Nesieja giminystė

"Milijonas raudonų rožių" – taip skamba dainos žodžiai, kurią daugiau nei prieš trisdešimtį metų traukė kiekviena romantikė. Be abejonės, tai darė ir mano mama. Aš gi melodiją rijau kaip saldainius ir giliai širdyje troškau būti bent šiek tiek panaši į dainą atliekančią scenos divą Alą Pugačiovą.

Todėl kai išgirdau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės Alinos pavardę, mintyse nevalingai ėmiau skaičiuoti raudonas rožes ir tapatinti ją su charizmatiškąja dainininke. Dėl charizmos neklydau – Suomijoje gimusi ir augusi Alina Pugatcheva viso pokalbio metu spinduliavo vidiniu tvirtumu ir įtaiga. Stigo tik vešlių divos garbanų, tačiau ir be jų LSMU ketvirtakursė savo žavesiu buvo kur kas pranašesnė už garsiąją bendrapavardę.

Paklausta, ar jai žinoma A.Pugačiova, pastaruoju metu labiau garsėjanti savo išvaizdos pokyčiais, o ne naujais hitais, Alina nusijuokė – vienos garsiausių visų laikų Rusijos atlikėjų dainos jos namuose vaikystėje skambėjo gana dažnai. Todėl Alina iki dabar mena ryškų scenos primadonos įvaizdį ir kelias populiariausias jos dainas.

"Ala Pugačiova tikrai nėra mano mėgstama atlikėja, bet mama ją tiesiog garbino. Todėl kai Sankt Peterburge susipažino su vyruku, kurio pavardė buvo Pugačiov, jai nekilo klausimų, kad tai jos būsimas vyras", – klausimų, ar nėra žinomos atlikėjos giminaitė, A.Pugatcheva Lietuvoje esą dažnai sulaukia.

Suomijoje, iš kurios atvyko, to teiravosi vos kelis kartus.

Viliojo užsienis

Merginos tėtis – rusas, mama – Ingrijos suomė, todėl Alina save laiko pusiau suome, pusiau ruse.

"Gimiau ir užaugau Suomijoje, mano gimtoji kalba yra suomių. Ingrai yra suomiai iš Ingrijos, kurie buvo tremiami į Sovietų Sąjungą prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Mano mama yra iš Petrozavodsko, jos gimtoji kalba yra rusų, bet namuose, su mano seneliais ji kalbėjo suomių kalba. Su tėvais aš kalbu rusiškai", – A.Pugatcheva nesiliovė stebinti savo gebėjimais.

Ji puikiai moka anglų, švedų ir vokiečių kalbas, o pastaruoju metu vis dažniau studentės lūpose pasigirsta ir lietuviški žodžiai. Tiesa, su bendrakursiais ir kitais LSMU studentais mergina bendrauju angliškai. Taip, supratote teisingai, gimusi ir augusi Suomijoje, pastaruosius kelerius metus mergina Kaune kremta mokslus, o baigusi juos svajoja dirbti veterinarijos gydytoja.

"Kaip pasirinkau studijas Lietuvoje? Baigusi mokyklą Suomijoje, keturis kartus teikiau paraišką studijuoti Helsinkio universitete, vis ko nors pritrūkdavo, būdavo keičiami reikalavimai. Trejus metus nieko nestudijavau, dvejus metus dirbau naminių gyvūnėlių parduotuvėje", – A.Pugatchevą esą visuomet viliojo galimybė gyventi užsienyje ir studijuoti tarptautinėje aplinkoje.

Neabejojo pasirinkimu

Beieškant universitetų, kur būtų galima studijuoti veterinariją, Alinos akiratyje atsidūrė Lietuva, Kaunas ir LSMU.

"Veterinare norėjau būti turbūt nuo šešerių. Kai buvau vienuolikos metų, dovanų gavau šunį. Nuo tada man tapo visiškai aišku, kad ateityje noriu padėti gyvūnams, juos gydyti. Labai išgyvenau, kai mano šuo nugaišo. Iki šiol jį prisimenu", – pasakojo studentė.

