Pereiti į pagrindinį turinį

Kauniečių bendrovės rūpestis: į gamtą grąžinti tik švarų vandenį

2014-06-10 04:59

Bendromis pastangomis bendrovei „Kauno vandenys“, padedamai savivaldybės, valstybės ir ES, pavyko pasiekti tokį miesto nuotekų išvalymo lygį, kad dabar mūsų upės nebežalojamos, o iš kauniečių mokosi ir užsieniečiai.

Bendromis pastangomis bendrovei „Kauno vandenys“, padedamai savivaldybės, valstybės ir ES, pavyko pasiekti tokį miesto nuotekų išvalymo lygį, kad dabar mūsų upės nebežalojamos, o iš kauniečių mokosi ir užsieniečiai.

Valymo kaina – apie 10 mln. litų

Kaskart gaudami sąskaitą už vandenį pastebime, kad kone pusę jos sudaro mokestis už nuotekų tvarkymą. Kodėl sutvarkyti nuotekas kainuoja bene tiek pat, kiek išgauti ir patiekti patį vandenį?

Šiuo metu Kaune už geriamojo vandens 1 kub. m vartotojai, gyvenantys butuose, moka 4,42 lito (be PVM). Iš jų 2,30 lito tenka vandens tiekimo mokesčiui, o 2,12 lito –
nuotekoms tvarkyti. Iš pastarosios sumos 0,85 lito skiriama nuotekoms surinkti, 0,68 lito – nuotekoms valyti, 0,59 lito – dumblui tvarkyti. Panašūs, tiesa, kiek mažesni įkainiai taikomi individualiuose namuose apskaitomo vandens vartotojams.

Per metus miesto nuotekų valymas bendrovei „Kauno vandenys“ kainuoja apie 10 mln. litų.

Pernai bendrovės nuotekų valykloje buvo išvalyta 24,16 mln. kub. m nuotekų, t.y. vidutiniškai 66,2 tūkst. kub. m per parą. Valymo įrenginiuose pagal vadinamąjį BDS7 rodiklį nuotekų išvalymo efektas 2013 m. sudarė net 97,98 proc., pagal suspenduotas medžiagas – 97,01 proc., bendrą fosforą – 97,32 proc., bendrą azotą – 88,06 proc. Į dumblo saugojimo aikštelę išvežta 16 772 tonos dumblo.

Procesas sudėtingas, bet efektyvus

UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos Marvelėje viršininkas Petras Maruniakas pasakojo apie patį sudėtingą ir ilgą nuotekų valymo procesą, po kurio į miesto upes grąžinamas vanduo neretai būna net švaresnis nei natūralus.

Į nuotekų valyklą iš miesto nuotekos atiteka trimis vamzdžiais, kurių skersmuo 1,2 m. Stambūs nešmenys iškart sulaikomi grotose. Taip perkošus nuotekas per metus sulaikoma apie 250 tonų įvairių plaukiojančių atliekų, kurios anksčiau patekdavo į Nemuną. Smėlis nusodinamas aeruojamose smėliagaudėse. Nešmenys nusausinami presu, o smėlis – separatoriumi. Visos šios atliekos specialiomis mašinomis išvežamos į Lapių sąvartyną. Per metus surinkto smėlio susidaro apie 190 tonų.

Nuotekos mechaniškai valomos dviejuose pirminiuose sėsdintuvuose, kurių diametras net 40 m, gylis – 3 m, o bendras tūris – 7 500 kub. m. Susidaręs pirminis dumblas iš sėsdintuvų šalinamas žalio dumblo siurbliais į metantankų siurblinėje esantį rezervuarą. Plaukiojančios medžiagos nuo sėsdintuvų paviršiaus šalinamos siurbliais į nuotekų valyklos priėmimo kamerą.
Biologinį valymą sudaro keturios lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvienoje yra 1.674 kub. m talpos bio-P (biologinio fosforo šalinimo) reaktorius ir 15.165 kub. m talpos N/DN (vienalaikės nitrifikacijos-denitrifikacijos) reaktorius. Bendras aerotankų tūris – 67.356 kub. m. Projektinė aktyviojo dumblo koncentracija – 4,8 g/l (prie 81.890 kub. m/d paros nuotekų debito).

Į šiuos reaktorius, kuriuose palaikomas anaerobinės sąlygos, patenka jau susimaišęs su nuotekomis cirkuliacinis veiklusis dumblas. Lėtaeigės maišyklės, kurių kiekviename reaktoriuje sumontuota po dvi, palaiko dumblo mišinį pakibusios būklės. Pagrindinė fosforo dalis virsta ištirpusiais fosfatais, kuriuos tolesniame valymo procese įsisavina veiklusis dumblas.
Iki galutinės valymo ciklo pabaigos vanduo nuteka dar ilgą kelią. Ir visas jis skirtas tam, kad iš šios gamtos dovanos būtų pašalinti žmonių veiklos pėdsakai.

Išbrauktas iš gėdingo sąrašo

Būtent dėl to ilgo kelio Kaunui pavyko atsikratyti gėdingos etiketės. Dar vos prieš porą dešimtmečių laikinoji sostinė buvo kalama prie gėdos stulpo. Miesto nutekamieji vandenys buvo visiškai nevalomi ir netrukdomi liejosi į Nemuno bei Neries upes. Tuo metu reikėjo gerokai pasistengti, kad Europos žemėlapyje rastum panašaus dydžio miestą, visiškai neturintį valymo įrenginių.

Sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais nuotekoms valyti neužtekdavo pinigų. Buvo manoma, kad tai – antraeilis dalykas. Prieita net iki kuriozų – Jonavos nutekamieji vandenys, užteršti „Azoto“ gamyklos, buvo nukreipti į Kauną. Taip, papildomai teršiant aplinką, buvo tikimasi iš Maskvos greičiau pritraukti pinigų Kauno miesto vandenų valymo įrenginiams statyti. Tačiau planas nepavyko.

Vis dėlto nepriklausomybės laikotarpiu situacija ėmė keistis. Pradėta ieškoti galimybių ir lėšų valymo įrenginiams statyti. Dar 1983 m. Miestų statybos projektavimo institutas buvo pradėjęs projektuoti miesto kanalizacijos valymo įrenginius. 1990 m. gruodį pasirašytas aikštelės parinkimo aktas. 1991 m. sausį Kauno miesto taryba patvirtino aikštelės parinkimo aktą vandenvalos statybai Marvelėje. Oficialus statybos atidarymas įvyko 1992 m. balandžio 22 d. Visą kompleksą sudarė mechaninio valymo įrenginiai, dumblo apdorojimo ir biodujų ūkio įrenginiai.

Galiausiai 2010-aisiais kauniečiams pastačius biologinę valyklą, pavyko pasiekti, kad miestas būtų galutinai išbrauktas iš nemalonaus teršėjų sąrašo.

Išsilaiko patys

Lietuvai ir Kaunui būtų buvę sunku vien iš tarifų pasistatyti brangius valymo įrenginius, todėl kauniečiams labai pravertė ES struktūrinių fondų parama. Tiesa, išsilaikyti įmonė privalo nepadedama iš šalies – vien iš paslaugų tarifo. Marvelėje dirba apie 40 darbuotojų: vandens valymo įrenginių specialistų technologų, daugiausia chemikų. Įrangą prižiūri ir remontuoja šaltkalviai, elektrikai ir automatikai.

Bendrovės veikla nestovi vietoje. Dabar vienas prioritetinių „Kauno vandenų“ projektų, susijusių su vandenvala, – vadinamosios dumblo džiovyklos įrengimas.

„Džiovyklos statybų procesas yra pajudėjęs. Tiesa, turėjome jį pristabdyti, nes įvyko nenumatytų, nuo mūsų nepriklausančių kliūčių – bankrutavo dvi Vokietijos bendrovės, vykdžiusios darbus. Vis dėlto esame pasirengę problemas išspręsti ir pabaigti statybas“, – kalbėjo bendrovės generalinis direktorius Linas Baltrėnas.

Iki pabaigtuvių liko metai, tad netrukus bus skelbiamas papildomas konkursas, kurio nugalėtojai imsis likusių statybos darbų.

Įrengus džiovyklą ir pradėjus dumblo deginimą atliekų deginimo stotyje, būtų visiškai užbaigtas vadinamasis gamtos ciklas – nuo vandens paėmimo iki jo virtimo buitinės ir  pramoninės veiklos nuotekomis bei vandens išvalymo ir grąžinimo atgal į gamtą. O per tą ciklą susidariusios atliekos bus saugiai utilizuotos ir dar papildomai pagaminama šilumos energijos.

Mokosi ir užsieniečiai

„Kauno vandenų“ bendrovėje nereti svečiai ir iš užsienio. Šiemet Latvijos vandens tiekėjų asociacijos iniciatyva „Kauno vandenyse“ lankėsi 34 asmenų delegacija iš Latvijos vandens tiekimo įmonių. Vandens tiekimo įmonių vadovai, technikos, laboratorijų specialistai susipažino su Kauno bendrovės veikla, teisės aktais, lankėsi Nuotekų valykloje, Vandens tyrimų laboratorijoje, diskutavo apie aktualias problemas ir jų sprendimo būdus.

„Latviai mato, kad iš mūsų yra ko pasimokyti. Mes taip pat perimame jų gerąją patirtį. Manau, kad Lietuva vandentvarkos srityje yra pažengusi toliau nei kaimynai. Seimas šiomis dienomis priėmė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą. Dėl to šioje srityje tampa dar aiškiau. Mūsų kaimynai įstatymų dar nėra susitvarkę“, – pasakojo V.Burokas.

Įdomūs faktai

2013 m. UAB „Kauno vandenys“ eksploatavo 1,273 tūkst. km geriamojo vandens tinklų, 1,125 tūkst. km buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, 4 vandenvietes ir vandens gerinimo įrenginius, dešimt antro ir 62 trečio vandens pakėlimo siurblines, 122 nuotekų perpumpavimo siurblines, dvejas grotas ir 23 švaraus vandens rezervuarus, biologinio nuotekų valymo valyklą. 2013 m. per parą iš požeminių vandens šaltinių buvo išgauta beveik 59 tūkst. kub. m vandens. Bendrovė vartotojams pardavė 15,07 mln. kub. m vandens.

Paslaugos vartotojams

Vartotojams, kurie yra prisijungę prie bendrovės vandens tiekimo tinklų, UAB „Kauno vandenys“ teikia ir nuotekų išvežimo paslaugą. Sutartį dėl šios paslaugos galima pasirašyti atvykus į bendrovės „Kauno vandenys“ Abonentų skyriaus Sutarčių sudarymo grupę. Adresas: Aukštaičių g. 43, 4 korp., II a., 3 kab. Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 7 iki 16 val., penktadienį nuo 7 iki 14.30 val. Telefonas pasiteirauti 301 752.
Nuotekų išvežimo kaina: 1 kub. m – 18,90 lito su PVM. Mokama už faktiškai išvežtą nuotekų kiekį. Nuotekos išvežamos per tris darbo dienas nuo užsakymo pateikimo.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų