Vyriausybėje svarstomas Infrastruktūros plėtros įstatymo projektas. Šis įstatymas turėtų užkirsti kelią chaotiškoms statyboms, kai nauji gyvenamieji kvartalai kyla nesukuriant juose ir iki jų jokios infrastruktūros.

Parduodavo kuoliukus pievoje

Infrastruktūros plėtros įstatymo labiausiai laukia augančios savivaldybės, kuriose vyksta sparčiausios statybos, didėja gyventojų skaičius. Viena tokių – Kauno rajono.

"Infrastruktūros plėtros įstatymas turėtų užlopyti dvi skyles, esančias planavimo ir statybos sistemoje. Pirma, įpareigos nekilnojamojo turto plėtotojus naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose įrengti infrastruktūrą. Svarbiausia – inžinerines ir susisiekimo komunikacijas, tokias kaip keliai, vandentiekio ir nuotekų tinklai. Antra, įteisins infrastruktūros mokestį", – sakė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marius Torrau.

Įstatymu siekiama stabdyti chaotišką priemiesčių plėtrą gyvenamųjų namų statybai neparengtose teritorijose, drausminti neatsakingus naujų gyvenamųjų kvartalų plėtotojus.

Vyriausiasis rajono architektas prisiminė, kad statybų bumo metu, 2006–2008 m., rajone vyko daug chaotiškų statybų. "Buvo nemažai tokių atvejų: pardavėjas detaliuoju planu pakeičia žemės paskirtį į gyvenamąją, sukala kuoliukus pievoje – taip pažymi atskirų namų valdų būsimame gyvenamajame kvartale ribas, o privažiavimo, gatvės arba kvartalinių tinklų nėra. Pirkėjams parodydavo detalųjį planą su suplanuotais vandenvalos įrenginiais, gatvėmis, žmonės patikėdavo, kad visa tai bus įrengta. Tas pardavėjas neretai bankrutuodavo, būdavo likviduojamas ar tiesiog dingdavo – nebūdavo iš ko pareikalauti viso to įrengti. Žmonės, nusipirkę tokį žemės sklypą su kuoliukais, paskui ateina į savivaldybę ir prašo, reikalauja nutiesti jiems gatves, inžinerinius tinklus savivaldybės sąskaita", – M.Torrau žodžiais, priėmus Infrastruktūros plėtros įstatymą, tokių kuriozų nebeturėtų kilti.

Reikės nutiesti kelius

Įsigaliojus tokiam įstatymui, būsimoji gyvenamoji teritorija patektų į rinką galutinai paruošta inžineriškai. "Istatymas nekilnojamojo turto plėtotojus įpareigos įrengti infrastruktūrą. Vaizdžiai tariant, jie negalės pardavinėti kotleto formos faršo – turės parduoti iškeptą. Pirkėjai gaus sklypus, kuriuose teliks statytis namus ir už tam tikrą mokestį pasijungti prie iki sklypo atvestų tinklų. Iki namų jiems nereikės važiuoti provėžomis per pievą – bus nutiesti keliai", – parengto įstatymo naudą aiškino valdininkas.

Keletą gyvenamųjų namų kvartalų Akademijos seniūnijoje plėtojančios nekilnojamojo turto bendrovės "GB projektai" direktorius Simonas Mykolaitis rengiamą įstatymą vertino pozityviai: "Mes savo kvartaluose ir dabar darome tai, ko įstatymas dar tik pareikalaus. Gyvenamųjų namų dar nėra, bet kvartale jau asfaltuotos gatvės, įrengti šaligatviai, gatvių apšvietimas, net tvora pastatyta. Mes pradedame nuo infrastruktūros ir tik tada statome namus." Pasak S.Mykolaičio, Lietuvoje gana dažnai būsimi gyvenamieji kvartalai numetami pirkėjui dar be infrastruktūros. "Tada žmonės, nusipirkę tuos sklypus, turi tartis tarpusavyje ir mestis pinigų, kad nutiestų kelią, išasfaltuotų gatvę ir panašiai. O susitarti ne visada pavyksta", – užprogramuotą konfliktą pastebėjo verslininkas.

