Susikurkite viziją. Galvokite apie Kauno trūkumus ir kaip juos paversti pranašumais. Tokius patarimus kauniečiams dalijo bendrovės, konsultuojančios miestus, siekiančius Europos kultūros sostinės (EKS) vardo, atstovai.

Nesėkmę pavers sėkme?

Kaunui viešai paskelbus siekį 2022 m. tapti EKS, susibūrė iniciatyvinė grupė "Kaunas – Europos kultūros sostinė". Jos nariai surengė diskusiją su tarptautinės bendrovės "Acultos", konsultuojančios EKS vardo siekiančius miestus, atstovais. Diskusijoje nuskambėjo nemažai patarimų, į ką koncentruotis Kaunui siekiant EKS vardo.

"Kad miestas taptų sėkminga EKS, pirmiausia jis turi turėti viziją, kam jam reikia EKS vardo, kokiu miestu jis norėtų tapti, kaip ruošiasi panaudoti vietos gyventojų potencialą, pritraukti turistus. Taigi, pradėkite nuo vizijos. Galvokite apie miesto nesėkmes, trūkumus, ir apie tai, kaip juos paversti pranašumais", – sakė "Acultos" atstovas Neilas Petersonas iš Didžiosios Britanijos. Vienas iš programos "Liverpulis – EKS 2008" vadovų pabrėžė, kad dabartiniai miesto skauduliai gali tapti atspirties tašku rengiant programą.

Kitas "Acultos" astovas – vienas iš programos "Rūras – EKS 2010" vadovų, Folkvango menų universiteto Esene prorektorius Hannsas Dietrichas Schmidtas į Kauną atvyko antrą kartą. Jis prisipažino prieš atvykdamas pirmąkart žiūrėjęs žemėlapyje, kur toks miestas yra, nes nieko apie jį nežinojęs. "Dabar žinau, kad turite ką parodyti: gražų senamiestį, modernistinę architektūrą, dvi upes, santaką. Esate antras miestas šalyje – taigi, sostinės šešėlyje kaip Plovdivas Bulgarijoje. Šis miestas įveikė konkurentus – jis bus EKS 2019 m., – konsultantas iš Vokietijos vardijo paraleles tarp Plovdivo ir Kauno. – Iš Plovdivo taip pat daug jaunų žmonių išvažiuoja gyventi ir dirbti į sostinę. Jūs, pasilikusieji Kaune, turite būti išdidūs, ambicingi, kad čia pasiliktumėte ir dirbtumėte."

Pašnekovo žodžiais, toks ambicingumas – pozityvus, jis gali padėti pakeisti miesto įvaizdį.

Siejo su socialiniu nuosmukiu

"EKS programa – tai ne vakarėlis ar šventė, besitęsianti pora mėnesių. Tai – projektas, sukuriantis ilgalaikes struktūras. Jo rezultatus turėtumėte jausti dar ilgai po to, kai projektas bus įgyvendintas", – tikino N.Petersonas. Britas prisiminė, kad prieš Liverpuliui tampant EKS 2008 m., mieste taip pat buvo nemažai skaudulių. "Paskui Liverpulį vilkosi neigiamo įvaizdžio, atsiradusio 1980-aisiais, šleifas. Nors Liverpulis jau buvo vienas saugiausių miestų šalyje, daug kam jis asocijavosi su socialiniu nuosmukiu, nedarbu, kriminaliniais nusikaltimais. Norėjome repozicionuoti miestą ir mums pavyko", – sakė konsultantas.

Ekspertai patarė Kaunui ieškoti būdų, kaip į didžiulio kultūros renginio programą įtraukti visą miesto bendruomenę. H.D.Schmidtas prisiminė, kaip vykstant renginiui "Rūras – EKS 2010" buvo uždaryta 50 km autostrados atkarpa ir ją nuklojo stalai – daugybė vietos gyventojų veržėsi dalyvauti renginyje autostradoje, kuria kasdien važiuoja į darbą. Tąkart vietoj organizatorių prognozuoto 1 mln. žmonių į autostradą susirinko 3 mln. "Liverpulis turi futbolą, didžiulį uostą, Rūro sritis – didžiulius industrinius objektus. Tai buvo panaudota šiems regionams tapus EKS. Turite galvoti tiek apie objektus, tiek apie renginius, iniciatyvas, kurie pritrauktų įvairiausius bendruomenės narius – skirtingo amžiaus, skirtingų visuomenės grupių, net marginalus", – sakė profesorius.

Sėkmingi – nebūtinai turtingi

Keletą dienų Kaune viešėdami konsultantai atkreipė dėmesį, kad čia yra nemažai kultūros organizacijų, institucijų, festivalių ir kitų didelių, įdomių renginių. Pasak ekspertų, jie galėtų tapti EKS programos dalimi. "Turite bienalę, džiazo festivalį, šokio festivalį, turite savo dainų šventes – jūs turite tą pagrindą, ant kurio galima būtų lipdyti "Kaunas – EKS" programą. Ir turite žmonių, pasiruošusių dirbti, entuziazmą. Dar jums reikia politikų paramos. Jie turi remti programos rengėjus, bet nesikišti", – užsiminė N.Petersonas.
Jis ragino kauniečius netikėti, kad sėkmingomis EKS gali tapti tik dideli, turtingi miestai. "Kaunas yra tinkamo dydžio miestas – pas jus viskas labiau koncentruota nei milijoniniame mieste. Taip, programos "Liverpulis – EKS 2008" biudžetas buvo 30 mln. svarų sterlingų. Bet yra nemažai pavyzdžių, kai sėkmingomis EKS tapo mažus biudžetus šioms programoms skyrę miestai", – užsiminė konsultantas. Kitas dalykas, kuo, pasak ekspertų, pasižymi sėkmingos kultūros sostinės – tai projekto skaidrumas. "Jei į programą įtrauksite renginius vien dėl to, kad juos parengė jūsų draugai – toli nenueisite", – užsiminė H.D.Schmidtas.

Įtrauks apleistas zonas

Europos Komisija yra patvirtinusi šalių, galinčių pretenduoti į EKS statusą, sąrašą iki 2033 m. 2022 m. skirti Lietuvai ir Liuksemburgui. Per 2015 m. šių šalių miestai kandidatai turi paruošti preliminarias kandidatavimo paraiškas. 2016 m. rudenį ES Taryba vertins paraiškas ir paskelbs miestus nugalėtojus.

Iniciatyvinės grupės "Kaunas – Europos kultūros sostinė" vadovas, savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vyresnysis specialistas Gediminas Banaitis miestų konkurenciją siekiant EKS vardo vertino pozityviai: "Reikia tikėtis, kad konkurentais taps ne tik Druskininkai ir Klaipėda, bet ir Panevėžys, Šiauliai. Konkurencija naudinga visiems."

Kaunietis užsiminė, kad, rengiant Kauno kaip pretendento EKS vardui gauti programą, galima būtų įtraukti santaką, Nemuno slėnius, architektūrą – ne tik tarpukario, bet ir carinę. "Tvirtovės statiniai, apleistos zonos – tai miesto trūkumai, kuriuos galima būtų paversti pranašumais", – vardijo G.Banaitis.

Jis ragino kauniečius aktyviai dalyvauti kuriant Kauno paraiškos EKS vardui gauti koncepciją. "Esame skaidrūs. Visus sprendimus, diskusijas skelbiame sukurtoje socialinio tinklo "Facebook" paskyroje "Kauno kultūros politika", – sakė iniciatyvinės grupės atstovas.