"Kauno energijos" katilinėse deginamu biokuru susidomėjo Radiacinės saugos centras (RSC), įtariantis, kad iš Baltarusijos atvežamoje medienoje esanti cezio koncentracija viršija leistinas normas. Šios medienos pelenai gali būti prilyginti radioaktyvioms atliekoms.

Tyrimai kelia nerimą

"Ar į Kauną gali būti vežamas radioaktyvus kuras? Taip", – pripažino tarp biokuro tiekėjų ir "Kauno energijos" tarpininkaujančios energetikos išteklių biržos "Baltpool" biokuro verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis. Jis nedelsdamas pridūrė, kad į Kauną vežamos medienos užterštumo lygis yra pernelyg menkas, kad pakenktų kauniečių sveikatai ar aplinkai, tačiau tręšti laukų sudeginto biokuro pelenais nepataria.

RSC direktorius Albinas Mastauskas pavojaus varpais dar neskambino, tačiau neslėpė, kad paskutiniai biokuro pelenų tyrimai kelia nerimą. Dėl to RSC šį pavasarį sušauktas ne vienas pasitarimas.

Sandėliuoja Palemone

RSC specialistai sunerimo po to, kai ištyrė iš vienos Alytaus katilinės atvežtą pelenų mėginį. Radiacinės taršos mastui matuoti naudojamų bekerelių (Bq) koncentracija mėginyje siekė tokį lygį, kad pelenus teko prilyginti radioaktyvioms atliekoms. Dokumentai rodo, kad pelenai susidarė sudeginus iš Baltarusijos atvežtą biokurą. Tas pats tiekėjas biokurą veža ir "Kauno energijai". Deginti paruoštos smulkintos medienos kalnai stūkso Palemone.

"Esame didžiausi biokuro importuotojai Lietuvoje. Per metus įvežame kelis šimtus tūkstančių kietmetrių. Būtent dėl mūsų sumažėjo šildymo kainos Kaune", – nauda Kaunui didžiavosi Alytaus rajone registruotos bendrovės "Gretvita" vadovas Darius Česnulaitis.

"Kauno energijos" atstovai aiškino, kad "Gretvitai" jokių reikalavimų padiktuoti negali. To net neįmanoma padaryti. "Visą biokurą perkame iš energetikos išteklių biržos "Baltpool". Jokių tiesioginių sandėrių su tiekėjais neturime, net negalima sužinoti, iš ko tą biokurą pirksime", – aiškino "Kauno energijos" atstovas Ūdrys Staselka.
Biržos atstovai teigė negalintys tiksliai pasakyti, kokiame regione mediena užauginta, tik nurodyti šalį, iš kurios ji atkeliavo.

Išryškėja po sudeginimo

Radiologai apsilankė ne tik Alytaus katilinėje, bet ir "Gretvitos" teritorijoje. Nė vienoje vietoje radiacijos lygis neviršijo pavojingos ribos. "Tikrino vagonus, biokuro kalnus – jokios radiacijos nerado. Mes patys mielai juos įsileidžiame, nes nenorime, kad būtų skleidžiama ta dezinformacija", – kalbėjo Darius Česnulaitis.

A.Mastauskas aiškino, kad baltarusiškoje medienoje yra cezio, kurio kiekis nekelia pavojaus nei sveikatai, nei aplinkai, tačiau padėtis pasikeičia, kai tokia mediena yra sudeginama – pelenuose cezio koncentracija vidutiniškai padidėja šimtą kartą.

Specialistai teigia, kad mediena, kurios užterštumas ceziu pernelyg didelis, ko gero, atkeliauja iš tų Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos regionų, kurie buvo labiausiai užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Ir V.Jonutis, ir D.Česnulaitis tikino, kad iš tų regionų medienos į Lietuvą niekas neveža, nes atstumas yra pernelyg tolimas – apie 700 km, todėl neapsimoka. V.Jonutis aiškino, kad dėl tos pačios priežasties baltarusiškas biokuras nepasiekia visos Lietuvos – tik Vilniaus ir Kauno regionus.

Biržos atstovas pridūrė, kad mediena iš netolimų Baltarusijos regionų ne ką labiau užteršta nei lietuviška, nes nuo Černobylio slinkęs radioaktyvus debesis užklojo ir ant dalį Lietuvos. A.Mastauskas teigė su tuo negalintis sutikti. "Mes esame atlikę įvairius lietuviškos medienos tyrimus ir galime patvirtinti, kad ji taip pat užteršta, tačiau neįmanoma, kad ji išskirtų panašų viršytą užterštumo lygį, koks buvo Alytaus katilinėje, kai buvo deginamas baltarusiškas biokuras", – teigė A.Mastauskas.

Lietuviško biokuro kokybe pasitiki ir Lietuvos miškininkai, priduriantys, kad šio kuro rūšis galėtų patenkinti šalies poreikius, tad kam pirkti svetimą, užterštą medieną, jei užtenka savos? Praėjusią savaitę vienoje televizijos laidoje kalbėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pažymėjo, kad, miškininkų skaičiavimais, dėl importo iš Baltarusijos neparduota kone trečdalis Lietuvos medienos.

Tikrina reguliariai

Biokuro katilinėse susidariusių pelenų mėginius RSC reguliariai tiria vadovaudamasi 2013 m. aplinkos ministro įsakymu. Mėginius privaloma pristatyti iš visų katilinių, kurių galia didesnė nei 2,5 megavato. Iš galingiausios "Kauno energijai" priklausančios katilinės – Petrašiūnų elektrinės – pelenų mėginiai į RSC vežami kartą per mėnesį. Iš kitų – rečiau.

Jei viename mėginio grame aptinkama tarša iki 0,5 Bq, tokia koncentracija laikoma visiškai nekenksminga. Tokiu užterštumo lygiu pasižyminčius produktus galima valgyti nesibaiminant pakenkti sveikatai. Jei užterštumas yra didesnis, bet neviršija 10 Bq/1 g, tai nelaikoma itin dideliu užterštumu. Jei toks pelenų užterštumas, jais neleidžiama tręšti dirvožemio, tačiau jie gali būti išbarstomi miškuose, naudojami keliams tiesti.

Lietuvai naudojant daugiau biokuro, daugiau jo importuojant iš Baltarusijos, pelenų užterštumo atvejų nustatoma vis dažniau. 96 proc. pernai RSC tirtų mėginių nekėlė jokio susirūpinimo – pelenai buvo tinkami dirvožemiui tręšti. Šiemet jau 10 proc. mėginių rodė, kad pelenai netinka laukams tręšti. "Šie skaičiai taip pasikeitė, nes vis daugiau mėginių atkeliauja su pelenais, kurie susidarė deginant biokurą iš Baltarusijos", – aiškino A.Mastauskas.

V.Jonutis mano, kad tai nėra priežastis atsisakyti baltarusiško biokuro. Tiesiog reikia nebetręšti pelenais laukų, kuriose auginamos daržovės. "Ar pelenai turėtų būti barstomi laukuose? Aš manau, kad ne", – sakė V.Jonutis.

Per metus Lietuvoje susidaro kelios dešimtys tūkstančių tonų pelenų. Teoriškai juos galima būtų kaupti sąvartynuose, tačiau pelenų užterštumas ir tokiu atveju negali būti didelis. Užterštų pelenų kaupimas reikalautų ypatingos priežiūros, nes kiltų grėsmė, kad cezis gali patekti į dirvožemį, gruntinius vandenis. Deginant radioaktyvią medieną su didelėmis problemomis susiduria ir šilumos tiekėjai. Radiacija kaupiasi katiluose. Pasiekus pavojingą lygį, teks atlikti brangius taršos šalinimo darbus. Katilinės aprūpintos moderniais filtrais, tačiau šie radiacijai stabdyti nėra pritaikyti.

Kažkam teks atsakyti

Biokuro biržoje sutartys tarp pirkėjų ir pardavėjų sudaromos anonimiškai, todėl šilumos tiekėjai net nežino, iš ko perka kurą ir iš kur jis atkeliauja. Tačiau už taršą pelenuose privalo atsakyti šilumininkai. Todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija jau kreipėsi į "Baltpool", kad ši užtikrintų, jog pristatyto biokuro pelenai atitiktų radiacinės saugos normas. V.Jonutis sakė, kad to padaryti neįmanoma – menko medienos užterštumo neužfiksuoja net ir modernūs prietaisai. A.Mastauskas kalbėjo, kad kažkam atsakomybę vis tiek teks prisiimti. Ketinama peržiūrėti medienos įvežimo ir pelenų taršos kontrolės tvarką, jau imta keisti įsakymus. "Verslininkams reikia pasakyti: pirkite lietuvišką medieną – ji mažiau užteršta. O jeigu jau norite daryti biznį, veržiatės į Baltarusiją, užtikrinkite, kad nebūtų vežama radioaktyvi mediena", – kalbėjo A.Mastauskas.

"Kol kas neturiu atsakymų, kaip toks biokuras galėjo kirsti Lietuvos sieną. Iš Baltarusijos įvežama mediena privalo būti tikrinama, o jei dabartinių priemonių nepakanka, jos turi būti griežtinamos", – teigė Seimo narys Linas Balsys.

V.Jonutis mano, kad tvarkos neverta keisti, nes iki šiol ji niekam neužkliuvo: "Iš Baltarusijos mediena dideliais kiekiais vežama jau seniai, nes ten ji yra pigi ir kokybiška." Lietuvos spaudoje anksčiau buvo pasirodžiusi informacija, kad V.Jonučio pozicija, vertinant Lietuvos biokuro rinką, gali būti šališka. Jo žmona Eglė Jonutienė buvo biokuro gamyba užsiimančios bendrovės "Renergija" akcininkė. Baltarusiškas kuras populiarus, nes pigus, tačiau verslininkai teigia, kad tai ilgai nesitęs, nes greit biokurą dideliais kiekiais ims naudoti patys baltarusiai.