Europos Komisija (EK) Kauno tarpukario moderniajai architektūrai suteikė Europos paveldo ženklą. Tikimasi, kad šis sprendimas privilios į Kauną daugiau turistų, skatins šių namų savininkus labiau saugoti autentiką.

Europos paveldo ženklas Kauno moderno architektūrai suteiktas pripažinus jo išskirtinumą. Toks EK sprendimas  paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, informuoja BNS.

Apie Kaunui suteiktą Europos paveldo ženklą iš „Kauno dienos“ žurnalistų sužinojęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus neslėpė gerų emocijų.

„Fantastika, man malonus šokas. Pagaliau atstatomas istorinis teisingumas. Juk niekur kitur Europoje nėra tokios modernizmo pastatų koncentracijos kaip Kaune. Net šiai architektūros srovei gimtajame Berlyne moderno pastatai yra labiau išsisklaidę, taip nesukoncentruoti vienoje vietoje kaip Kaune“, – sakė jis.

Tikimasi kad, šis ženklas leis Kaunui identifikuoti save kaip išskirtinės architektūros vietovę, pritraukti daugiau turistų. Pasak paveldosaugininko, šis ženklas – tai ir įpareigojimas.

„Galbūt jis padės išskirtinių moderno pastatų savininkams suvokti, kokią vertybę jie turi. Dažnai jie nori keisti medinius langų rėmus, kitas medines detales plastiku, autentišką, kartais – net architektūriniais apdovanojimais įvertinto namo fasadą apklijuoti putplasčiu. Tai tas pats, kas į  senovinį mersedesą dėti dujas, keisti autentišką variklį ar visą automobilį apklijuoti šiam laikmečiui būdingom detalėm“, – sakė S.Stoškus.

Pasak jo, tai leis paveldosaugininkams dar griežčiau vertinti šiuos projektus ir atsilaikyti prieš savininkų spaudimą, vykdomą net pasitelkiant teismus.

„Tikiuosi, šis ženklas stabdys ir architektus, kurie tokius autentiką naikinančius projektus dabar parengia“, – vylėsi S.Stoškus.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių. Pirmuoju lietuviškojo modernizmo pastatu laikomas Centrinis paštas, pastatytas 1930-1931 metais. Daugiausiai Kauno modernistinės architektūros pastatų koncentruojasi miesto centre ir Žaliakalnyje.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras nurodo, kad tarpukariu Europoje plitusias modernizmo idėjas į Lietuvą parsivežė užsienyje studijavę architektai. Lietuvoje modernistinė architektūra įgavo savitą formą, dėl to ji vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla.

Europos paveldo ženklo sąrašas kuriamas nuo 2006 metų, į jį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje.