Užsieniečių srautai

Koronaviruso pandemija dar neleidžia sugrįžti į įprastas vėžes, tad ir turistų miestas šią vasarą sulaukė mažiau. Optimizmo suteikia tai, kad jau išmokome gyventi su virusu, tad kelionės vėl pradeda vilioti savo žavesiu.

„Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė „Kauno dienai“ pasakojo, kad pirmus vasaros mėnesius miestą labiau tyrinėjo mūsų tautiečiai, tačiau vėliau padaugėjo ir užsieniečių.

„Dar neturime rugpjūčio visų duomenų, bet pasikalbėjus su apgyvendinimo ir maitinimo įmonėmis bei iš mūsų turizmo centro įžvalgų matyti, kad būtent šis vasaros mėnuo buvo pats geriausias. Birželį ir liepą Kaune daugiau lankėsi lietuviai, o rugpjūtį užsieniečių srautai beveik dvigubai aplenkė vietinį turizmą. Jei visa vasara būtų buvusi tokia kaip rugpjūtis, manau, kad tikrai ją būtų galima vertinti kaip labai gerą. Žinoma, prie turistų skaičiaus labai prisideda ir didieji renginiai. Šiuo metu vyksta Pasaulio salės futbolo čempionatas, vasarą vyko olimpinės atrankos etapas, tai taip pat pritraukė į Kauną daugiau žmonių. Renginiai mieste įneša daugiau gyvybės“, – pastebėjo turizmo ekspertė.

Rugpjūtį užsieniečių srautai beveik dvigubai aplenkė vietinį turizmą.

I.Pažereckaitė-Kalėdienė nurodė, kad ši vasara buvo gerokai rezultatyvesnė nei 2020-ųjų, nes dabar žmonės išmoko gyventi su virusu, priprato, kad kai kur yra ribojimų ar reikia tam tikrų imunizaciją įrodančių dokumentų. Visgi turistų srautai, nors ir auga, dar nepasiekė prieškarantininio lygio.

„Pagrindiniai keliautojai rugpjūtį buvo latviai, lenkai, estai. Daugėja ir vokiečių, prancūzų, kurių liepą ir birželį nelabai pastebėdavome. Aišku, turizmo centre ir pirmaisiais vasaros mėnesiais lankėsi užsieniečių, bet tai buvo daugiau tie žmonės, kurie studijuoja ar dirba Kaune, kituose šalies miestuose, bet ne tie, kurie kaip turistai atvykę iš kitų šalių. Rugpjūtį ši tendencija pradėjo keistis. Situacija turizmo sektoriuje gerėja, tačiau, jei lygintumėme su 2019-tų metų tuo pačiu laikotarpiu,  dabar turistų sulaukiame vis dar perpus mažiau“, – teigė Turizmo skyriaus vadovė.

Pastebima, kad karantino metu pasikeitė keliavimo stilius.  Didelius turistinius autobusus pakeitė mažesnės grupės arba pavieniai, vienos šeimos keliautojai.

„Vidutiniškai turistai Kaune praleidžia apie dvi naktis. Daugiausia savarankiškai keliauja poros ir šeimos ar nedidelės draugų grupės. Deja, dar nėra tokių autobusų, kurie po 50 ar daugiau žmonių atvežtų vienu kartu, bet jau matome keliaujančias 15–20 žmonių grupes. Dažniausiai keliautojai vasarą į Kauną vyko lėktuvu, automobiliais ar kemperiais“, – šios vasaros keliavimo į Kauną tendencijas toliau vardijo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

I.Pažereckaitė-Kalėdienė pastebi, kad į Kauną dar nesugrįžo dideli turistų autobusai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pamėgti maršrutai

Kadangi didelėmis grupėmis turistai į Kauną kol kas nekeliauja, teko siūlomas pramogas taip pat pritaikyti savarankiškam keliavimui. Turizmo specialistė pažymėjo, kad šią vasarą Kaune buvo populiarios ekskursijos naudojantis mobiliąja programėle.