Iki šiol Lietuvos įstatymai neįpareigoja nekilnojamojo turto plėtotojų įrengti infrastruktūrą, suplanuotą detaliuoju planu. Prieš kelerius metus Kauno rajono savivaldybė priėmė sprendimą tvirtinti detaliuosius planus, bet žemės paskirties į gyvenamąją nekeisti tol, kol bus įrengta detaliuoju planu numatyta infrastruktūra. "Tai buvo šioks toks sudrausminimas chuliganiškų nekilnojamojo turto plėtotojų, kurie parduoda sklypus ir, neįrengę infrastruktūros, dingsta. Infrastruktūros plėtros įstatymas sureguliuos tai, ką bandėme mes, kad nebūtų žmonės paliekami likimo valiai su neparuošta gyventi teritorija", – sakė vyriausiasis rajono architektas.

Įstatymo projekte numatoma, kad nekilnojamojo turto plėtotojai privalės pasirašyti infrastruktūros vystymo sutartis su savivaldybe. Gyvenamųjų kvartalų plėtotojai savo lėšomis turės įrengti infrastruktūrą kvartaluose, esant būtinybei – ir iki jų. Vėliau jiems už tai būtų kompensuojama. "Eina šneka apie gatvių, kelių, vandentiekio tinklų tiesimą, galbūt – gatvės apšvietimo įrengimą. Paskui už tam tikrus darbus bus kompensuojama. Už gatvių įrengimą kvartale niekas nekompensuos. Būtų kompensuojama už privažiuojamuosius kelius iki to kvartalo", – sakė savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas.

Mokės ir fiziniai asmenys

Įstatyme numatomas infrastruktūros mokestis turėtų palengvinti finansinę savivaldybės naštą.

Remiantis galiojančiais įstatymais, būsimos gatvės, inžinerinių tinklų koridoriai gali būti planuojami ir per privačius sklypus, išperkant žemę visuomenės poreikiams arba pasirašant servituto sutartį su žemės savininku. Iki šiol įstatymiškai nebuvo įtvirtintas mechanizmas, numatantis, kaip tai padaryti, kokias lėšas tam naudoti. Įstatymas įgalintų rinkti infrastruktūros mokesčius, iš šio mokesčio fondo būtų mokamos kompensacijos už servitutus arba išperkama žemė visuomenės poreikiams.

Numatoma, kad infrastruktūros mokesčius rinks, juos administruos atskiri savivaldybių struktūriniai padaliniai – bendrovės ar viešosios įstaigos. Jos turėtų administruoti infrastruktūros plėtrą, inžinerinių ir visų infrastruktūrinių projektų vystymą, kauptų duomenis apie naujas statybas.

Infrastruktūros mokestį turėtų mokėti ne tik naujų kvartalų statytojai, bet ir fizinis asmuo, savo sklype statantis naują namą. "Toks asmuo mokėtų mažiau – jam būtų taikomas žemesnis koeficientas, kurio skaičiavimo mechanizmas bus numatytas įstatymo. Mokesčio tarifą tvirtins savivaldybės taryba. Aišku viena: mieste šis mokestis bus didesnis nei kaime. Laukuose iškasti griovį, pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų tinklams nutiesti kainuoja daug pigiau nei mieste, kur galbūt reikės išardyti asfaltą, kad tai padarytum. Mokestis taip pat bus susietas su pastatų kvadratūra", – aiškino M.Torrau.

Pasak rajono vyriausiojo architekto, priėmus Infrastruktūros plėtros įstatymą, nauji gyvenamieji namai galės iškilti viduryje laukų, tačiau statytojai turės už tai atitinkamai brangiau sumokėti.

Naujas statybų bumas?

