Šokiruojantis rezultatas

Sąrašas sudarytas po šiemet kovo-balandžio mėnesiais Kauno ugniagesių gelbėtojų surengto didelio masto gyvenamųjų namų patikrinimo. Po jo konstatuota, kad kauniečiai nesaugumą tapatina tik su nusikalstamumu.

Patikrinus, kaip pasirinktų daugiabučių gyventojai laikosi priešgaisrinio saugumo taisyklių, nustatyta nemažai pažeidimų, kurių nepašalinus gali laukti skaudūs padariniai. Iš 88 patikrintų daugiabučių priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nerasta tik dviejuose – V.Krėvės pr. 53 ir Saulėgrąžų g. 1 namuose.

Daugiausia didžiausios rizikos, kilus gaisrui, pastatų nustatyta Dainavos bei Vilijampolės mikrorajonuose. Jie sudaro pusę šio juodojo sąrašo, į kurį įtraukta devyniolika Kauno daugiabučių.

Rizikuoja ištisi kvartalai

Net penkiuose Dainavos mikrorajono daugiabučiuose, skubiai nepašalinus ugniagesių gelbėtojų rastų pažeidimų, gali įvykti tokios tragedijos, kokia sukrėtė Kauną prieš ketverius metus, kai, negalėdami ištrūkti iš degančio Šilainių buto pro duris bei evakuacinį balkono liuką, ugnies spąstuose atsidūrę jaunuoliai arba žuvo ugnyje, arba buvo priversti šokti iš septinto aukšto.

Į didžiausios rizikos pakartoti šią tragediją pastatų sąrašą pateko trys Taikos prospekto devyniaaukščiai, pažymėti 39, 41 ir 43 numeriais, ir du V.Krėvės prospekto šešiolikaaukščiai – 47-asis ir 49-asis.

Iš keturių į šį juodąjį sąrašą patenkančių Vilijampolės daugiabučių net trys – Neries krantinėje. Tai – 24, 25 ir 26 numeriu pažymėti dvylikaaukščiai. Tokiais pačiais peilio ašmenimis vaikšto ir Raudondvario pl. 174 daugiabučio gyventojai.

Yra toks pavojingas, kilus gaisrui, daugiabučių kvartaliukas ir Panemunėje. Į ugniagesių gelbėtojų juodąjį sąrašą pateko ir Plento g. 5, 7 ir 9 penkiaaukščiai.

Problemiškiausi penkiaaukščiai?

Į didžiausios rizikos pastatų sąrašą įtraukti ir trys Eigulių mikrorajono daugiaaukščiai: Šiaurės pr. 34 dvylikaaukštis, Varduvos g. 4 trylikaaukštis ir P.Plechavičiaus g. 4 šešiolikaaukštis.

Šiame sąraše ir  du Petrašiūnų dvylikaaukščiai – R.Kalantos g. 98 ir M.Gimbutienės g. 7.

Turi po vieną savo atstovą juodajame Kauno ugniagesių sąraše ir vadinamasis VI forto rajonas (M.Riomerio g. 35) bei senasis Žaliakalnis (Kapsų g. 59A). Šis dviaukštis, kaip ir kiti mažesni daugiabučiai, buvo tikrinami pagal Kauno savivaldybės pateiktą sąrašą.

Daugiausia patikrinta penkiaaukščių – 33. Apsilankyta daugumoje buvusių ir esamų Kauno bendrabučių.

Dauguma aukštesnių Kauno pastatų tikrinti pagal planą. Juos privalu patikrinti kas treji metai.

Pažeidimų – apstu

Pagrindiniai pažeidimai, konstatuoti vykusio patikrinimo metu, – daugumai žinomi.

Nepaisant to, vakarais, naktimis ir poilsio dienomis lengvaisiais automobiliais užstatomi privažiavimo prie pastatų keliai ir gaisriniai hidrantai. Kai kur teritorijos aptvertos tvoromis.

Kilus gaisrui, prie degančio namo sunku būtų privažiuoti ne tik specialiųjų tarnybų automobiliams, bet ir jų gyventojams ištrūkti laukan – evakuaciniai praėjimo ir išėjimo keliai užrakinti arba visai panaikinti, evakuaciniai liukai – užkrauti arba taip pat panaikinti, kaip ir vidaus gaisrinio vandentiekio tinklai, kurie, jeigu nepanaikinti, tai neprižiūrimi. Daugumoje daugiaaukščių neveikia ir dūmų šalinimo sistemos.

Mažesniuose namuose – kiti priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai: netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai, prie šildymo įrenginių laikomos degios medžiagos, grindys ir sienos šalia šildymo prietaisų neapsaugotos ugniai atspariomis statybinėmis medžiagomis, o peilio ašmenimis vaikštantys šių butų gyventojai neįsirengę autonominių dūmų jutiklių.

Komentaras

Artūras Šalvaitis

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas

Akcijos rezultatų nėra su kuo lyginti, nes, pavyzdžiui, penkiaaukščių ar devyniaaukščių pastatų mes neprivalome tikrinti, tačiau šį kartą apsilankėme ir juose.

Kai kurių daugiabučių gyventojai tvarkosi pavyzdingai. Juose net pakabinti gesintuvai. Tačiau tai tik pavieniai atvejai. Dauguma kauniečių dar labai atsainiai vertina galimą gaisro pavojų. Ir tik įvykus tragedijai, tokiai, kokia buvo Šilainiuose, kyla sujudimas. Tačiau po pusmečio vėl aprimstama.

Stebima ir tendencija, kad kai kurių, ypač senesnių, daugiabučių gyventojai linkę atsisakyti projektinėje namo dokumentacijoje numatytų inžinerinių sistemų, susijusių su gaisrine sauga. Pavyzdžiui – dūmų šalinimo sistemos. Per gyventojų susirinkimą balsuojama, kad jos nereikia.

Norėtųsi, kad kauniečiai būtų sąmoningesni ir suprastų, kad reikia saugotis ne tik vagių, įsidedant grotas bei pasistatant tvoras, bet ir įsirengti dūmų detektorius butuo

Statistika negailestinga

Šiemet Lietuvoje gaisruose jau žuvo 55 žmonės. Kaune – septyni, Šalčininkų rajone – šeši, Vilniuje, Vilniaus ir Kėdainių rajonuose – po penkis.

2015 m. Kaune gaisruose žuvo šeši žmonės arba vienu mažiau nei šiemet iki gegužės 3 d. Pernai iki gegužės 3 d. miesto ugniagesiams pavyko išgelbėti du ugnies spąstuose atsidūrusius asmenis. Šiemet – jau penkiolika.

Deja, šiemet auga ir Kauno gaisruose traumuotų žmonių skaičius. Šiemet jų jau septyni. Pernai iki gegužės 3 d. buvo penki.

Kauno gaisrai, pagal šiemet juose traumuotų žmonių skaičių, taip pat patenka į šalies trejetuką. Šioje kategorijoje Kauną lenkia tik Vilnius. Sostinės gaisruose šiemet traumuota 20 asmenų. Po Kauno – Klaipėda (penki).

Šiemet Lietuvoje gaisruose jau traumuoti 79 žmonės. Pernai iki gegužės 3 d. tokių buvo 85. Mažėja šiemet Lietuvoje, skirtingai, negu Kaune, ir žuvusiųjų ugnyje skaičius. Tiesa, nedaug – tik trimis žmonėmis. Tačiau kiekviena ugniagesių gelbėtojų išgelbėta gyvybė yra neįkainojama.