„Mes dar pernai savo kaunastiškus maršrutus skaitmenizavome ir padarėme laisviau prieinamus būtent savarankiškai keliauti. Galima keliauti ir naudojantis atspausdintais žemėlapiais, tad kiekvienas gali pasirinkti temą ir maršrutą, kuris jam yra įdomus. Taip galima savarankiškai pažinti Kauną“, – teigė Turizmo skyriaus vadovė.

Šią vasarą populiariausi maršrutai buvo susiję su gatvės menu, tarpukario modernizmo objektais. Turistai norėjo apsilankyti ir vietose, kuriose buvo filmuojamos įvairių filmų scenos.

„Pernai daugiausia klausimų buvo apie gamtą, pažintinius takus, o šiemet turistai daugiau koncentravosi į patį miestą“, – kalbėjo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Šiemet turistus viliojo ir Gedimino gatvėje atsidaręs art deco muziejus. Jo atstovai organizavo ekskursijas po miesto vietas, atspindinčias ryškiausias tarpukario modernizmo stiliaus detales. Pasak Turizmo skyriaus vadovės, tokiose ekskursijose žmonės gali pajusti to laikmečio dvasią – ne tik pamatyti butus, bet ir išgirsti muziką, kartais ir paragauti kokio patiekalo.

Turistai Kaune yra pamėgę ir gastroturizmą, tačiau specialistė užsiminė, kad dėl pandemijos ne visos viešojo maitinimo įstaigos atsidarė, todėl vietų sąrašas nuolat kinta. Dėl šios priežasties neskubama spausdinti gastronomijos žemėlapių. Patogiau vietų, kur skaniai pavalgyti, geriau ieškoti elektroninėje versijoje, nes čia galima informaciją greičiau atnaujinti.

„Gastroturizmas iš tiesų yra labai populiarus. Sudarydavome maršrutus, kur galima pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti, kokia maitinimo įstaiga turi ką nors naujo ar yra ypač populiari. Bet visas maitinimo sektorius šią vasarą labai keitėsi, tad ir keliautojai turėjo stebėti, ar išreklamuota vieta vis dar veikia“, – pastebėjo turizmo ekspertė.

Vandens pramogos

Ši vasara tikrai lepino gerais orais, todėl miesto svečiai dažnai rinkosi pramogauti prie Kaune esančių vandens telkinių. Skaičiuojama, kad žymiai išaugo vandens pramogų paslaugų poreikis.

„Vandenlentės, valtys, baidarės, irklentės ir kiti vandens įrenginiai tikrai buvo populiarūs. Matėsi ir socialiniuose tinkluose, kad žmonės pramogauja Kauno mariose, ten ir pats paslaugų sektorius gerokai išsiplėtė. Net kateriuose ar laiveliuose buvo siūlomos ir austrių degustacijos, ir vakarienės. Vanduo įvairiomis formomis buvo naudojamas labai aktyviai“, – kaip Kauno svečiai vasarą leido laiką, pasakojo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Šią vasarą ypač viliojo vandens pramogos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Žinoma, populiarūs buvo ir jau daug metų Kauno mariose bei Nemune plaukiojantys laivai, kuriais galima pasiekti ne tik Kauno rajono miestelius, bet taip pat ir pasimėgauti gražiais pakrančių vaizdais.

Oro uosto rezultatai

I.Pažereckaitė-Kalėdienė atkreipė dėmesį, kad šią vasarą atsigavo ir Kauno oro uostas. Per jį ne tik lietuviai galėjo aplankyti užsienio šalis, bet taip pat ir kitų šalių atstovai atrasti Kauną.

„Kiekviena kryptis prisideda prie turizmo augimo. Miestui turi daug įtakos tokios susisiekimo galimybės. Rudenį pradedami skrydžiai į Budapeštą, Helsinkį, Stokholmą. Tai yra tokios netolimos kryptys, kurios leis perpiešti Kauno turizmo paveikslą. Mano nuomone, yra labai gerai, kai maršrutu naudojasi tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Užpildytas skrydis reiškia, kad jis veikia ir yra naudingas. Kai patogu susisiekti, mes galime laisviau reklamuoti miestą ir taip pakviesti čia atvykti“, – teigė Turizmo skyriaus vadovė.

