Pasigedo greitesnių permainų

"Labai trumpas komentaras – šalių susitarimu. Penkeri metai – pakankamas laikas. Politikai sako, kad kas penkerius metus reikia rotacijas daryti. Noriu, kad nauja šluota geriau šluotų", – pareiškė karjerą savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje baigiantis L.Baltrėnas.

Jis pridūrė sulaukęs geresnio pasiūlymo, todėl ir išeinąs, bet nieko konkrečiau pasakoti nenorėjo. Anot jo, pasiūlymas – ne iš savivaldybės, o iš privataus verslo. Paklaustas, ar sulaukė kokių nors priekaištų iš savivaldybės, L.Baltrėnas kelis kartus pakartojo "ne".

Jo pasitraukimui dar turės pritarti bendrovės valdyba. Kada ši ketina posėdžiauti ir kas galėtų tapti naujuoju įmonės vadovu, generalinis direktorius tikino nežinąs.

"Nebuvome patenkinti jo darbu ir pokyčiais įmonėje", – nedaugiažodžiavo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 2015-ųjų pavasarį tapęs Kauno meru, V.Matijošaitis žadėjo, kad savivaldybės įmonėse permainų bus, tačiau tuomet L.Baltrėnui buvo suteiktas šansas – suformavus naują valdybą, jis liko generalinio direktoriaus kėdėje.

Su valdantiesiems – "Vieningam Kaunui" – atstovaujančiu bendrovės valdybos pirmininku Konstantinu Pesenka telefonu susisiekti nepavyko.

"Data, nuo kada L.Baltrėnas išeina, ir sąlygos – susitarimo reikalas. Jis išeina savo noru, mūsų paskatinimu. Norime greitesnių permainų. Kadangi jo prašymas yra, bendrovės valdyba vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis jį patenkins", – paaiškino savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Anot jo, naujam "Kauno vandenų" vadovui rasti bus skelbiama vieša atranka, kurioje galės dalyvauti visi aukšto lygio vadybininkai.

Karjerą darė sparčiai

L.Baltrėnas spalvingą ir skandalais pagarsėjusią karjerą bendrovėje "Kauno vandenys" pradėjo dar tuomet, kai Kaunui vadovavo Andrius Kupčinskas. 2011-ųjų spalį suformuota nauja bendrovės valdyba pirmininku išrinko socialdemokratą L.Baltrėną, tuomet kitoje savivaldybei pavaldžioje įmonėje "Kauno švara" dirbusį rinkodaros direktoriumi. Prieš tai jis buvo dirbęs Kauno miesto savivaldybės administracijoje, dar anksčiau – vadovavęs privačiai bendrovei "Juviga".

Vos gerą pusmetį pabuvusiam "Kauno vandenų" valdybos pirmininku, L.Baltrėnui 2012-ųjų birželį savivaldybė patikėjo šios bendrovės generalinio direktoriaus postą.

Nebuvome patenkinti jo darbu ir pokyčiais įmonėje.

2011-aisiais socialdemokratai kartu su konservatoriais buvo valdančiojoje koalicijoje. Tuomet galiojo nerašytas koalicijos partnerių susitarimas pasidalyti įtakos sferomis kontroliuojant savivaldybei pavaldžias įmones, o "Kauno vandenys" buvo tapę socialdemokratų bastionu. Dabar jie taip pat yra valdančiosios koalicijos partneriai su "Vieningu Kaunu", tačiau jų įtaka gerokai sumenkusi.

Demonstravo nekompetenciją

L.Baltrėnui vadovaujant "Kauno vandenims", bendrovę ne kartą purtė įvairūs skandalai. Kompetencijos trūkumą jis pademonstravo 2013-ųjų rudenį savivaldybei susizgribus aiškintis, kas ir už kokius nuopelnus gyvena "Kauno vandenų" vandenvietės apsauginėje zonoje, kur romantiškame Kleboniškio miško prieglobstyje stūkso, ko gero, paskutinis Kaune tarnybinių butų bastionas.

Jonavos g. 53-iuoju numeriu pažymėtoje teritorijoje tuomet "Kauno dienos" kalbinti žmonės prisipažino, kad vandenvietės sanitarinėje apsauginėje zonoje, kur pašaliniams vaikščioti draudžiama siekiant užtikrinti kauniečiams tiekiamo vandens kokybę, gyvena buvę ir esami "Kauno vandenų" darbuotojai.

Bendrovės vadovas L.Baltrėnas tuomet neslėpė žinąs, kad tai labai graži ir daug ką viliojanti vieta, tačiau negalėjo paaiškinti, kokie žmonės ir kodėl ten gyvena. "Kauno vandenų" generalinis direktorius dar labiau nustebino prakalbus apie apribojimus, taikomus vandenvietės sanitarinėms zonoms. L.Baltrėnas tada tikino pirmą kartą girdįs, kad ten negali gyventi žmonės, ir aiškino niekada negavęs jokio rašto, kad gyventojus iš ten reikėtų iškraustyti, todėl neturįs jokio pagrindo tai padaryti. Tiesa, jis pripažino, kad būtent sanitarinės apsaugos zonos statusas buvo pagrindinė kliūtis būstus privatizuoti.

Liepė užsičiaupti

2013 m. lapkritį miesto politikai pareikalavo bendrovės "Kauno vandenys" vadovybės pateikti išsamią informaciją apie padėtį bendrovėje. Jie sunerimo dėl ne pirmą dieną sklandančių kalbų apie galbūt neteisėtai "Kauno vandenų" vadovybės taškomus pinigus, kuriuos kauniečiai sumoka už vandenį. Tarybos nariai teiravosi apie bendrovės vykdomus viešuosius pirkimus, vadovybės komandiruotes, aukštas pareigas užimančių darbuotojų naudojimąsi tarnybiniais automobiliais, didelėmis sumomis dalijamą paramą ir kitus įtarimų sukėlusius dalykus.

Užuot gavę konkrečius atsakymus į klausimus, politikai sulaukė įsakmaus "Kauno vandenų" generalinio direktoriaus L.Baltrėno nurodymo bendrovėje pasirašyti konfidencialumo deklaraciją.

Tik raštiškai patvirtinę, kad laikys liežuvį už dantų, miesto tarybos nariai galėjo susipažinti su formalia savivaldybės kontroliuojamos įmonės informacija, nors tikėtasi sulaukti skaičiais ir konkrečiais faktais pagrįstos informacijos.

Įtarimai, kad "Kauno vandenys" su valdybos palaiminimu dosniai dalija šimtatūkstantinę paramą, pasitvirtino. Dar 2013-iesiems nesibaigus bendrovė buvo atseikėjusi beveik 93 tūkst. eurų įvairioms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, tačiau visiškai neaišku, kam konkrečiai tie pinigai panaudoti. Abejonių sukėlė ir paramos gavėjai. Tuomet L.Baltrėnas ir tuometis valdybos pirmininkas Juozas Marcalis su žurnalistais bendrauti atsisakė.

Kaip tik šio skandalo sūkuryje alyvos į ugnį įpylė Kauno technologijos universiteto dėstytojai, viešai paskelbę, kad daugeliu atveju už vandenį gyventojai permoka, o skaitiklių tikslumo patikrinimo mechanizmas esą nėra patikimas.

Įklampino kyšiai

2014 m. vasarį "Kauno vandenys" atsidūrė teisėsaugos akiratyje – į belangę pateko L.Baltrėno partijos bendražygis, Kauno miesto tarybos narys, bendrovės technikos direktorius Valys Venslovas ir dar trys bendrovės darbuotojai – Tinklų skyriaus viršininkas Vytautas Rudys, Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda ir statybos techninės priežiūros inžinierius Stasys Jagelavičius.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro, visi keturi "Kauno vandenų" darbuotojai į teisėsaugos akiratį pateko dėl galimo kyšininkavimo. Krata buvo atlikta ir bendrovės generalinio direktoriaus L.Baltrėno kabinete. Pareigūnai taip pat paėmė Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo darbo kompiuterį.

