Rado užrakintas duris

Nuo sausio 22 d. garsios šiuolaikinės menininkės, vieno iš „The Beatles“ lyderių Johno Lennono našlės Y.Ono instaliacija „Ex It“ eksponuojama Kaune, Lietuvos banko rūmuose, Maironio gatvėje. Instaliaciją, kurią sudaro 100 medinių karstų su iš jų besistiebiančiais medeliais, atidarant parodą buvo galima apžiūrėti savaitgalį. Tačiau paskui paroda tapo prieinama lankytojams tik įprastomis banko darbo valandomis. Ne kauniečiams ją apžiūrėti tapo beveik neįmanoma.

Nesėkmingu bandymu apžiūrėti „Ex It“ feisbuke pasidalijo vilnietė Margarita Vorobjovaitė. Vieną šeštadienį ji su draugais, keturių vilniečių kompanija, nusprendė apžiūrėti Y.Ono instaliaciją. Iš portale kultura.kaunas.lt pateiktos informacijos Margarita teigė supratusi, kad savaitgalį paroda veikia.

„Rezultatas: 1. Sužinojome, kur Kaune filharmonija, ir išsiaiškinome, kad „grabų“ ten nepamatysime, nors „Google“ žemėlapis siūlė jų pažiūrėti būtent ten. 2. Begūglindami, kurgi galime pamatyti instaliaciją, netyčia išsiaiškinome vidutinę karstų kainą ritualinių paslaugų įmonėse Kaune. 3. Pabučiavome duris ir sužinojome, kad instaliacija Kaune prieinama tik nuo 8.30 iki 15.30 darbo dienomis, penktadienį tik iki 14.30 val., o savaitgaliais išvis nėra ko kultūrintis. 4. Pradžiugino tik tai, kad, be mūsų, tokių, pabučiavusių duris, buvo ir daugiau. Juk ko ten savaitgaliais į Kultūros sostinės renginius veržtis?“ – feisbuko įraše ironizavo vilnietė.

Įvertinę tai, kad Vasario 16-ąją daug žmonių norėjo ją aplankyti, galbūt bandysime suderinti su banku ir saugos tarnyba, kad instaliacija būtų prieinama lankytojams Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją.

Tiesa, vieną dieną – ketvirtadienį – banko skyrius dirba ir instaliaciją galima apžiūrėti iki 18 val. Tačiau, pasak Margaritos, vilniečiams tai situacijos nekeičia.

„Mes visi (draugų ekipažas) dirbantys, iš Vilniaus negalime atvažiuoti šiokiadieniais iki parodos darbo laiko pabaigos, o laisvadienius visiems derinti dėl vienos instaliacijos būtų keistoka“, – reziumavo vilnietė.

Bankas priėmė su sąlyga

Kodėl Y.Ono instaliacija žiūrovams prieinama tik įprastomis banko darbo valandomis? Pasak „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, tokios buvusios Lietuvos banko sąlygos.

„Bankas priėmė parodą su sąlyga, kad tai neturės įtakos jų darbo laikui. Žinojome, kad tokios lankymo valandos nebus labai patogios žmonėms, bet per tuos beveik aštuonis mėnesius, kiek veiks ši paroda, tikiuosi, bus galima ištaikyti ir aplankyti parodą. Vis dėlto bankas nėra muziejus, tai institucija su aukščiausiu apsaugos lygiu – juk čia yra grynųjų pinigų sandėliai. Banko operacijų salę, kur eksponuojama paroda, ir kitas patalpas gyvai saugo saugos tarnyba. Mes papildomai saugos darbuotojų nesamdome. Paroda nemokama, mes neturime daug finansinių resursų“, – sakė V.Vitkienė.

Kai kurie parodos lankytojai sunerimo, kad augalai karstuose skursta, tačiau „Kaunas 2022“ atstovai ramina, kad augalais rūpinamasi tinkamai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pasak jos, ruošiantis atvežti Y.Ono instaliaciją į Kauną, nebuvo daug galimybių rinktis, kur ją eksponuoti. „Instaliaciją sudaro ir medžiai, kuriems reikia natūralios šviesos. Pro stiklines banko rūmų operacijų salės lubas tokia šviesa ir patenka“, – pasak V.Vitkienės, kitos tokio dydžio patalpos, tinkamos eksponuoti „Ex It“, Kaune nėra.

