Vėl žadama, kad Kauno autobusų stotis sulauks permainų, bet šie planai jau privertė suklusti ekspertus. Jie nerimauja, ar Vytauto pr., iškilus didžiuliam statiniui, liks vietos tarpmiestiniams autobusams ir perspėja dėl gresiančio chaoso aplinkinėse gatvėse.

Trūks vietos autobusams

Džiaugsmą, kad pagaliau pajudėjo stoties rekonstrukcija, ne vienam ekspertui aptemdė žinia, kokie planuojami pokyčiai. Naujajame stoties pastate karaliaus prekybos centras "Rimi" ir smulkūs prekybininkai. Tokį įspūdį susidarė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai, dalyvavę projekto pristatyme.

"Skaudu, kad prekybos centrai taip diktuoja gyvenimą. Jeigu pavyktų sumažinti prekybos plotą, būtų galima padidinti stoties aikštę, kuri yra akivaizdžiai per mažoka", – pastebėjo architektė Jolita Kančienė.

"Ši pasiūlyta sistema yra ant briaunos", – vertino urbanistas Alvydas Pranas Steponavičius. Per aikštę, kurioje stovės susigrūdę autobusai, važinės ir vilkikai, atvežę prekes "Rimi".

Ne jie vieni abejojo, ar 17–18 autobusų stovėjimo vietų aikštė nebus ankštoka žinant, kad per parą į stotį užsuka apie 600 autobusų – daugiausia Lietuvoje. Vieni jų čia užtrunka kelias minutes, kitiems tenka lūkuriuoti net šešias valandas.

Architektas Jonas Rimvydas Palys pasisakė dar aštriau. "Nei prekybos centras, nei stotis gera pavyko. Vaizdas – kaip daržovių bazės. Atrodo, kad viskas vyks tokiu principu: grūdame, stumiame, gal pralįsiu, gal tilpsime, gal keleiviai kaip nors ras stotį, gal autobusai su vilkikais, vežančiais prekes į "Rimi", nesusidurs", – rėžė architektas.

Kalbos apie pelną

"Stotis kaip objektas geriausiu atveju gali padengti savo einamąsias išlaidas. Tad ieškojome sinergijos su prekybininkais", – KAUET posėdyje bandė aiškinti autobusų stotį valdančios bendrovės "Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Jis tikino, kad stočiai projekte palikta tiek vietos, kiek reikia. 12 m aukščio pastato plotas – apie 13 tūkst. kv. m. Neakcentuota, koks plotas lieka autobusų aikštelei, tačiau panašu, kad bent tris kartus mažesnis. Stočiai pastate skirta apie 900–1 500 kv. m.

L.Skardžiukas vylėsi, kad kai kurios bendrovės sutiks, jog jų autobusai kito reiso laukti sutiks "Kautros" bazėje A.Juozapavičiaus pr.

Ten kartu galėtų pasinaudoti ir plovyklos paslaugomis. Po tokio pasvarstymo atskriejo replika: negi kitų bendrovių, besinaudojančių stotimi, vairuotojus vers kasdien plauti autobusus? Pasigirdo nuomonių, kad stotyje pritrūkus vietos, autobusų bus pilna aplinkinių gatvių pakelėse.

Įrengs požeminę aikštelę

Naujasis pastatas planuojamas statyti prie pat Vytauto pr. Ekspertams užkliuvo tai, kad pirmą kartą stoties ieškantiems keleiviams bus labai klaidu. Susiruošusieji į kitą miestą iš pradžių turės praeiti prekybos zoną, tik tuomet pasieks kasas ir autobusų išvykimo vietas. Norintieji išvengti prekybininkų, galės bandyti likusiu siauru keliu vingiuoti aplink pastatą.

Jo gale ir bus stoties kasos, autobusų stovėjimo aikštelė, taip pat siuntų terminalas. "Senasis siuntų terminalas grius", – sakė L.Skardžiukas. Senasis stoties pastatas išliks, bet bus inkorporuotas į naująjį.

Sename pastate bus komercinės paskirties patalpos – prekybos, paslaugų arba viešojo maitinimo.

Po pastatu ketinama įrengti beveik 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Joje nemokamas stovėjimas bus greičiausiai terminuotas. Beje, joje bus numatytas ir parkavimas dviračiams.

Atvykę taksi ar nuosavu automobiliu, dviračiu ir juos palikę požeminėje aikštelėje, keleiviai į stotį galės patekti tiesiogiai, aplenkdami prekybos zonas. Įėjimas į pastatą yra ir iš šono, kur bus taksi stovėjimo vietos. Iš požeminės aikštelės prie kasų bus galima greitai pakilti liftu.

Atsiras avaringas taškas

KAUET posėdyje dalyvavęs savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras sakė seniai laukęs pokyčių Kauno autobusų stotyje.
"Tačiau šiame projekte yra kelios vietos, kurios nedžiugina. Gali kilti bėdų dėl Vytauto pr. parinkto įvažiavimo į požeminę aikštelę – tai yra už viešojo transporto stotelės", – pastebėjo P.Keras. Įvaža į stotį liktų ten pat, kur yra dabar – iš Bažnyčios g.

Įvažai į aikštelę parinkta vieta sukėlė nerimą ir architektams bei urbanistams. Jų nuomone, reikėtų ieškoti kito sprendimo, nes mieste gali atsirasti dar vienas labai avaringas taškas.

Stotelę iškelti yra netikslinga – žmonėms patogu, kad išlipus iš troleibuso iš karto atsiduri šalia stoties. Be to, čia pat yra požeminė pėsčiųjų perėja.

Projekto autorius architektas Gintaras Balčytis, kolegų išgirtas už kitus savo darbus, teigė, kad keisti projektą iš esmės bus sunku, nes jau yra suderintas detalusis planas. Šį derinant jis pats menkai tedalyvavo.