Daugiau kaip septynios dešimtys nuo galvos iki kojų juodus kostiumus užsitempusių statistų pirmadienį priešpiet vaikščiodami po Kauną traukė praeivių žvilgsnius.
Taip šiemet Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pasitiko Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, siekdamas paakinti visuomenę, kad prireikus sugebėtume laiku pastebėti ir suteikti pagalbą žmonėms, galvojantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo.
Socialinėje akcijoje Kaune dalyvavę statistai juodais kostiumais Laisvės alėjoje ir kitose miesto erdvėse praeiviams priminė apie 71 žmogų, kurie pernai Kaune pasitraukė iš gyvenimo.
„Visa tai simbolizuoja išėjusius. Siekiame parodyti, kad tie žmonės buvo tarp mūsų, tačiau galbūt nepamatėme kažko, ką galėjome pastebėti jų elgesyje ar žodžiuose, todėl dabar jų nebėra šalia. Tai išties slogi tema, tačiau apie ją kalbėti ir priminti visuomenei tiesiog būtina“, – sakė Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Večerskis.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Šią dieną norime Kaune paminėti atkreipdami visuomenės dėmesį į savižudybės rizikoje esančius žmones, kurie savo artimoje aplinkoje liko nepastebėti arba priešingai – buvo pastebėti, bet nesulaukė pakankamo palaikymo, negavo informacijos apie pagalbą. Siekiame informuoti žmones apie tai, kas vyksta Kauno mieste, jog pagalba yra visai čia pat ir ji nieko nekainuoja“, – kalbėjo viena iš renginio organizatorių, Kauno visuomenės sveikatos biuro atstovė Lina Pranckevičiūtė.
Pasak specialistų, esama daug skirtingų savižudybių priežasčių – nuo finansinių sunkumų, pašlijusių asmeninių santykių ar socialinės atskirties iki priklausomybių bei kitų požymių. Tačiau kiekvienu atveju žmogui galima padėti, jeigu jo aplinka laiku pastebės ir sureaguos. Grėsmes gali išduoti tiek žmogaus elgesys, tiek ir mintys bei jausmai.
„Kartais būna tiesioginiai požymiai, kai žmogus užsimena, kad neverta gyventi – verčiau mirti. Tačiau esama ir daug neakivaizdžių užuominų: galbūt asmuo lanko seniai matytus žmones, išsiunčia kažkam laiškus. Riziką labai sustiprina svaigalų – alkoholio ir narkotikų vartojimas. Kilus nuogąstavimams, reikia reaguoti nedelsiant. Nebijokite užkalbinti: „Ar viskas tvarkoje? Matau, kad esi liūdnas. Gal kažkas yra negerai?“ Labai dažnai žmogus pripažįsta, kad iš tiesų kamuoja vienokios ar kitokios problemos ir tikrai džiaugiasi, jog kažkas tuos ženklus pastebėjo“, – aiškino Kauno poliklinikos Šilainių filialo medicinos psichologė, atvejo vadybininkė Birutė Ramoškienė.
Nuo 2017 metų Kauno mieste patvirtintas savižudybių prevencijos modelis, pagal kurį didinama paslaugų plėtra, teikiama anoniminė psichologinė pagalba ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Kauno miesto poliklinikoje atvejo vadybininkai individualiai padeda savižudybės rizikoje atsidūrusiems žmonėms, taip pat veikia psichologinės grupės, teikiama pagalba iš gyvenimo pasitraukusių žmonių artimiesiems.
B. Ramoškienė pabrėžė, kad labai svarbu kaskart bandyti žmogų prašnekinti ir nebijoti apie tai kalbėtis: „Tuomet belieka nepalikti jo nuošalyje, nenusigręžti ir pamėginti drauge paieškoti pagalbos – palydėti į polikliniką, netgi pas specialistą į kabinetą galima užeiti drauge arba paskambinti pagalbos numeriais, kuriuos galima rasti tiesiog internete. Svarbiausia neatidėlioti, veikti čia ir dabar, ieškoti profesionalios pagalbos. Greta esantis ir padėti galintis žmogus neturi stumti iš nugaros ar dalinti patarimus būdamas priešakyje, bet privalo nuolat būti šalia, visada kartu, nepalikdamas artimo vienumoje.“
Vilmanto Raupelio nuotr.
Pirmadienio vakarą žmonės kviečiami languose uždegti žvakeles ir atminti mirusius dėl savižudybės. Taip ši diena minima visame pasaulyje.
Lietuvoje nusižudo dvigubai daugiau žmonių nei vidutiniškai ES, taip pat pirmaujame pagal mirčių, kurių galima išvengti, skaičių, gegužę pateiktoje ataskaitoje apie sveikatos situaciją Bendrijoje konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai.
Lietuva išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2020 metų savižudybių skaičių sumažinti iki 19,5 šimtui tūkstančių gyventojų. 2017 metais nusižudė 748 asmenys, ir preliminariai šimtui tūkstančių gyventojų teko 26,4 asmenų.
| Skubi pagalba | 112 |
|
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
| Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
| Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
| Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
| Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
|
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
|
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
| Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
|
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
|
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai