Politologas Algis Krupavičius įvertino, kad Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, rinkimų kampanija startavo gana vėlai ir gali prireikti antrojo rinkimų turo.

"Tačiau pastarosiomis savaitėmis bent jau vaizdinė rinkimų agitacija buvo labai aktyvi. Ir internetas, ir Kauno viešosios erdvės mirgėjo nuo plakatų. Kandidatai taip pat aktyviai dalyvavo įvairiuose debatuose su bendruomene", – pastebėjo pašnekovas.

Jo nuomone, aktyviausią agitaciją, ko gero, surengė Liberalų sąjūdis. Aktyvumu jį nustebino socialdemokratai, kurių rinkimų kampanijos Kaune paprastai būna pasyvios. Dauguma kitų partijų ir rinkimų komitetų jiems mažai kuo nusileido, bet buvo ir tokių, kurie per daug nesivargino tiesiogiai bendrauti su rinkėjais.

Jis pastebėjo, kad savivaldybių tarybų rinkimai gerokai nustumti į šalį, palyginti su merų rinkimais. "Net ir ne antrame, ne trečiame, o dar tolesniame plane. O reikšmė jiems abiem turėtų būti skiriama bent jau lygi", – pridūrė politologas.

Jis prognozuoja, kad bus didelis ryšys tarp mero ir partijos, komiteto pasirinkimo. Kas balsuos už "A" kandidatą į merus, tas dažniausiai balsuos ir už "A" partiją ar komitetą. Koreliacija bus ne visiška, bet didelė.

A.Krupavičius spėja, kad į šiuos rinkimus turėtų ateiti balsuoti apie 50 proc. rinkėjų. Panašiai tiek, kiek per prezidento rinkimus. Svarbiausias motyvas, stimulas, kodėl rinkėjai ateis balsuoti, anot jo, – dalyvavimas merų rinkimuose.

"Kaunas išskirtinis tuo, kad čia labai didelis kandidatų į merus skaičius – net penkiolika. Dėl balsų daugumos varžysis penki ar šeši kandidatai į merus. Turėtų įvykti kažkas nepaprasta, kad jau pirmajame ture paaiškėtų naujasis meras", – kalbėjo politologas.   

Naujasis meras paaiškėtų jau pirmajame ture, jei už jį balsuotų daugiau kaip penktadalis balsavimo teisę turinčių kauniečių.