrinėjama situacija keliuose ir po mėnesio turėtų paaiškėti, kur ir kokius greičio matuoklius statysime", – pasakojo E.Skrodenis.
Teigiama, kad sektorinių matuoklių eksploatacija pigesnė maždaug dešimt kartų. Pagal 2009 m. pasirašytą sutartį, už 139 stacionarių greičio matuoklių bei 11 mobilių įrenginių priežiūrą, eksploatavimą bei atnaujinimą, valymą ir pačius greičio matuoklius LAKD moka apie 1,2 mln. eurų metinį mokestį. Sutartis pasirašyta iki 2019 m., tad už teikiamas paslaugas bus sumokėta apie 12 mln. eurų. Nors pagrindinis matuoklių tikslas – didinti eismo saugumą, jie kasmet papildo ir valstybės biudžetą. Vidutiniškai kasmet greičio matuokliais užfiksuoti greičio viršytojai sulaukia baudų už 5 mln. eurų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasiekia apie 3,5 mln. eurų kasmet. Beje, vairuotojai neturėtų galvoti, kad pereinant prie sektorinių greičio matuoklių greičio pažeidimų nefiksuos taškiniai greičio matuokliai. Jie taip pat veiks. Policijos pareigūnai tvirtina, kad kasmet tam tikras skaičius matuoklių perkeliami į kitas vietas, dalis matuoklių persukami į priešingą pusę ir fiksuojami kitos eismo pusės dalyviai.
Greitį ne tik mažins
Investuojama bus ne tik į greičio kontrolę. Važinėjantys keliu Vilnius–Kaunas sulauks ir džiugių žinių – čia bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu. "Ketiname įdiegti sistemą, kuri fiksuos besikeičiančias eismo sąlygas ir dangos sukibimo koeficiento pokytį. Jeigu sistema matys, kad kelio danga sausa ir sukibimas su ja geras, elektroniniuose kelio ženkluose rodomas maksimalus leistinas greitis bus 130 km/val., jeigu kelio danga prastės, leistinas greitis bus mažinamas", – apie laukiančias naujoves pasakojo E.Skrodenis.
Panaši sistema bus diegiama ir automagistralės atkarpoje Kaunas–Klaipėda. Čia ties Antkopčio gyvenviete yra vieno lygio apsisukimas, ties kuriuo visi vairuotojai, nepaisant to, ar yra apsisukančių automobilių ar ne, priversti mažinti greitį. Naujoji sistema fiksuos, ar yra apsisukantys automobilis ir atitinkamai perspės vairuotojus mažinti greitį, jei tokio automobilio nebus, greitis nebus mažinamas.
"Automobilių gamintojai į naujas transporto priemones diegia daug naujų technologijų – sistemas, perspėjančias dėl nukrypimo nuo eismo juostų, padedančias vairuotojams orientuotis tamsoje. Norime, kad ir inžinerinės priemonės Lietuvos keliuose būtų kuo naujesnės, jog vairuotojams kelionės taptų patogesnės ir lengvesnės", – teigė E.Skrodenis.
Technologijomis pareigūnų nepakeisime
Kalbant apie eismo saugumą, iš tų, kurie turėtų juo rūpintis, lūpų dažnai skamba žodis "sąmoningumas". Raginama ugdyti visų sąmoningumą – ir tų, kurie viršija leistiną greitį, ir tų, kurie prie vairo drįsta sėsti neblaivūs. Sąmoningumą reikia didinti ir tiems, kurie net neturi transporto priemonės, o tiesiog vaikštinėja greta jų arba šokinėja prieš jas. Ar žodžių junginiu "eismo dalyvių sąmoningumo ugdymas" nenorima savotiškai nusiplauti rankų ir pasakyti, kad eismo įvykio auka tapęs vairuotojas ar pėstysis nesielgė sąmoningai arba, kitaip tariant, padarė nesąmonę. Įdomu išgirsti, ir kas gi vadinama sąmoningumo ugdymu. Tai eismo dalyvių švietimas – dar vienas visraktis žodis, turintis tapti problemų sprendiniu. Pripažinti, kad kiekvienas vairuotojas, viršydamas greitį ar vairuodamas neblaivus, pasielgė nesąmoningai, tenka, tačiau ar tarnybos, turėjusios neleisti įvykti tokiam nesąmoningam vairuotojo poelgiui, atliko visą darbą?
Žinoma, kad prie kiekvienos sankryžos ar perėjos nepastatysime policijos patrulio, bet jei kasdien prie tam tikrų sankryžų vis sušmėžuos policijos pareigūnai, kurie sustabdys netinkamai besielgiantį vairuotoją, pripažinkime, kad kievienas važiuosime atidžiau ir daugiau dėmesio kreipsime į tai, kaip mums sekasi laikytis KET. O jei dar nežinosime, kur tas pareigūnas gali išdygti?
Pakliūti į policijos pareigūnų akiratį nenori nė vienas net ir pažeidimo nedarantis eismo dalyvis. Belieka kiekvienam prisiminti, kaip nedrąsiai aplenkiame keliu šiek tiek lėčiau nei visas eismo srautas važiuojantį pareigūnų automobilį. Galime kalbėti daug apie tai, kokius infrastruktūros gerinimo projektus Lietuvos keliuose reikia įgyvendinti, kokias išmaniąsias technologijas reikia diegti, tačiau niekas nepakeis savo darbą atliekančio pareigūno. Kokį rezultatą kelyje duoda pastatytas taškinis greičio matuoklis? Visi žinome tas 139 vietas, kuriose jie pastatyti, kaip ir tai, kokiu didžiausiu greičiu pro jį galime pravažiuoti. Jeigu visus 139 greičio matuoklius pakeisime policijos pareigūnais, daugiau patruliuojančiais juodąja dėme pripažintame kelio ruože, tikiu, pasieksime dar geresnį rezultatą, o pareigūnas, važiuodamas atlikti savo darbo, dar ir kokį žygdarbį atliks, kurių pastaruoju metu tikrai nemaža.
Naujausi komentarai