Laipteliu aukščiau

VDA Kauno fakulteto Grafikos katedros dėstytojas doc. Gintaras Česonis, taip pat ir fotomenininkas, Kauno fotografijos galerijos vadovas „Kauno dienai“ pasakojo, kad iki šiol fotografija buvo integruota į ne vienos aukštosios mokyklos bakalauro studijas kaip naujųjų medijų, tarpdisciplininio meno studijų dalis.

Lietuvoje nebuvo tiesiog fotografijos magistrantūros studijų programos. „Daugelis ekspertų sveikina, kad išdrįsome žengti šį žingsnį“, – sakė G. Česonis. Anot jo, tokia programa suteiks galimybę gilintis į fotografijos meną ir technologijas, skatins kūrybinį eksperimentavimą, ne tik leis kūrėjams žengti koja kojon su laiku ir naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis, bet ir skatins permąstyti tapatybės klausimus, klausti, kuo esu ypatingas, kitoks. Be to, naujoji programa prisidės prie Lietuvos fotografijos tyrimų, raidos ir tarptautinio pripažinimo.

Koks yra tokios studijų programos poreikis? Lietuvoje fotografija užima ypatingą reikšmę.

„Kalbant apie Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje, beveik visais atvejais vienaip ar kitaip fotografija yra to pristatymo dalis. Prisiminus 7–8 dešimtmečių Lietuvos fotografijos proveržį, turbūt nedaug analogų pasaulinėje fotografijos raidoje turintis reiškinys. Kaip pastebi iš užsienio atvykę ekspertai, jeigu suskaičiuotume, kiek Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka garsių fotografų, galbūt būtume tarp lyderių pasaulyje. Kas galėtų paskatinti proveržį šiandien, sunku nuspėti. Tačiau studijos galėtų neabejotinai prie to prisidėti“, – kalbėjo G. Česonis.

Tokia fotografijos pozicija bendrame vizualiųjų menų lauke, anot jo, leidžia daryti prielaidą, kad tokios studijos turi būti ar jau turėjo būti anksčiau.

„Tam, kad būtų galima gilintis ne tik į tai, kokią vietą fotografija užima šiuolaikiniame mene, bet ir į tai, kas šiandien yra fotografija, kokios yra naujausios tendencijos, kur yra fotografijos apibrėžimo ribos, paribiai, o kur yra šaknys, kuo mes esame kitokie, kuo Lietuvos fotografija visada išsiskyrė ir galbūt galėtų skirtis nuo kitų pasaulyje vyraujančių tendencijų, – vardijo fotomenininkas ir dėstytojas. – Magistrantūros studijose bus siekiama gilintis, kas yra fotografija šiandien, kur prasideda ir baigiasi tai, kas telpa į fotografijos apibrėžimą.“

Didelis susidomėjimas

Fotografijos magistrantūros studijų poreikį parodo ir didelis susidomėjimas šia programa. „Iš reakcijos suprantame, kad ji atsirado labai tinkamu laiku. Mūsų tikslinė grupė yra jauni žmonės, bet amžiaus ribų nebrėžiame. Šiomis studijomis domisi ir 50-metį peržengę žmonės. Kažkam tai bus išlaukta galimybė“, – teigė G. Česonis. Anot jo, kiekvieno kūrybos kelias yra labai savitas. Savo pašaukimą žmonės atranda būdami skirtingo amžiaus, arba ateina laikas, kai nusprendžia kažką keisti savo kūrybos kelyje.

„Visų pirma, tai bus praktinės studijos. Orientuojamės į kuriančius menininkus, tačiau nesakome, kad jų išsilavinimas būtinai turi būti fotografijos srityje. Laukiame ir kitų sričių – vizualiųjų menų bakalauro laipsnį turinčių žmonių, ieškančių sprendimų savo meniniams ieškojimams per fotografiją“, – kalbėjo dėstytojas.

