Gegužės 18-20 d.  viduramžių kultūros festivalio „Hanza Kaunas 2012" nebus.

„Mes buvome priversti šių metų viduramžių kultūros festivalį atidėti kitiems metams", – rašoma Kauno miesto savivaldybę pasiekusiame VšĮ „Hanza Kaunas“ direktorės Rūtos Rumšienės pasirašytame rašte.

Kauno miesto savivaldybė šiai šventei šiemet skyrė tik dalinį finansavimą, siekiantį vos 33 tūkst. Lt.  Tuo tarpu Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto persikėlimo per Nemuną inscenizacijai miesto valdžia paskyrė beveik 7 kartus didesnę sumą – 230 tūkst. Litų.

Hanzos šventės organizatoriai Kaune nutarė atisakyti savivaldybės skirtos 33 tūkst. litų sumos ir šventės šiemet nerengti iš viso.

„Man iš tiesų apmaudu ir nesuprantama, kaip viskas susiveda tik į pinigus. Juk turime daug gražių pavyzdžių, kuomet įspūdingos šventės ir renginiai suorganizuojami net ir minimaliomis sąnaudomis“, – pareiškė Kauno vicemeras Stanislovas  Buškevičius, kuris buvo nieko prieš, kad Napoleono persikėlimo per Nemuną inscenizacijai Kaunas šiemet skirtų beveik ketvirtį milijono litų.

„Net ir labai kukliai masinei miesto šventei 33 tūkst. litų yra per mažai. Norint sukurti gerą reginį, vien entuziazmo nepakanka”, – komentavo situaciją viešosios įstaigos “Hanza Kaunas 2011” direktorius Darius Rumšas. Jo įsitikimu, verčiau nerengti šventės iš viso, negu surengti šventę, dėl kurios būtų gėda ir rengėjams, ir kauniečiams.

Kauno bendruomenei Hanzos šventė jau tapo miesto savasties ženklu.

2011 metų gegužės 19-21 dienomis vykusiose Hanzos dienose Kaune dalyvavo 86 delegacijos. Joms vadovo merai arba jų pavaduotojai. Vokietijos miestas Herefordas savo paviljone pristatė 25 savo regiono miestus, o Rostokas – 34. Iš viso Kaune buvo pristatyta maždaug 150 Naujosios Hanzos sąjungos miestų.

Tarptautines Hanzos dienas atidarė šventės globėja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Per tris šventės dienas Kaune apsilankė maždaug 750 tūkstančių žmonių. Šventė buvo pripažinta geriausiu metų turizmo projektu.