Y.Ono paroda Lietuvos banko rūmuose Kaune veiks iki rugsėjo 11 d. Iki to laiko „Kaunas 2022“ atstovai planuoja sudaryti galimybių parodos ekspoziciją kartais išvysti ir savaitgaliais, švenčių dienomis. „Įvertinę tai, kad Vasario 16-ąją daug žmonių norėjo ją aplankyti, galbūt bandysime suderinti su banku ir saugos tarnyba, kad instaliacija būtų prieinama lankytojams Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį galvojame sumokėti už apsaugą ir savaitgaliais, kad daugiau žmonių galėtų pamatyti parodą. Žinoma, visa tai papildomai kainuos organizatoriams“, – užsiminė V.Vitkienė.

Atkreipus dėmesį, kad kultura.kaunas.lt neaiškiai nurodomos Y.Ono parodos veikimo valandos, „Kaunas 2022“ vadovė pažadėjo, kad šis punktas bus pataisytas.

„Kauno diena“ sulaukė ir skaitytojų, sunerimusių, kad kai kurie iš karstų augantys medeliai skursta – yra visiškai be lapų, skambučių. „Kažin ar kas nors juos apskritai palaisto? Juk ne banko darbuotojų rūpestis yra laistyti medžius. Gal atvežė juos ir pamiršo?“ – svarstė kaunietė Marija.

V.Vitkienė patikino, kad medeliai banke nebuvo palikti likimo valiai. „Medelius prižiūri juos tiekianti įmonė. Lapuočiai dabar yra vegetatyvinės būklės. Tačiau negalime garantuoti, kad visi jie išgyvens, – juk ir lauke į geriausią žemę pasodinti kai kurie augalai žūsta. Toks gyvenimas“, – reziumavo pašnekovė.

Vieni – už, kiti – prieš

Apžiūrėti Y.Ono instaliacijos kai kurie dėstytojai vedasi studentus. Gidė ir Kolpingo kolegijos dėstytoja Regina Navickienė čia apsilankė su turizmo studentais ir atliko kokybinį tyrimą. Pasak jos, studentai kartu su ja apklausė apie 20 parodos lankytojų ir keletą banko darbuotojų. Jų nuomonės išsiskyrė.

„Lankytojų atsiliepimai apie parodą labai geri, nepriklausomai nuo to, ar jie specialiai ėjo apžiūrėti „Ex It“, ar su reikalais į banką ir netyčia pamatė instaliaciją. Respondentai gerai arba labai gerai vertino parodos idėją, netradicinę parodos aplinką, išskirtinį pastatą, garso takelį, apšvietimą“, – vardijo R.Navickienė.

Pasak jos, lankytojai buvo patenkinti, kad tokia pasaulinio lygio paroda atkeliavo į Kauną.

„Studentams paroda taip pat patiko – jie džiaugėsi, kad pamatė išskirtinę parodą. Juk dabartinis jaunimas, jei nesidomi „The Beatles“, nežino ir Y.Ono“, – pastebėjo pašnekovė.

Banko darbuotojų nuomonė apie parodą nuo lankytojų nuomonės kardinaliai skyrėsi „Mūsų apklausti banko darbuotojai blogai vertino tai, kad paroda surengta veikiančioje institucijoje. Jų vertinimu, tai kenkia darbui, blaško dėmesį. Darbuotojai guodėsi: įsivaizduokite, visą dieną mums dabar reikia sėdėti tarp karstų. Tai juos morališkai slegia, nepaisant to, kad parodos koncepcija graži – atgimimas, – pasak R.Navickienės, darbuotojai pasakojo, kad jiems kilo liūdnų minčių, visi prisiminė mirusius artimuosius. – Parodą jie vertino neigiamai, nes ji jiems kelia liūdnų minčių, nuo kurių nėra kaip pabėgti, atsitraukti, – juk nepaliksi darbo vietos.“

R.Navickienė prisiminė ir vienos darbuotojos pasakojimą apie patirtą šoką netikėtai pamačius parodos eksponatus.

„Ji pasakojo atėjusi į darbą po biuletenio ar atostogų. Minėta darbuotoja nebuvo įspėta, kad parodos eksponatai jau atkeliavo į banką. Ir jai buvo didžiulis šokas, kai pamatė daugybę surikiuotų karstų. Ekspozicija dar nebuvo įrengta, tik karstai padėti. Ji pagalvojo, kad juose – mirusieji nuo koronaviruso. Įvyko nesusipratimas, nes darbuotojai tam nebuvo paruošti“, – teigė pašnekovė.

