Liepsnų rizika

"Kauno rajone situacija yra panaši, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje. Šiuo metu Kaune ir jo apylinkėse yra nustatyta ketvirta iš penkių miškų gaisringumo klasių. Tai jau aukšta gaisrų pavojaus rizika. Situacija sudėtinga, nes miškuose yra ypač sausa", – teigė Valstybinių miškų urėdijos Kauno regiono padalinio vadovas Mindaugas Petkevičius.

Šiemet Dubravos regioninio padalinio prižiūrimoje teritorijoje jau buvo kilę dvylika miško gaisrų. "Bendrai išdegė apie 22 ha. Buvo du dideli gaisrai, kurių kiekvieno plotas sudarė apie 10 ha, tad jie statistiką taip ir iškelia. Šie gaisrai buvo karinio poligono teritorijoje, o kituose miškuose, didelių gaisro židinių neturėjome, liepsnos buvo greitai suvaldytos", – aiškino miškų specialistas.

Šiuo metu lankytis miškuose nėra uždrausta, tačiau M.Petkevičius pažymėjo, jei ir kitą savaitę nelis ir išliks tokia pati aukšta gaisrų rizika, Valstybinių miškų urėdija kreipsis į Kauno miesto ir rajono savivaldybes bei inicijuos, kad būtų išleistas įsakymas, draudžiantis laikinai lankytis miškuose.

Gaisro priežastys

Vyraujant sausam orui, miškuose nuolat budi pareigūnai. Pastebima, kad dažniausiai liepsnos miške įsiplieskia ne dėl lietaus trūkumo, o dėl žmogaus elgesio.

22 ha – tiek miškų šiemet išdegė aplink Kauną.

M.Petkevičius nurodė, kad aplink Kauną esančiuose miškuose gaisrai kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio, tačiau kol kas nėra nustatyta, kad miškai būtų buvę padegti tyčia.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė patikslino, kad šiais metais palink Kauną jau kilo devyniolika miško gaisrų.

"Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Ypač didelį pavojų miškams kelia laužai. Esant sausam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Taip pat miškų gaisrus gali sukelti kibirkštys iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių", – vardijo D.Vaitkevičienė.

Specialistai aiškino, jog užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginti užkirsti kelią liepsnoms plisti.

Gresia baudos

Kai miškuose paskelbtas didelis gaisrų pavojus, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Kitu atveju miško lankytojai gali sulaukti nemažų baudų.

Kauno PGV atstovai priminė, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos, deginti žolę, šiaudus miško žemėje, pievose, ganyklose, ražienose, važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ten, kur įvažiuoti uždrausta, pilti degalus miške į mašinų bakus, miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas.

Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnai – nuo 86 iki 173 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia lankytojams baudą nuo 579 iki 1 158 eurų, pareigūnams – nuo 1 158 iki 2 316 eurų.