Dekanas prof. Jonas Audėjaitis konkretaus skaičiaus, kiek tiksliai planuojama priimti žmonių, nenurodė, bet įvardijo, kad „jeigu fotografijos magistrantūros studijose turėtume 6–10 studentų, būtų pakankama, kad ši kryptis toliau plėtotųsi ir ateityje atsirastų galimybė šioje srityje siekti ir mokslų daktaro laipsnio“.

Vieni iš programos rengėjų – tyrėjas ir fotografas, menotyros mokslų daktaras Paulius Petraitis, Geistė Marija Kinčinaitytė – menininkė ir tyrėja, Kembridžo universitete įgijusi kino ir ekrano studijų daktaro laipsnį. Tikimės, kad jie ir studijų procese užims svarų vaidmenį. Siekiama, kad naujoji programa taptų vienintelė Baltijos šalyse universitetinio lygio Fotografijos magistro programa, paremta pripažintų menininkų individualios mentorystės principu.

Žiniomis dalysis ir kiti Lietuvos profesionalai, kviestiniai dėstytojai iš užsienio. Planuojama, kad prie programos įgyvendinimo prisidės žinomi Lietuvos fotomeninkai, garsūs tarptautiniai kuratoriai, fotografijos ekspertai iš užsienio, tokie kaip Adamas Mazuras, Thomas Shirmboeckas ir kiti, kurie jau tyrinėja Lietuvos fotografiją, kontekstus, kuruodami Lietuvos menininkų darbus, žinantys Lietuvos fotografiją ne blogiau nei vietos ekspertai.

Kodėl Kaune?

Dekanas J. Audėjaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kaunas savo tradicijomis ir fotografijos sritimi šalyje visada buvo priekyje.

G. Česonis papildė, kad taip susiklostė, jog Kaune ar Kauno rajone gimė, kūrė ar ilgą laiką dirbo didžioji dalis šiandien garsių Lietuvos fotomenininkų. Minėtas didysis proveržis taip pat susijęs su Kaune kūrusiais ir dirbusiais menininkais. Tai Lietuvos fotomenininkų sąjungos įkūrėjas Antanas Sutkus, Aleksandras Macijauskas, Romualdas Požerskis, Romuldas Rakauskas, Virgilijus Šonta, konceptualiosios fotografijos pradininkas Lietuvoje Vitas Luckus, Algimantas Kunčius.

Didelį postūmį fotomenui davė 1969 m. įkurta Lietuvos fotografijos meno draugija, kurios pagrindu 1989 m. įkurta Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Sunku būtų paneigti, kad iki tol sėkmingai veikęs Kauno fotoklubas nebuvo pirmoji platforma pirmoms svarioms parodoms surengti ir katalogams išleisti. Prie LFS Kauno skyriaus ilgą laiką veikė vienintelė Lietuvoje fotografijos mokykla, išugdžiusi ne vieną fotomenininką. Tai tarsi fotografijos studijų Lietuvoje priešistorė. Pirmosios universitetinės fotografijos studijos atsirado 2000 m.

2024 m. – jau ir magistro studijos. Nuo šios idėjos iki įgyvendinimo užtrukta, pasak J. Audėjaičio, – per ilgai. Čia pat sukonkretina: apie dešimt metų. „Reikia ne tik studijų programos, dėstytojų, bet ir sukurti sąlygas, kuriomis ji galėtų veikti, įrangos, kitų priemonių“, – pridūrė dekanas.

Be visų kitų pranašumų, fotografijos magistrantūros programa sudarys galimybę menininkams likti Lietuvoje ir čia ieškoti, atrasti save. „Talentingam žmogui išsilavinimas padeda atrasti savo kelią, kurti, gilintis. Tai yra galimybė sutrumpinti paieškų kelią. Šios magistrantūros studijos – unikali galimybė tapti naujos istorijos dalimi, kartu siekiant praplėsti fotografijos sampratą“, – apibendrino G. Česonis.