R.Navickienė prisipažino, kad jai „Ex It“ paliko stiprų įspūdį, esant galimybei, apžiūrėti instaliacijos ji vesis ir turistus. „Tai labai įdomus kūrinys, kuriame menininko filosofinės įžvalgos susiejamos su šiandienos problemomis, ekologija. Aplankyti šią parodą aš siūlau ne tik turistams – visiems savo pažįstamiems. Ne tik dėl įdomios „Ex It“ koncepcijos, bet ir dėl aplinkos. Juk paroda vyksta viename prabangiausių tarpukario Kauno pastatų. Neįsivaizduoju geresnės vietos tokiai parodai. Dabar ją apžiūri net ir tie, kurie to padaryti nesiruošė, – atėjusieji su reikalais į banką“, – įsitikinusi R.Navickienė.

Pasiteiravus, ar nebuvo planuota „Ex It“ eksponavimui paruošti banko darbuotojus, V.Vitkienė atsakė: „Mes su banko darbuotojų atstovais ir su banko valdyba daugiau kaip metus aptarinėjome Y.Ono parodos klausimus. Tai turbūt banko atstovai, matydami, kad kai kuriems darbuotojams kyla klausimų, galėjo paprašyti susitikimo su kuratoriais. Be to, atidarymo metu banko darbuotojai dalyvavo, galėjo susipažinti ir pasiklausti.“

Tačiau V.Vitkienė pabrėžė, kad parodos organizatorius yra ne „Kaunas 2022“, o Šiuolaikinio meno centras Vilniuje.

Bilietas brangus ar pigus?

Kai Vasario 16-ąją vieni klebeno užrakintas Lietuvos banko rūmų duris, negalėdami patekti į Y.Ono parodą, kiti lankė kitą nemažo susidomėjimo sulaukusią „Kaunas 2022“ parodą – Williamo Kentridge'o „Tai, ko nepamename“.

Vienu įtaigiausių šiuolaikinių menininkų vadinamo W.Kentridge'o parodos ekspozicija – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pagrindiniuose rūmuose V.Putvinskio gatvėje. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančio, litvakiškų šaknų turinčio menininko kūriniai – piešiniai, objektai, vaizdo instaliacijos ir kt. – išsidėstyti per tris galerijos aukštus. Didžiuliai W.Kentridge'o piešiniai ženklina ir išorines muziejaus pastato sienas vidiniame kiemelyje.

Didžiuliai W.Kentridge'o piešiniai aparteido ir kitomis temomis ženklina Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus išorines sienas, parodoje „Tai, ko nepamename“ eksponuojami menininko piešiniai, filmai, instaliacijos. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Skirtingai nei Y.Ono instaliacija, šios parodos lankymas – mokamas. „Įdomi, verčianti susimąstyti, pačiam apmąstyti daugelį dalykų paroda. Tiesa, ją aplankyti kainuoja nepigiai. Su žmona nusipirkome bilietus, mums dviem – 22 eurai. Kaip Vasario 16-ąją, šventinę dieną, galime tai sau leisti, bet dažnai taip kultūrintis negalėtume“, – sakė šventinę dieną parodą lankiusi kauniečių pora – Alvydas ir Daiva.

Darbuotojai guodėsi: įsivaizduokite, visą dieną mums dabar reikia sėdėti tarp karstų. Tai juos morališkai slegia, nepaisant to, kad parodos koncepcija graži – atgimimas.

Parodą su jos lankstinuku rankose smalsiai apžiūrinėjo ir Kėdainių gyventoja Aldona. „Atvažiavome su drauge pasižiūrėti virtualiosios realybės filmo „Angelų takais“. Sužinojome, kad ir ši paroda čia vyksta. Muziejaus darbuotojos sakė, kad tai garsus menininkas. Įdomu, bet jaučiu, kad ne viską suprantu. Būtų gerai, kad daugiau ir apie patį menininką, ir apie Pietų Afriką, aparteidą, kuris čia minimas, būtų parašyta“, – pasakojo Aldona.

Vis dėlto, pasak parodos kuratorės V.Vitkienės, paroda nėra ta vieta, kur turėtų būti suteikiama visa informacija apie eksponuojamus kūrinius ir jų autorių. „Yra išleistas parodos katalogas, kuriame aprašyti visi galimi kontekstai, taip pat prieš parodos atidarymą publikuoti mažiausiai trys ir dabar internete prieinami straipsniai, iš kurių galima susidaryti įspūdį apie kontekstus. Paroda tikrai nėra straipsnių publikavimo vieta, kur galėtum surašyti visus kontekstus. Norintiems sužinoti daugiau rekomenduojame užsisakyti ekskursiją po parodą arba paskaityti lietuviškų straipsnių internete“, – sakė V.Vitkienė.

