Savivaldybei nutarus iškeldinti Kauno advokatų kontorą, jos atstovai buvo šokiruoti ne tik pačio fakto, bet ir valdžios požiūrio.

Informavo tik nusprendę

„Jeigu nori išsiaiškinti valstybės demokratijos lygį, išsiaiškink jos požiūrį į advokatus. Dabar toks įspūdis, kad advokatai tik gadina valstybės reikalus. Atrodo, miesto valdžiai nerūpi, kad miestiečiams būtų teikiama pigi ir kokybiška teisinė pagalba”, – apgailestavo Kauno advokatų kontoros seniūnas Vytautas Pranas Gineika.

Savivaldybės taryba sprendimą iškeldinti kelis dešimtmečius senamiestyje veikiančią Kauno advokatų kontorą priėmė dar kovo 15 dieną. Advokatų kontora apie tai buvo informuota jau po fakto.

Nelaukdama išsikraustymo termino – liepos 1-osios – V.P.Gineika kreipėsi į teismą. Šis reikalavimą išsikelti laikinai sustabdė, kol nuspręs dėl tokio savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo.

„Jaučiame nuoskaudą, nes neseniai savo lėšomis susiremontavome stogą, salę, lubas. Kai apsitvarkėme, atsirado norinčių tuo pasinaudoti. Savivaldybė negražiai pasielgė“, – įsitikinęs seniūnas.

Jis taip pat stebėjosi, kad advokatai iškraustomi į gatvę, nors savivaldybė pati nuolat prašo jų pagalbos, beje, turėdama savo 20 juristų. Trys kontoros advokatai pagal sutartį dirba savivaldybei.

Patalpos bus parduotos?

Tačiau į teismą V.P.Gineika kreipėsi ne dėl kilusių emocijų, o įsitikinimo, kad savivaldybė, nuspręsdama iškraustyti advokatus, pažeidė nuomos sutartį.

Pagal 1997 metais su miesto savivaldybe pasirašytą sutartį, Kauno advokatų kontora valstybei priklausančiuose nurodytuose pastatuose šeimininkauti gali „ne vėliau kaip iki negyvenamų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą“.

Patalpos į privatizavimo programą neįtrauktos, todėl, V.P.Gineikos teigimu, savivaldybės sprendimas nutraukti nuomos sutartį yra neteisėtas. Iš pradžių jis gražiuoju kreipėsi į merą Andrių Kupčinską,  prašydamas sprendimą persvarstyti. Tačiau gavo neigiamą atsakymą, pasirašytą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio.

Rašte argumentuota, kad kito kelio nėra, nes savivaldybei reikia patalpų. V.P.Gineika spėja, kad pusmetį patalpos bus palaikytos tuščios, o vėliau bus parduotos.

Mokėjo nedidelį mokestį

Patalpos, iš kurių norima iškraustyti, buvo statytos būtent Kauno advokatų kontorai. Jos žinioje iš pradžių buvo apie 1000 kv. metrų ploto. Vėliau po truputį kontoros valdos mažėjo, čia įkurdintas Metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyrius, atsidarė privačių advokatų kabinetai. Pastaruoju metu Kauno advokatų kontora veikė perpus mažesnėse patalpose, kurios užima apie 500 kv. metrų ploto.

„Pusę patalpų gal ir galėtume atiduoti, tik nežinau, ar tai juos tenkintų“, – svarstė V.P.Gineika. Jis paaiškino, kad visų patalpų kontorai nebereikia, nes nuo liepos 1-osios kontoroje liko tik aštuoni advokatai. Kiti, išsigandę priverstinio iškraustymo, pasirūpino darbo vietomis kitur.

Prieš lemtingą savivaldybės tarybos sprendimą šioje kontoroje triūsė 20 advokatų, šeši jų padėjėjai bei trys samdomi darbuotojai: buhalterė, kasininkė bei valytoja.

Beje, sutartyje numatyta nuomos kaina mėnesiui – vos 4 litai už kvadratinį metrą. Tad už 500 kv. metrų dydžio patalpas kas mėnesį visai advokatų kontorai tekdavo sumokėti tik apie 2000 litų. V.P.Gineika pripažįsta, kad advokatai gyveno lengvatinėmis sąlygomis.

„Tiksliai nežinau, bet girdėjau, kad kitoje gatvės pusėje įsikūrę advokatai moka po 1000 litų už kabinetą“, – neslėpė kontoros seniūnas.

