„Mes neturime kito būdo – jie ir mus kaltina dėl to, kad nebuvo padaryta, ir mes matome galimybę išspręsti tą klausimą. Džiaugiamės, kad miestas sutiko išspręsti savo teritorijos klausimą bendrame projekte, nes dabar tas vandens srautas eina Marvelės gyventojams ir jiems yra nepatogumų“, – BNS sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Kaip nurodoma bendradarbiavimo sutarties dokumentuose, Kauno rajone, Noreikiškių kaime, pastatyto „Kamšos namų“ kvartalo paviršiniai vandenys buvo nuvesti į draustinio natūralias griovas, „o tai sukėlė didelio masto šlaitų eroziją“. Statybas draustinyje vykdžiusi bendrovė šiuo metu yra bankrutavusi. Dėl neįrengtos lietaus nuotekų tvarkymo sistemos, „Kamšos namų“ gyventojai negali gauti statybos leidimų, o kito tinkamo būdo tvarkyti nuotekoms čia nėra. Dėl netvarkomų lietaus nuotekų kenčia ir miesto gyventojai, kurių valdos šlaito apačioje užliejamos.

„Vystytojas „Kamšos namų“ nepadarė iki galo visų darbų – buvo įsipareigojęs nuvesti tą vandenį į apačią, kad jis negriautų šlaitų. Dabar vyksta bankroto procedūros, o gyventojai yra sustabdyti ir dalis teisme bylinėjasi dėl to, kad yra nuvedę savo lietaus kanalizaciją į šlaitą“, – sakė A.Nesteckis.

Projekte numatyta, kad Kauno rajono savivaldybė per dvejus metus už savo lėšas įrengs „Kamšos namams“ lietaus nuotekų sistemą, ją nuves šlaitu iki Kauno miesto teritorijoje esančių tinklų. Miesto savivaldybė įsipareigoja užtikrinti nuotekų išleidimą savo teritorijoje.

Savivaldybė savo ruožtu į teismą yra padavusi ankstesnį „Kamšos namų“ vystytoją ir tikisi prisiteisti išlaidas, kurias patirs įrenginėdama gyventojams lietaus kanalizaciją.

Ta pati situaciją bręsta palei visas Kamšos ribas: visur formuojasi tankūs kvartalai, kur griovos vos ne iš trijų pusių ir atitinkamai, kai nebuvo stogų, trinkelių, gatvių, tai susigerdavo, o dabar nuo tų kvartalų gatvėmis ateina dideli srautai, darantys didelę eroziją.

Dėl nelegalios kanalizacijos padarytos žalos gamtai su keletu gyventojų bylinėjasi Kauno marių regioninio parko direkcija. Taip pat direkciją savo ruožtu į teismą yra padavę kelių sklypų savininkai, negavę jos sutikimo statyboms šioje teritorijoje.

Kol bus įrengta ilgalaikė nuotekų sistema, ruošiamasi pakloti laikinus vamzdžius, kad jie sustabdytų daromą žalą.

A.Nesteckis sakė kol kas negalintis detalizuoti, kokių lėšų šiam projektui prireiks.

Kauno marių regioninio parko direktorės Nijolės Eidukaitienės teigimu, problema su vandeniu, kuris nebesusigeria į žemę, o nepralaidžiais paviršiais teka saugomų teritorijų šlaitais, gresia ir kitoms Kamšos draustinio vietovėms ir gali dar labiau paaštrėti plečiantis nuosavų namų kvartalams aplink miestus.

„Ta pati situaciją bręsta palei visas Kamšos ribas: visur formuojasi tankūs kvartalai, kur griovos vos ne iš trijų pusių ir atitinkamai, kai nebuvo stogų, trinkelių, gatvių, tai susigerdavo, o dabar nuo tų kvartalų gatvėmis ateina dideli srautai, darantys didelę eroziją. Dabar mes jau ir su rajono architektais kalbame, kaip užkirsti kelią tokioms bėdoms ateityje“, – kalbėjo N.Eidukaitienė.

Pasak jos, dabar iš nekilnojamojo turto vystytojų reikalaujama problemas dėl lietaus nubėgimo išspręsti iš karto, o ne palikti jas gyventojams.

Portalas delfi.lt yra rašęs, kad dėl draustinyje iškilusio kvartalo buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau ši įpareigojo peržiūrėti draustinio ribą ir nustatyti, ar jos nereikėtų koreguoti. Leidimus išdavusi Kauno rajono savivaldybė teigė nežinojusi, kad sklypai patenka į draustinio teritoriją.

Dėl leidimų šioms statyboms tyrimą yra atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, šiuo metu surinkta medžiaga perduota Kauno prokurorams.

Registrų centro duomenims, „Kamšos namus“ stačiusi bankrutavusi bendrovė „Baltic Reality Adviser“ priklausė Arvydui Žilevičiui ir Mildai Žilevičienei. A.Žilevičius 2003–2007 metais buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.