Šiandien virš Kauno suplevėsavo aitvaro į padanges iškelta didžiulė mėlynos ir geltonos spalvų vėliava. Rugpjūčio 24–ąją švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena paminėta ir Lietuvoje.
„Ukraina sutinka šią šventę, kovodama su užsienio agresija ir okupacija, kovodama už savo laisvę ir teritorijos vientisumą. Lietuva turi puikią istorinę atmintį ir gerai supranta laisvės kainą. Savo ruožtu Ukraina labai vertina Lietuvos žmonių politinę paramą ir kitokią pagalbą, – į susirinkusiuosius šventės paminėjime prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės alėjoje lietuviškai kreipėsi Ukrainos ambasados Lietuvoje gynybos atašė, karinio jūrų laivyno kapitonas Dmytro Donskojus. – Ačiū Lietuvai! Šlovė Ukrainai!“
Šventėje dalyvavo ir keturi Ukrainos kariškiai, nuo rugpjūčio 3 d. esantys reabilitacijoje Druskininkuose: 25–osios atskirosios aeromobilios brigados kapitonas Volodymyras Karpenko bei 93-iosios atskirosios motorizuotos brigados kariai Pavelas Poliuchovyčius, Arturas Herasymenko ir Romanas Koldomasovas.
Šiais kariais besirūpinantis Lietuvos Šaulių sąjungos Druskininkų kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas teigia, kad Lietuvoje jau gydėsi apie pusšimtį ukrainiečių kariškių. Kai kurie jau grįžę į savo dalinius, kovoja toliau, kiti buvo netgi dar kartą sužeisti.
„Ukrainos kariai gina ne tik savo šalies nepriklausomybę, bet ir visos Europos laisvę. Todėl turime jiems padėti ir geru žodžiu, ir darbais, kaip kas galime“, – sakė R.Šerpatauskas.
„Dėkoju Lietuvai už pagalbą Ukrainai“, – lietuviškai padėkojo kapitonas V.Karpenko. Jaunas desantininkų karininkas, sveikindamas savo tautiečius su Ukrainos nepriklausomybės 24-osiomis metinėmis, pirmiausia palinkėjo visiems laimės, taikos ir gerbūvio. „Linkiu mums būti vieningais ir teisingais, kad visame pasaulyje apie mus, ukrainiečius, sakytų, jog esame geri, nuoširdūs, draugiški, sąžiningi, mylintys savo šalį žmonės“, – ukrainietiškai tęsė karininkas.
R. Koldomasovas tvirtina, jog nė sapnuoti negalėjo, kad taps kariškiu ir švęs Ukrainos nepriklausomybės dieną su lietuviais jų žemėje. Iki 2014–ųjų vasario kijevietis dirbo taksi vairuotoju.
„Tada teko tapti Maidano dalyviu, nes mes, taksistai, vežiojome sužeistus Orumo revoliucijos dalyvius. Mūsų nelietė nei vadinamieji „tituškos“, nei specialiųjų milicijos pajėgų pareigūnai, kurie mušė Maidano protestuotojus. Taip buvome išsigelbėjimu žmonėms, nukentėjusiems masinių protestų metu. Vėliau Maidane pats buvau lengvai sužeistas,“ – pasakojo Lietuvoje besigydantis R. Koldomasovas.
Prasidėjus Krymo okupacijai ir Rusijos agresijai Ukrainos rytuose, jis užsirašė savanoriu į batalioną „Donbas“, o vėliau perėjo į ginkluotąsias pajėgas. Šių metų sausio pradžioje jis pateko į priešakines kovų linijas – Donecko oro uostą. Ten jam pasisekė išvengti sužeidimų, o sužeistas jis buvo kovo 5-ąją sprogus minai. „Palyginti su kitų vaikinų sužeidimas, manieji – niekis. Tačiau kai atsirado galimybė atvykti reabilitacijai į Lietuvą, sutikau“, – pasakojo kariškis.
Anot Romano, nors jis žinojo apie Lietuvos politinę paramą Ukrainai, tačiau jį nustebino pačių žmonių palaikymas. „Žinojau, kad jūsų prezidentė mus remia, kad ji drąsiai ir garsiai šneka apie Rusijos agresiją ir vadina daiktus tikraisiais vardais. Nustebino, kaip mus palaiko visi lietuviai. Ukrainoje pakankamai daug žmonių, kurie abejingi tam, kas vyksta šalyje, kurie atrodo net nepastebi, jog vyksta karas“, – neslėpė nuostabos ukrainietis.
Susirinkusiems prie Kauno savivaldybės grojo smuikininkė Lijana Žiedelytė, dainavo Skaidra Jančaitė. Skambant jos atliekamai ukrainiečių liaudies dainai „Oi ten, vyšnių sode...“, net ir kovų užgrūdintų Ukrainos karių akyse sutvisko ašaros.
„Būkite tvirti dvasia, broliai!“ – baigusi dainą palinkėjo atlikėja.