Pagal Lietuvos oro uostų pateiktus duomenis matyti, kad Kauno oro uostas šią vasarą aptarnavo kone perpus mažiau keleivių, nei jų buvo 2019-aisiais, kai dar nebuvo jokių kalbų apie karantiną ar suvaržymus. Šiemet aptarnauta daugiau nei 169 tūkst. keleivių, o prieš dvejus metus – daugiau nei 332 tūkst. k. Žinoma, palyginti su pernai, keliautojų srautai augo, nes 2020-ųjų vasarą per Kauną orlaiviais skrido kiek daugiau nei 99 tūkst. keleivių.

„Kauno oro uostas šią vasarą jau atgavo pusę, o kai kuriais laikotarpiais ir daugiau keleivių srauto, kuris buvo rekordiniais visai aviacijai 2019 m. (vasaros laikotarpiu). Tai vertiname kaip gerą signalą, kuris įrodo, kad šis sektorius įgauna pagreitį, žmonės keliauti pasirengę ir tikrai nori naudotis visomis galimybėmis“, – dienraščiui komentavo Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Jis nurodė, kad pagal keliautojų pilietybę duomenų nėra, tačiau matyti, kad visgi gerokai daugiau Kauno oro uostu naudojosi lietuviai, o ne užsienio svečiai.

Šią vasarą Kauno oro uoste buvo pristatytos naujos arba atgaivintos anksčiau buvusios keturiolika tiesioginių skrydžių krypčių. Iš Kauno buvo galima pasiekti Norvegijoje esančius Alesundo ir Bergeno miestus. Taip pat skrydžiai buvo vykdomi į Angliją (Bristolį, Edinburgą, Liverpulį, Londoną), Vokietijos Kelno miestą, Danijos sostinę Kopenhagą, Ukrainoje įsikūrusį Lvovą, tris Italijos miestus (Riminį, Neapolį ir Milaną). Iš Kauno tiesiogiai keliautojai galėjo pasiekti Airijos sostinę Dubliną ir Šanono miestą bei Ispanijos kurortą Maljorką.

Pasak oro uosto atstovo, populiariausios kryptys išliko Londonas, Kopenhaga ir Dublinas.

„Trečiosios nakvynės“ programa

„Atrasti geriausius dalykus prireikia laiko“, – taip pristatoma nauja atvykstamojo turizmo skatinimo programa, siūlanti viešbučių ir apgyvendinimo verslui kompensuoti trečiąją užsienio svečių nakvynę. Jau pirmosiomis programos dienomis prie jos prisijungė septyni Kauno viešbučiai. Kaip tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tokiu būdu tikimasi paskatinti turistus pratęsti viešnagę Lietuvoje, juolab kad pagalba turizmo sektoriui šiuo metu būtina.

„Trečiosios nakvynės“ principas paprastas: turistui pasirinkus programoje dalyvaujančią apgyvendinimo įstaigą ir apsistojus joje bent dvi naktis, visą ar didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengia valstybė. Iš viso kompensuojama iki 65 eurų, į šią kainą gali būti įtrauktos ir kitos su apgyvendinimo paslaugomis susijusios paslaugos, pavyzdžiui, pusryčiai, automobilio parkavimas apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ar vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės turizmo ir poilsio infrastruktūra. Savo poilsiui pasirinkti Lietuvą svečiai yra kviečiami per komunikaciją užsienyje: susidomėjusiųjų ir norinčiųjų nemokamos trečios nakvynės prašoma palikti savo e.pašto adresą, į kurį atsiunčiamas specialus kodas.

Per pirmą savaitę prie „Trečiosios nakvynės“ programos Kaune prisijungė viešbučiai „Hof Hotel“, „Moxy Kaunas Center“, „Kaunas“, „Hotel Metropolis“, „Ibis Kaunas Centre“, „Kaunas City Hotel“ ir „Victoria Hotel“. Visoje Lietuvoje prie programos jungiasi ne tik viešbučiai, bet ir kempingai, apartamentai, taip pat kitos apgyvendinimo įstaigos, nes ši iniciatyva skirta joms visoms.

Akcija buvo sumanyta kaip atsakas į pandemijos smarkiai paveiktus turistų srautus. Lietuviai į užsienį keliauja vis dažniau, o į Lietuvą užsieniečiai vis dar vyksta vangiai: Lietuvos kelionių verslo asociacijos duomenimis, palyginti 2021 m. pirmąjį pusmetį su 2019-aisiais, užsienio turistų atvyko net dešimt kartų mažiau. Be to, kaip rodo statistiniai duomenys, vidutiniškai į Lietuvą atvykęs užsienio turistas čia praleidžia 2,4 nakties – o tai yra gerokai mažiau nei aplinkinėse šalyse (pvz., Latvijoje šis rodiklis siekia daugiau kaip keturias naktis).

Pagrindiniai keliautojai rugpjūtį buvo latviai, lenkai, estai. Daugėja ir vokiečių, prancūzų, kurių liepą ir birželį nelabai pastebėdavome.

„Tai puiki rinkodaros kampanija, galinti padėti apgyvendinimo sektoriui pritraukti daugiau turistų ir pailginti jų viešnagės trukmę. Tikimės, kad priemonė prisidės prie didesnių srautų generavimo rudens sezono metu“, – sakė „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.

„Keliauk Lietuvoje“ sumanytai akcijai iš viso skirta 756,8 tūkst. eurų, tad trečiosios nakties kompensacija gali pasinaudoti apie 11 tūkst. žmonių. Taip ne tik tikimasi prailginti vidutinę kelionių trukmę Lietuvoje, bet ir padidinti turistų skaičių bei užtikrinti apgyvendinimo paslaugų teikėjų likvidumą. Skaičiuojama, kad apgyvendinimo įstaigos, sulaukusios asmeninių mokėjimų iš turistų už dvi naktis, papildomai turėtų sugeneruoti apie 2,4 mln. eurų pajamų, neskaičiuojant turistų išlaidų, skirtų maitinimui, pramogoms.

Į rudens sezoną orientuota akcija trunka nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 18 d.

Optimizmas dėl kitų metų

Kitais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška Europos scena – čia renginių numatoma daugiau nei metai turi dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.

Natūralu, kad tai suteikia pagrįstų vilčių, kad Kauną atras tūstančiai turistų.

„Jei žmonės, keliaudami į Kauną ar iš jo, nustebs pamatę žodį „Fluxus“ ir pasitikrins jo reikšmę internete – jau labai gerai“, – praėjusį penktadienį šypsojosi aktorius Tomas Erbrėderis, atlikęs svarbų vaidmenį netikėtoje ceremonijoje Tarptautiniame Kauno oro uoste. Tiksliau, „Fluxus“ oro uoste – taip, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, iki 2022 m. pabaigos vadinsis antrieji pagal dydį oro vartai Lietuvoje.

Šiuo simboliniu iškabos pakeitimu „Kaunas 2022“ su partneriais nusprendė dar kartą priminti apie unikalias Kaune gimusio „Fluxus“ meno srovės pradininko Jurgio Mačiūno, arba George'o Maciunas, idėjas, kurioms ištikimos ir tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip Yoko Ono ar Nam June Paik.

„Džiaugiamės, kad jau kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o tai reiškia, kad ir šio miesto oro uostas taps kultūros vartais tūkstančiams atskrendančių lankytojų. Ta proga ir oro uostas laikinai užsideda „Fluxus“ skrybėlę. Tikime, kad organizatoriai pasiūlys nestandartinių sprendimų, kurie ne tik pasitiks, bet ir nuo pirmo žingsnio kultūrinėmis iniciatyvomis įtrauks atvykusius svečius“, – apie bičiulišką partnerystę su drąsių idėjų nestokojančia „Kaunas 2022“ komanda pasakoja valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.