Apsipirkę kepyklėlėje kvitus pasiėmė tik vienas kitas. Kai kurie gautus čekius čia pat išmetė į šiukšliadėžę.

„Loterijos idėja gal ir gera, bet neturiu tam laiko“, – kalbėjo studentė, nekantraudama, kada galės paragauti nusipirktos bandelės. Ji pasakojo, kad visus kvitus išmetanti arba apskritai jų neimanti, išskyrus buitinės technikos ar įsigijusi telefoną. „Batų čekių irgi nesaugau. Išsirenku gerus, todėl žinau, kad jų nereikės grąžinti ar nešti pakeisti – čekiai man nereikalingi“, – įsitikinusi mergina.

Kita kabinta kaunietė sakė dar pagalvosianti, ar dabar pradės juos rinkti. „Taip, norint dalyvauti šioje loterijoje niekas nekainuoja, bet tam reikia skirti laiko, čekius saugoti“, – numykė pašnekovė.

„Galvojau, kad loterijoje gali dalyvauti tik turguje gauti čekiai“, – pasitikslino užkalbintas vaikinas.

Septyniolikmetė moksleivė Aistė sakė, kad labai nemėgsta, kai kišenėje prisikaupia kvitų. Juos vertina kaip šiukšles, o ne naudingą dalyką.

Loterijos tikslas – kad verslininkai pajustų gyventojų spaudimą išduoti kvitus, tai yra, apskaityti gaunamas lėšas ir taip mažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Tačiau pašnekovai tvirtino, kad tikriausiai nedrįstų reikalauti kvito, iš pavyzdžiui, mėgstamos kirpėjos.

Kuo daugiau užregistruota kvitų, tuo daugiau surenkama mokesčių, tuo daugiau pinigų bus skiriama švietimui, sveikatos apsaugai ar kitoms visuomenei būtinoms reikmėms.

Socialiniuose tinkluose ne vienas gyventojas teigė kvitų ir toliau nereikalausiantis iš principo, nes, jų manymu, mokesčiai smulkiam verslui yra labai dideli. „Čekių loterija daugiausia palaikymo susilaukia iš žmonių, kurie nėra verslavę ir nelabai žino, kas yra mokesčiai, kaip sukasi ekonomika, ir kur iš tikro slypi šešėlis“, – išreiškė nuomonę apie šią akciją.

Užsukus į vieną iš cheminių valyklų darbuotoja paaiškino, kad kvitus pasiima visi jų klientai, nes kitaip negalėtų atgauti priduoto valyti daikto ar drabužio. Apie loteriją ir ji kalbėjo skeptiškai. „Kas ten žais su kvitais juos registruodami? Nebent svajokliai“, – sakė Nijolė.

Tačiau ji žino nemažai žmonių, kurie kaupia kvitus jau ne vienerius metus ir ne dėl galimybės ką nors laimėti. Tai naudojama kaip priemonė šeimos biudžetui tvarkyti. „Būna, kad ateina klientų su pilnomis piniginėmis kvitų“, – pasakojo moteris.

Užregistruota 4600 kvitų

VMI duomenimis, antradienį kvitų žaidime užregistruota beveik 4600 kvitų, iš jų didžioji dalis už suteiktas paslaugas – 3200 ir 1400 gauti turgavietėse už prekes.

Pirmieji šios loterijos nugalėtojai bus paskelbti per LNK žinias jau kitą antradienį.

Kasos aparatų kvitus, gautus už maitinimo, kirpimo, remonto ir kitas paslaugas bei turguje įsigytas prekes nuo antradienio galima registruoti internetiniame puslapyje. Skelbiama, kad vėliau į loteriją galės būti įtraukti ir kiti sektoriai.

Kas savaitę bus galima laimėti 10 prizų po 200 eurų, o kas mėnesį – vieną 5 tūkst. eurų prizą. Metinis loterijos prizų fondas sieks apie 173 tūkst. eurų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas akcentavo, kad šioje loterijoje laimės visi valstybės piliečiai.

„Kuo daugiau užregistruota kvitų, tuo daugiau surenkama mokesčių, tuo daugiau pinigų bus skiriama švietimui, sveikatos apsaugai ar kitoms visuomenei būtinoms reikmėms“, – kalbėjo A. Klerauskas. Kvitų loterijoje gali dalyvauti žmonės nuo 14 metų, o kvitų vertė turi būti ne mažesnė kaip 1 euras. Būtina išsaugoti jų originalus.