Dvylikos metrų aukštį pasiekęs kuplus, panašus į klevą medis, pasipuošęs pražydusių tulpių formos geltonais žiedais – tai tulpmedis.

Šiomis dienomis tokie du į septintą dešimtį įžengę nepaprasto grožio medžiai pražydo VDU Kauno botanikos sode. Jie čia išaugo iš Veliuonos parko tulpmedžių sėklų.

Savo augimvietėse (Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje) tulpmedžiai pasiekia fantastinį 45 m aukštį. Pasak Botanikos sodo mokslo darbuotojo dr. Kęstučio Žeimavičiaus, tulpmedis, kaip ir magnolija, yra seniausi planetoje žiediniai augalai – tulpmedis žydėjo ir prieš 100 mln. metų.

Anglai pirmi Europoje pradėjo auginti tulpmedį, todėl nereikia stebėtis, kad būtent viename iš Didžiosios Britanijos botanikos sodų auga XVIII a. antroje pusėje sodintas tulpmedis. Seniausio Lietuvos tulpmedžio (jie auga Veliuonos parke) amžius, greičiausiai, dar nesiekia 100 metų.

Šie medžiai yra gana reti mūsų sodybose ne vien dėl savo įspūdingo dydžio (reikia erdvės sodyboje), bet ir todėl, kad labai sunku užauginti tulpmedžių sodinukus.

Anot K.Žeimavičiaus, kviečiančio kauniečius ir miesto svečius į Botanikos sodą pasigėrėti žydinčiais tulpmedžiais, gal po poros metų čia bus galima įsigyti seniausio planetos žiedinio augalo – tulpmedžio sodinukų.