Tačiau jis pabrėžė, kad jo vadovaujamos kontoros advokatų paslaugų įkainiai – vieni mažiausių Kaune. Be to, daugiau nei pusė čia iki šiol dirbusių advokatų teikė valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, prieinamą nepasiturintiems miestiečiams. Nuo liepos tokią pagalbą teikia beveik visi kontoroje likę advokatai.

V.P.Gineika pastebėjo, kad tokia pati istorija vyksta ir Vilniuje. Ten advokatų kontora su savivaldybe bylinėjasi jau šešerius metus.

L.Meškauskaitė: toks požiūris – trumparegiškas

Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo Liudvikos Meškauskaitės tvirtinimu, savivaldybė turėtų būti suinteresuota, kad advokatai teiktų valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, teisinės paslaugos būtų prieinamos ir skurdžiai gyvenantiems žmonėms.

„Negali būti nei kalbos apie valstybės privilegijas verslo advokatams, turintiems didžiulius įkainius. Tačiau advokatus, dirbančius už nedidelius pinigus, reikia ne iškeldinti , o juos skatinti“, – įsitikinusi L.Meškauskaitė.

Pasak jos, Kauno advokatų kontora unikali tuo, kad dauguma jos advokatų teikia valstybės garantuojamas nemokamą teisinę pagalbą. „Ji yra apmokama iš valstybės biudžeto. Įkainiai – fiksuoti. Už valandą mokama po 40 litų „ant popieriaus“. Iš šios sumos sumokėjus mokesčius advokatui lieka gal tik 16-17 litų. Tai yra nepaprastai maži įkainiai. Be to, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams apmokama tik už 80 darbo valandų. Vadinasi, jeigu byla tęsiasi ilgai, dalį  jos advokatas dirba nemokamai“, – dėstė Lietuvos advokatūros atstovė.

Kauno advokatų kontoros bandymą iškeldinti iš patalpų ir taip juos paliekant be lengvatų, garsi teisininkė pavadino trumparegišku. „Savivaldybė yra visiškai nutolusi nuo realijų. Savivaldybė sprendžia savo klausimus, o kauniečių? Ar kauniečiai eis pas verslo advokatus ir mokės po 200 litų už valandą? Kaip galima versti advokatus kurti komercines kontoras, juk kokie dideli tada bus įkainiai. Juk yra žmonių, už teisines paslaugas negalinčių daug mokėti", – nesuprato valdininkų motyvų L.Meškauskaitė.

Vilniaus miesto savivaldybė, po ilgo bylinėjimosi su Vilniaus advokatų kontora, anot pašnekovės, jau eina į kompromisą. „Ten situacija yra kaip Kaune. Bet, manau, Vilniaus miesto savivaldybė vis dėlto paliks tuos advokatus ramybėje”, – vylėsi teisininkė.

Savivaldybė jaučiasi teisi

Kauno miesto savivaldybės atstovai atkerta, kad, jų žiniomis, bent trys advokatės, išėjusios iš Kauno advokatų kontoros, ir toliau teiks valstybės garantuojamas nemokamas teisines paslaugas.

Savo sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį su Kauno advokatų kontora miesto valžia vadina „teisėtu ir pagrįstu“. Atvirkščiai, nepagrįstu vadinamas Kauno advokatų kontoros pateiktas ieškinys.

„Sutartyse su Kauno advokatų kontora buvo nustatytas nuomos terminas iki 1999 m. liepos 1 d. Sąlyga „ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą“ apibrėžia ne nuomos sutarties terminą, o reiškia, kad šalys sudarė sąlyginį sandorį. Taigi, Kauno miesto savivaldybė vadovaujasi LR CK 6.480 straipsniu, kuriame numatyta, kad jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusios apie tai viena kitą prieš mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai – prieš tris mėnesius iki nutraukimo“, –  teigė bendrą kelių savivaldybės skyrių parengtą atsakymą pateikusi Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vyr. specialistė Edita Mikuličiūtė.

Jos teigimu, į Kauno advokatų kontoros patalpas pretenduojama todėl, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinių veiklai vykdyti trūksta patalpų.

„Atlaisvintas Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomas negyvenamąsias patalpas ketinama naudoti savivaldybės funkcijoms vykdyti – perkeliant į jas savivaldybės administracinius padalinius iš šiuo metu savivaldybės nuomojamų patalpų“, – teigė savivaldybės atstovė.

Anot E.Mikuličiūtės, Kauno miesto savivaldybė nėra apsvarsčiusi galimybės palikti ginčo patalpose dirbantiems advokatams 250 kv. m patalpų, jei jie atsisakytų kitų patalpų, kadangi tokio siūlymo nėra gavusi.