Pastaraisiais metais Kauno rajone juntamas ryškus gyvenamųjų namų statybos pagyvėjimas. "Statybų mastas mažesnis nei 2006–2008 m., bet, palyginti su 2011–2012 m., kai imta atsigauti po ekonominės krizės, dabar statoma gerokai daugiau gyvenamųjų namų, – pastebėjo M.Torrau.

Statybą leidžiančių dokumentų pernai išdavėme beveik 2 tūkst. – į tai įeina ir kapitaliniai remontai, gamybinių pastatų statyba. Bet didžioji dalis šių dokumentų leidžia statyti vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus."

Didžiausia gyvenamųjų teritorijų plėtra Kauno rajone numatoma Ringaudų, Domeikavos, Užliedžių seniūnijose. "Dabar žmonėms bet ko neįsiūlysi. Jie turi iš ko pasirinkti, pasiūla – didžiulė. Gyvenamajai statybai skirti žemės sklypai rajone skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

Kauno rajono bendrojo plano rengėjai, atlikę esamos būklės analizę, nustatė, kad pagal numatytą plėtrą Kauno rajonas galėtų priimti apie 90 tūkst. gyventojų – tai yra dar tiek, kiek šiuo metu čia gyvena žmonių", – pastebėjo M.Torrau. Jis sakė, kad tendencija gyventojams migruoti iš miesto į rajoną išlieka, bet nebėra tokia masinė kaip anksčiau. Beveik nerealu, kad visuose gyvenamajai statybai skirtuose žemės sklypuose ateityje ir iškils gyvenamieji namai. Juolab kad kai kurie tokių sklypų – rajono pakraščiuose, viduryje laukų. Tokiose vietose gyvenamuosius kvartalus steigiantys nekilnojamojo turto plėtotojai, nerasdami pirkėjų, dažniau bankrutuoja.

"Tendencija tokia, kad nauji kvartalai šliejasi prie gyvenviečių – jie tarsi svogūnų lukštai keliais sluoksniais supa arti miesto esančias gyvenvietes. O kvartalai vidury laukų nėra labai perspektyvūs, jie dažnai pūdymuoja – lieka tik iš dalies apgyvendinti, – pasak vyriausiojo rajono architekto, pasitaiko vienišių, kurie renkasi gyventi atokiose vietose, bet tai – retenybė. – Jie darosi vandens gręžinius, įsirengia savo nuotekų šalinimo sistemą. Bet problema ta, kad žiemą jie kartais iš namų negali išvažiuoti arba parvažiuoti į juos. Dabar žmonės jau mąsto ir apie tai."

Komentaras

Daiva Matonienė
Aplinkos viceministrė

Parengtas Infrastruktūros plėtros įstatymas turėtų užkirsti kelią neracionaliai ir chaotiškai miestų bei priemiestinių teritorijų plėtrai. Jis turėtų skatinti naujus gyvenamuosius namus, jų kvartalus statyti prie urbanizuotų teritorijų, o ne plėstis į laukus. Ministerijos sudarytos darbo grupės parengtoje Infrastruktūros plėtros įstatymo koncepcijoje didelis dėmesys skirtas inžinerinei infrastruktūrai. Numatoma, kad teritorijose, kuriose inžinerinė infrastruktūra neišplėtota, jos įrengimą organizuoja ir išlaidas apmoka statytojas. Tada, kai prie jo įrengtos infrastruktūros prisijungia kiti vartotojai, statytojui prioriteto tvarka bus kompensuojamos minėtai infrastruktūrai kurti išleistos lėšos. Iki šiol naujuose kvartaluose dažnai būdavo taip: keli pirmieji juose besikuriantys asmenys sumokėdavo už infrastruktūros įrengimą, o vėliau besikuriantieji už tai nemokėdavo nieko. Įsigaliojus įstatymui, prie naujai įrengtos infrastruktūros jie galės prisijungti tik sumokėję atitinkamą mokestį.

Įstatymo projektas yra pateiktas svarstyti Vyriausybei. Jai pritarus, projektas bus pateiktas svarstyti ir tvirtinti Seimui. Įstatymo projekte esame numatę, kad jis įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.