Kalbant apie bilietų kainas, ji priminė, kad bilietai į garsių menininkų parodas kitur kainuoja daug brangiau. Veikiant W.Kentridge'o parodai, bilietas į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų suaugusiajam kainuoja 11 eurų.

„Su tuo bilietu žmonės pamato ir visą muziejaus ekspoziciją, ir M.K.Čiurlionio kūrinių kolekciją, ir visas nuolatines muziejaus ekspozicijas. Išskirsčius tą sumą dalimis, muziejaus ekspozicijų lankymas – 5 eurai, W.Kentridge'o parodos – 6 eurai. Maždaug tiek kainuos ir Marinos Abramovič, ir Y.Ono retrospektyvinės parodos lankymas. Tai yra Lietuvai pritaikyta kaina. Galimybė pamatyti tokio lygio parodą Lietuvoje pasitaiko retai. Dėl to žmonės vyksta į užsienio šalis. Europoje vien bilietas į tokią parodą, be muziejaus bilieto, kainuoja 15–25 eurų. Tai, kiek moka lankytojas Lietuvoje, yra net dalies parodos sąnaudų nepadengianti kaina. Palyginti su Europos muziejais, tai  nekonkurencinga, maža kaina. Taip yra todėl, kad šis projektas dalį išlaidų gali padengti iš projekto lėšų“, – pasak V.Vitkienės, jei reikėtų tokią parodą rengti be „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2020“ indėlio, bilietas vien į ją kainuotų 25 eurus.

Nepaisant brangesnės, nei įprasta, bilietų kainos, lankytojų W.Kentridge'o parodoje netrūksta. „Kaunas 2022“ duomenimis, vien per pirmas dešimt parodos eksponavimo dienų ją aplankė per 2 tūkst. žmonių. Šiuolaikinio meno centro duomenimis, nemokamą Y.Ono parodą „Ex It“ iki šiol aplankė per 7 tūkst. žiūrovų.

Paskutinis bienalės savaitgalis

Praėjęs savaitgalis buvo paskutinis, kai vyko XIII Kauno bienalės parodos. Tarptautiniu šiuolaikinio meno festivaliu tapusi bienalė šiemet vyko kaip „Kaunas 2022“ programos renginių dalis. Vakar dar buvo galima aplankyti pagrindinę bienalės parodą „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“, eksponuotą skirtingose miesto erdvėse. Per 20 tarptautinių menininkų ir jų grupių kūriniai eksponuoti Krepšinio namuose, T.Ivanausko zoologijos muziejuje, Velnių muziejuje, VDU menų galerijoje „101“.

Savaitgalį T.Ivanausko zoologijos muziejuje buvo sudaryta daugiau galimybių stebėti Emilijos Škarnulytės performatyvų kūrinį „Absoliutus datavimas”. Tiesa, kai kurie žiūrovai į trumpą – vos 7 minučių –  šviesų ir muzikos pasirodymą vėlavo. „Taikėme tiesiai į šviesų šou, bet nežinojome, kad pagrindinė įeiga į muziejų iš Laisvės alėjos uždaryta. Teko eiti ratais, ieškoti įėjimo iš E.Ožeškienės gatvės“, – pasakojo studentas Dainius, į muziejų atėjęs su drauge.

T.Ivanausko zoologijos muziejuje eksponuotas Emilijos Škarnulytės performatyvus kūrinys „Absoliutus datavimas“. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Tiesa, pandemija pakoregavo paskutinio bienalės savaitgalio planus: nebuvo žadėtų ekskursijų lietuvių kalba. Tačiau dalyvavusieji ekskursijose anglų kalba turėjo retą progą apie meno kūriniais išreiškiamas idėjas išgirsti tiesiai iš bienalės kuratorės kanadietės Josée Drouin-Brisebois.

Savaitgalį bienalės lankytojai turėjo retą progą bienalės parodą Krepšinio namuose patyrinėti kartu su bienalės kuratore kanadiete Josée Drouin-Brisebois. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Keletą specialiai bienalei sukurtų kūrinių bus galima pamatyti iki „Kaunas 2022“ metų pabaigos. Du jų eksponuojami Velnių muziejuje. Tai per tris Velnių muziejaus aukštus pasklidusi Linos Lapelytės vaizdo instaliacija „Kas nutinka žuviai po mirties?“ ir Kanados menininkės Shary Boyle vaizdo darbas „Sutryptas velnias“. Trečią liekantį kūrinį – Vytauto Veržbicko (Geraširdžio Linkėtojo) objektą – galima apžiūrėti ant Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pastato sienos V.Putvinskio gatvėje.