„Šiandien mes supažindinome praeivius su Brailio raštu ir juo parašytomis knygomis. Labai nudžiugome dėl to, kad ne tik senjorai, bet ir jaunimas bei net pradinukai susidomėję stebėjo, kaip spausdinama ir skaitoma, bei patys lietė Brailio raštu spausdintas knygas ir stebėjosi, kad jos – tokios didžiulės. Gimnazijos klasių mokiniai net uždavė klausimą, ar neregiai naudoja kokį nors rašiklį. Atsakėme, kad nenaudoja, – tik Brailio rašto mašinėlę“, – portalo žurnalistams pasakojo Kauno Prano Daunio ugdymo centro tiflo pedagogė Violeta.
Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, netoli M. Žilinsko dailės galerijos, buriavosi apie dvidešimt žmonių iš minėto centro bendruomenės – mokiniai ir pedagogai. Kai kurie iš jų priėję prie praeivių paklausdavo, ar šie gali penkias minutes savo laiko skirti susipažinimui su tuo pasauliu, kuriame gyvena regos negalią turintys žmonės.
„Buvome maloniai nustebinti, kad daugelis žmonių žino, kas yra Brailio raštas. Jie stebėjosi, kad mūsų mokiniai taip greitai skaito piršteliais. Pasitelkę vizualias priemones parodėme praeiviams lietuvišką Brailio rašto abėcėlę ir paprašėme, kad jie pabandytų perskaityti nors vieną ja spausdintą žodį. Jaunimui ši užduotis sekėsi – jie gana greitai iššifruodavo, kas parašyta“, – mintimis apie surengtą iniciatyvą dalijosi pašnekovė.
Atsidėkodami už skirtą laiką Kauno Prano Daunio ugdymo centro mokiniai dovanojo praeiviams ant lapo Brailio rašto mašinėle atspausdintus jų vardus.
Naujausi komentarai