Plakatai ant suoliukų
"Ar esu laimingas? Šiandien – taip, tikiuosi, toks pat laimingas pabusiu ir ryt", – Laisvės alėjos praeivis iš po skrybėlės dirstelėjo kairėn į geltonos spalvos A4 dydžio plakatą, kauniečiams ir miesto svečiams menantį, kad laimė karvės nekainuoja.
Panašiais laimingais popierėliais kovo 20-osios rytą buvo nusagstyti kone visi Laisvės alėjos suoliukai, o vienas plakatas, teigiantis, kad laimė yra šunys, įsitaisė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos lauko durų lange. Tiesa, pirmiau nei mes, į knygų rojų įvirto mišrūnas Mozis ir jo šeimininkas Rokas. Pastarasis bibliotekininkių buvo apdovanotas sultingu apelsinu, o jo keturkojis – maišeliu šuniškų skanėstų.
"Ruošdamiesi Laimės dienai svarstėme, kaip tinkamai ją paminėti. Galiausiai supratome, kad žmonės laimingi tada, kai šalia jų yra keturkojai bičiuliai: šunys, katės", – kalbėjo kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė.
V.Kudirkos viešoji biblioteka, anot jos, jau nuo praėjusių metų tapo palanki naminiams gyvūnams, todėl šie gali laisvai lakstyti tarp knygų lentynų, ištroškę atsigaivinti vandeniu, išalkę – kirminą numarinti lėkštėje pabertu sausu maistu.
"Knygų šunys negraužia. Šeimininkai už kiekvieną atvestą gyvūną jaučia atsakomybę. Vis dėlto turėjome vieną kuriozinę situaciją, – šypseną delnu dengė M.Straupytė. – Į jaunimo meno ir muzikos skyrių atsinešusi katę narve, šeimininkė išeidama ją pamiršo pasiimti. Vienai bibliotekininkei teko vytis."
Milžiniškas tortas
Kauno viešojoje bibliotekoje, Radastų gatvėje, keturkojų nesutikome – antradienio rytą čia buriavosi garbaus amžiaus miestiečiai, kuriuos suviliojo zumbos ritmas.
Savivaldybė – pirma vieta mano laimės žemėlapyje. Vėliau eisiu gerti kavos su miesto meru, nes turiu jam vieną asmeninį klausimą.
Sveikatingumo valandą senjorams dovanojo ir Kauno rajono viešoji biblioteka. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė miestelėnus kvietė į buvusią savivaldybės valgyklą suneštinėms vaišėms. Tiesa, pasiūlymu susigundė tik maža saujelė miestiečių.
"Paskaičiau programą ir išsirinkau kelis renginius, kurie man pasirodė įdomiausi. Savivaldybė – pirma vieta mano laimės žemėlapyje. Vėliau eisiu gerti kavos su miesto meru, nes turiu jam vieną asmeninį klausimą", – garbaus amžiaus kaunietė Aldona iš krepšelio traukė sumuštinius su kumpiu ir marinuotais agurkais. Stumtelėjo juos arčiau šalia sėdinčių valdininkų, o iš pastarųjų rankų mielai paėmė picos gabalėlį su malta jautiena ir lėkštelę brokolių salotų, gardintų spanguolėmis.
Netrukus šalia kibinų, keptų dešrelių, mėsos suktinukų ir kitų suneštinių gėrybių įsitaisė įspūdingas tortas su užrašu "Laimė yra 02.20". 22 kg gigantui, anot kepėjų, prireikė 1,04 m ilgio ir 46 cm pločio padėklo.
"Sotus žmogus – laimingas žmogus", – atgal į savo vietą pėdinusi smaližė Aldona nesipurtė minties pakartoti deserto.
Apipylė prizais
Ne pilvams, o sielai peno davė Maironio namai – visą dieną muziejininkai miestelėnus kvietė nemokai užsukti vidun ir pasimėgauti muzika, kuria anuomet svaiginosi pats romantizmo poetas.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojai kovo 20-ąją už bilietus mokėjo įprastą kainą, tačiau laukan išėjo ne tuščiomis rankomis.
"Kiekvieną svečią kviečiame dalyvauti laimės loterijoje ir atsiimti savo prizą", – paslapčių skrynelę plačiau atvėrė muziejininkė Salvinija. Antai viename lapelyje – atšvaitas, kitame – muziejaus atributika puoštas šalikas, trečiame – kepurė su snapeliu. Pastarąją į Estiją, anot Salvinijos, išsivežė keturių asmenų šeima, kuriai įspūdį paliko ir Laimės dienos idėja, ir eksponatai, ir pats karo muziejus.
"Prizų skaičius ribotas, todėl moksleivių klasei iš Marijampolės padovanojome specialius, Karo muziejaus eksponatais apipieštus pamokų tvarkaraščius. Manau, liko patenkinti", – laime trykštanti Salvinija apgailestavo tik dėl vieno: – Didžioji dalis renginių vyksta dieną. Dirbantiems žmonėms neįmanoma ištrūkti. Moksleiviams ar studentams paprasčiau – gali iš pamokų ar paskaitų pabėgti."
Troleibuse – Vilkas
Laimės diena dovanojo ir daugiau staigmenų. Kauniečiai buvo kviečiami apkabinti senuosius ąžuolus šalia Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo.
Išvalyti savo drabužių spintas, o nereikalingus, bet dar gerus drabužius ir avalynę atiduoti tiems, kuriems jos reikia. Atsisėsti ant Laimės suoliuko ar prisidėti prie "Antklodės Europai" kūrimo.
"Iki šiol maniau, kad kovo 20-oji – Žemės diena. Dabar žinosiu, kad ji ir Laimės diena", – Kauno pilies stotelėje prie "Iki" parduotuvės 7-ojo maršruto troleibuso lūkuriavusi kaunietė Regina nė neįtarė, kokia įsimintina kelionė jos laukia.
Netrukus prie pusamžės moters įsitaisė du persirengėliai, privertę kvatotis ne tik pačią Reginą, bet ir šalia stovinčius žmones.
"Aš Vilkas, čia – Briedis. Jis laimingas, kai ragai auga, aš – kai pilvas sotus", – išvydę laimės numeriu žymėtą troleibusą, personažai pašoko iš vietos ir įsirideno vidun.
Pasveikino ir apkabino kiekvieną keleivį, pakalbino susirūpinusį vairuotoją, o prieš išlipdami užtraukė dainą "Su gimimo diena".
Laimės dieną Kaune organizavo „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ atstovai.
Naujausi komentarai