Augant ji blaškėsi tarp savo pasirinkimų, bet galiausiai grįžo prie pirminio taško – veterinarinės medicinos, kurią vadina tikruoju savo pašaukimu.

"Nusprendžiau pateikti paraišką. Nežinau, kodėl, bet jaučiau, kad ši šalis ir šis universitetas yra mano vieta", – Lietuvoje praleidusi jau trejus metus, studentė niekada nesuabejojo savo pasirinkimu.

Alina džiaugėsi, kad universitetas puikiai priima kitataučius, kurių čia yra daugiau nei 17 proc. Tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Negailėjo ji pagyrų ir dėstytojams, ir darbo organizavimui.

"Renkantis studijas man buvo svarbu ir tai, kad diplomas būtų pripažintas Suomijoje ir visoje ES. Turiu tik vieną pastebėjimą dėl studijų: norėtųsi turėti daugiau bendros veiklos su studentais iš Lietuvos, – mergina džiaugėsi per kelerius metus aplink save subūrusi nemenką ratą nuostabių žmonių, kurių patirtys praplėtė jos asmeninį pasaulio suvokimą. – Gyvenimas užsienyje pavertė mane daug labiau savimi pasitikinčia, drąsia asmenybe. Neabejoju, kad tarptautinis išsilavinimas, užmegzti kontaktai ateityje man padės siekti tarptautinės karjeros."

Kaunas, be abejonės, yra studentų miestas. Aš tai dievinu!

Neskuba į Suomiją

Į Kauną Alina atvyko iš nedidelio miesto Pietų Suomijoje. Prie Pejenės ežerų įsikūręs Lahtis bene labiausiai žinomas žiemos turizmo mėgėjams ir sportininkams. Mieste yra stadionas, šalia įsikūrusios trys šuolių su slidėmis trasos. Čia neretai vyksta pasaulio slidinėjimo čempionatai.

"Lahtyje gyvena 100 tūkst. gyventojų. Vien dėl to labai džiaugiausi pradėjusi studijas tris kartus didesniame mieste. Esminiai šių dviejų miestų skirtumai – atmosfera. Kaunas, be abejonės, yra studentų miestas. Aš tai dievinu!" – studentė džiaugėsi galimybe matyti, kaip per trejus metus miestas augo ir keitėsi.

Progresas esą vyksta ir toliau, todėl į savo kelionių maršrutą Suomijos turistai vis dažniau įtraukia Lietuvą. Į vieną iš trijų Baltijos šalių dairosi ir paskutiniuosius metus šalies mokyklose skaičiuojantys moksleiviai.

Didžiausia merginos svajonė – padėti gyvūnams.

"Suomijoje yra daug potencialių studentų. Šį sausį aplankiau Lahčio mokyklą, kurioje pati mokiausi. Lankiausi ten kaip LSMU ambasadorė ir perspektyviems mokiniams papasakojau apie studijas šiame universitete. Mokiniai patys turi susirasti visą reikiamą informaciją apie studijų galimybes, todėl norėjau jiems padėti, pasidalyti savo patirtimi. Jie labai susidomėjo LSMU, tikiuosi, kad ateityje išvysime daugiau studentų iš mano gimtosios šalies, – paklausta, ar pati svajoja grįžti atgal į gimtąjį Lahtį, A.Pugatcheva santūriai šyptelėjo. – Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu grįšiu į Suomiją, bet... niekada nesakau niekada. Neturiu aiškių ateities planų, bet dėl to nesijaudinu. Tikiu, kad galiausiai viskas savaime stos į savo vietas."

Vis dėlto dėl vieno, prieš tardama "viso gero", Alina buvo tikra visu 100 proc. – baigusi studijas ji nori būti veterinarijos gydytoja. Padėti gyvūnams ir juos gydyti.