"Įtariame, kad "Kauno vandenų" technikos direktorius imdavo iš tam tikrų įmonių, susijusių tam tikrais komerciniais ryšiais su "Kauno vandenimis", direktorių ar atitinkamų tų įmonių atstovų pinigus, kuriuos po to tam tikrais atvejais dalydavosi su kitais įmonės darbuotojais. Toks yra principas, o panašaus pobūdžio veikų yra ne viena. Negalima tvirtinti, kad buvo įsigaliojusi sistema, bet turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad tai nebuvo pavienės ir atsitiktinės nusikalstamos veikos", – tuomet "Kauno dienai" paaiškino prokuroras Valentinas Alekna.

Taškė pinigus

V.Venslovui atsidūrus belangėje, ėmė aiškėti pikantiškų detalių apie bendrovę "Kauno vandenys".

"Kauno diena" rašė, kad savivaldybės auditoriai 2013 m. lapkritį nustatė, jog 2011–2012 m. "Kauno vandenys" lengva ranka taškė pinigus lengvųjų automobilių nuomai. Pagal nuomos sutartis pinigus bendrovė mokėdavo darbuotojams kaip priedą prie atlyginimo. Pasirodo, bendrovėje "Kauno vandenys" technikos direktoriumi dirbusiam V.Venslovui 2013 m. nupirko naują maždaug 80 tūkst. litų vertės "Volkswagen Passat".

Auditoriams užkliuvo, kad automobilių nuomos mokestis nepriklausė nuo transporto priemonės pagaminimo metų ir rinkos vertės, o per metus išmokėta suma gerokai viršijo kai kurių automobilių rinkos vertes ir įsigijimo kainas, o L.Baltrėnas sugebėjo žodžiu įtikinti savivaldybės tikrintojus, kad tokių nuomos sutarčių atsisakyta.

Teismai dar nesibaigė

2015 m. rugpjūtį pareigūnai prabilo apie tai, jog surinkta pakankamai duomenų, kad viešieji pirkimai, kurių bendra vertė viršija 1,3 mln. eurų, "Kauno vandenyse" organizuoti kyšininkaujant, papirkinėjant, piktnaudžiaujant, sukčiaujant, savinantis turtą ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Teisėsaugos teigimu, bendra kyšių, kuriuos galėjo paimti technikos direktorius, suma gali siekti dešimtis tūkstančių litų, o V.Venslovas pagautas su įkalčiais.

Pareigūnai patvirtino didelės apimties ikiteisminio tyrimo metu atskleidę, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat, o vieno kyšio suma vidutiniškai būdavo apie 2 tūkst. eurų. Be to, kyšiai buvo mokami ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais, pavyzdžiui, tuometis bendrovės technikos direktorius V.Venslovas kaip kyšį gavo profesionalią žvejybinę valtį.

Paaiškėjo, kad bendrovės technikos direktorius V.Venslovas, veikdamas kartu su Siurblinių skyriaus viršininku E.Dūda ir su privačios bendrovės direktoriumi ir komercijos direktoriumi, pasisavino 9 tūkst. eurų bendrovės lėšų, imituodamas nuotekų siurblinių remonto darbus, kurių bendrovė iš tikrųjų neatliko.

Socialdemokratų partijoje narystę sustabdęs buvęs bendrovės technikos direktorius V.Venslovas, kiti teisėsaugos akiratin patekę "Kauno vandenų" darbuotojai ir kyšius jiems mokėję verslininkai teismo slenkstį tebemina iki šiol, o teisėsauga tebenarplioja "Kauno vandenyse" egzistavusias kyšininkavimo schemas.